Agonija Alyvų Sode
Andrea Mantegna, apie 1459.
Šaltinis: Web Gallery of Art
1455-1456 m. Andrea Mantegna paveiksle „Agonija darželyje“ Mūsų Viešpats Jėzus Kristus vaizduojamas maldos metu Alyvų darželyje. Jeigu pranašavimas, Eucharistijos įsteigimas ir pamokslai apaštalams Paskutinės vakarienės metu rodo į Kristaus dieviškąją prigimtį, tai malda Alyvų darželyje mums primena, kad Kristus buvo ne tik tikras Dievas, bet ir tikras žmogus; kad Jo žmogiškoji valia, atstovaudama atpirkimo reikalingiems žmonėms, jų vardu prisiėmė atgailą ir auką už žmonių nuodėmes:
„Pasiėmęs Petrą ir abu Zebediejaus sūnus, pradėjo liūdėti ir sielvartauti. Tada tarė jiems: „Mano siela mirtinai nuliūdusi. Likite čia ir pabudėkite kartu su manimi“. Kiek toliau paėjęs, parpuolė kniūbsčias ir meldėsi: „Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė. Tačiau ne kaip aš noriu, bet kaip tu!“ Jis sugrįžo pas mokinius ir, radęs juos miegančius, tarė Petrui: „Negalėjote nė vienos valandos pabudėti su manimi? Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundą. Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas“. Ir vėl nuėjo antrą kartą ir meldėsi: „Mano Tėve, jei ši taurė negali praeiti mano negerta, tebūnie tavo valia!“ (Mt 26, 37-42).
Šią akimirką, kai Kristus priima Dangiškojo Tėvo valią, angelai lyg šlovingos procesijos metu skelbdami Dievo valią rodo mūsų Viešpaties kankinimo ir mirties įrankius bei skelbia Jo kančios pradžią. Akmuo, ant kurio klūpo Kristus, ir angelo nešamas kryžius sudaro lyg altorių, nuo kurio Aukščiausiasis Kunigas priima kančios taurę. Čia pat jau artėja išdaviko Judo vedami kareiviai, o Petras, Jokūbas ir Jonas dar vis miega – nors ką tik, Paskutinės vakarienės metu prisiekinėjo ištikimybę ir meilę. Šis miegas – tai priminimas mums, kad turime nuolat budėti ir neleisti pagundoms užklupti mūsų nepasiruošusių. „Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas.“ Uoliai melskimės ir budėkime, pradėdami šį Didįjį Tridienį. „Štai atėjo valanda, kai Žmogaus Sūnus atiduodamas į nusidėjėlių rankas“.