§ 7. ŠVENTŲJŲ BENDRAVIMAS

Sąvoka

1. Šventųjų bendravimu vadiname dvasinį ryšį, kuris yra tarp žemėje esančių Bažnyčios narių, palaimintųjų danguje ir skaistykloje kenčiančių vėlių.

Žemėje esantys Bažnyčios nariai sudaro vadinamąją kovojančiąją Bažnyčią, nes jiems reikia visą laiką kovoti su išganymo priešais; palaimintieji danguje – triumfuojančiąją Bažnyčią, nes jie jau pasiekė savo galutinį tikslą ir dalyvauja paties Dievo laimėje; esančios skaistykloje vėlės – kenčiančiąją Bažnyčią, nes jos turi kentėjimais atsilyginti Dievo teisingumui už šiame pasaulyje padarytas savo kaltes. Tačiau tai anaiptol ne trys atskiros Bažnyčios, bet viena ir ta pati Bažnyčia, tik įvairių būsenų.

Pagrindas

2. To dvasinio ryšio pagrindas yra tas, kad visi tikintieji sudaro vieną bendrą kūną, kurio galva yra Kristus ir kurį gaivina Šventoji Dvasia.

„Juk kaip viename kūne turime daug narių ... taip ir mes daugelis esame vienas kūnas Kristuje, o pavieniui – vieni kitų nariai.“ (Rom 12, 4–5) „Jis (Kristus) yra Kūno – Bažnyčios galva.“ (Kol 1, 18) „Mes visi buvome pakrikštyti vienoje Dvasioje, kad sudarytume vieną kūną ... ir visi buvome pagirdyti viena Dvasia.“ (1 Kor 12, 13)

Kadangi ryšys tarp tikinčiųjų yra dvasinis, jis nenutrūksta net po mirties, nes mirtis paveikia tik kūną. Tas pats Jėzus, kuris gyvenantiems šiame pasaulyje teikia įvairiausių malonių, duoda begalinę laimę esantiems danguje ir guodžia kenčiančius skaistykloje.

Žodžio „šventųjų“ paaiškinimas

3. Dvasinis ryšys tarp tikinčiųjų vadinamas šventųjų bendravimu todėl, kad visi yra pašaukti į šventumą, pašvęsti Krikšto ir kitų sakramentų, ir daugelis iš tikro yra pasiekę šventumą.

Mūsų bendravimas su palaimintaisiais danguje

4. Mūsų bendravimas su palaimintaisiais danguje reiškiasi tuo, kad mes juos garbiname kaip mūsų tikėjimo didvyrius, prašome jų pagalbos, o jie užtaria mus prieš Dievą ir padeda nusipelnyti amžinąją laimę.

Kadangi palaimintieji danguje jau yra pasiekę tai, ko mes dar tik siekiame, Bažnyčia iškelia juos mums prieš akis kaip sektiną pavyzdį. Taip pat ji nori, kad mes juos, kaip geriausius jos vaikus, o mūsų aukščiausiai iškilusius brolius ir seseris, tinkamai pagerbtume ir iš jų gautume mums taip reikalingos pagalbos. Dėl to ji kone kiekvieną metų dieną yra pavedusi prisiminti kokiam nors šventajam; o vieną metų dieną, lapkričio 1-ąją, yra paskyrusi prisiminti visus šventuosius drauge. Tai Visų Šventųjų šventė. Ji yra privaloma. Tą dieną reikia susilaikyti nuo sunkių kūno darbų ir išklausyti šv. Mišias. Jos išvakarių dieną, spalio 31-ąją, yra griežtas pasninkas.

Mūsų bendravimas su skaistykloje esančiomis vėlėmis

5. Su skaistykloje kenčiančiomis vėlėmis mes bendraujame taip, kad savo gerais darbais, maldomis, pelnomais atlaidais, ypač už jas išklausomomis ar užsakomomis šv. Mišiomis, palengviname jų kančias ir padedame joms greičiau atsilyginti Dievo teisingumui.

Mūsų Motina Bažnyčia nori, kad mes čia būtume ypač uolūs. Todėl ji ragina mus teikti pagalbą mirusiesiems, ypač savo artimiesiems. Vieną metų dieną ji yra ypatingu būdu pavedusi prisiminti visiems skaistykloje kenčiantiems – Vėlines. Ši šventė švenčiama lapkričio 2 dieną.

Mūsų bendravimas su kovojančiosios Bažnyčios nariais

6. Mūsų bendravimas su šiame pasaulyje esančia Bažnyčia reiškiasi tuo, kad mums tenka vaisiai visų darbų, kurie tik joje padaromi, visų maldų, kurios joje sukalbamos, visų šv. Mišių, kurios tik atlaikomos ar išklausomos; kita vertus, mūsų gerųjų darbų ir maldų vaisiai tenka ir kitiems Bažnyčios nariams.

Ne veltui šv. Paulius sako: „Dievas skyrė daugiau pagarbos tiems nariams, kurie jos stokojo, kad kūne nebūtų susiskaldymo ir patys nariai rūpintųsi vieni kitais. Todėl jei kenčia vienas narys, su juo kenčia ir visi nariai. Jei kuris narys pagerbiamas, su juo džiaugiasi visi nariai.“ (1 Kor 12, 24–26)

Savaime suprantama, kad šventųjų bendravime dalyvauja tik gyvieji Bažnyčios nariai, tai yra tik tie, kurie turi pašvenčiamąją malonę. Sunkiai nusidėję, bet tikėjimo nepraradę katalikai, vis dar priklausydami Bažnyčios kūnui ir ? nors netobulai ? jos sielai, bent jau lengviau negu kiti gauna malonę atgailauti.