PAGRINDINĖS ŠV. MIŠIŲ DALYS

 



I. KATECHUMENŲ MIŠIOS

1. Mišių pradžia
(psalmė Iudica me, nuodėmių išpažinimas).

2. Maldos
(introitas, Kyrie, Gloria, kolekta).

3. Skaitiniai
(lekcija, tarpinės giesmės, Evangelija).

(4. Homilija arba pamokslas.)
 

(5. Tikėjimo išpažinimas.)

II. TIKINČIŲJŲ MIŠIOS

1. Atnašavimas
(duonos ir vyno atnašavimas, (smilkymas), rankų plovimas).

2. Prefacija, Sanctus.

3. Kanonas:

05 Sv Misios VynuogeMaldos už Bažnyčią, už gyvuosius, šventųjų prisiminimas;

05 Sv Misios VynuogeKonsekracija (perkeitimas) ir pakylėjimas;


 

05 Sv Misios VynuogeMalda už mirusius.

4. Komunija:

05 Sv Misios VynuogeViešpaties malda;

05 Sv Misios VynuogeŠv. Ostijos laužymas, šv. Pavidalų sumaišymas;

05 Sv Misios VynuogeAgnus Dei;

05 Sv Misios VynuogeKunigo Komunija;

05 Sv Misios VynuogeConfiteor, tikinčiųjų Komunija;

05 Sv Misios VynuogePurifikacija, malda po Komunijos.

5. Mišių pabaiga
(Ite, Missa est, palaiminimas, pabaigos Evangelija).

DVASINIS DALYVAVIMAS JOSE

Prieš Mišias: susikaupiame, prisimename šventės paslaptį ir savo intencijas – už ką ypatingai melsimės, ko prašysime. Maldos prieš šv. Mišias (čia ir toliau - nuorodo į maldyną „Aukštyn širdis“, p. 113).

Nusižeminame prieš Dievą ir gailimės dėl nuodėmių.

Meldžiame visų Bažnyčiai ir mums reikalingų malonių.

Klausomės Dievo Žodžio ir mąstome apie tikėjimo paslaptis.

Klausomės Bažnyčios mokymo ir pritaikome jį sau.

Išpažįstame ir sustipriname savo tikėjimą.

 

Sudedame ant altoriaus ir vienijame su Kristaus auka visą savo gyvenimą, kančias ir silpnumą.
 

Kartu su angelais šloviname Dievo didybę.

 

Meldžiamės už Bažnyčią ir savo gyvus artimuosius.

Su tikėjimu žvelgdami į Viešpatį šv. Pavidaluose, kalbame: „Mano Viešpats ir mano Dievas“ ( Jn 20, 28).

Skiriame šią auką už skaistykloje kenčiančias vėles.
 

Prašome Tėvą visų malonių, kurias šia auka nupelnė jo Sūnus.
Sužadiname gailestį, prisimename savo nevertumą artintis prie Dievo, bet kviečiame jį į savo širdį.

 
 

Priimame Viešpatį ir vienijamės su juo.

Tyliai garbiname pas mus atėjusį Viešpatį.

Ryžtamės toliau gyventi vienybėje su Kristumi ir vykdyti jo valią.

Po Mišių: bent 10 min. dėkojame Viešpačiui už malones. Maldos po šv. Mišių (p. 144).

04 Sv Misios Schema

Santrumpos ir paaiškinimai:
S. – Sacerdos, kunigas.
M. – Ministri, patarnautojai.
V. – Versus, posmas, eilutė.
R. – Responsum, atsakymas. Tikinčiųjų veiksmai ir atsakymai tekste yra paryškinti.
 +  – kunigo daromas kryžiaus ženklas.
 +  – kryžiaus ženklas, daromas kunigo ir tikinčiųjų.

02 Sv Misios Varpelis 1 arba 03 Sv Misios Varpelis 3– skambinama varpeliu.

Varpeliais skambinama, kai:

  • norima atkreipti tikinčiųjų dėmesį į kažką svarbaus;
  • pažymėti, kad pradedama kita Mišių dalis;
  • pabrėžti maldos arba ypatingo momento iškilmingumą ir šventumą.

1. APŠLAKSTYMAS PRIEŠ SEKMADIENIO ŠV. MIŠIAS

Giesmę prieš sekmadienio šv. Mišias „Pulkim ant kelių“ žr. p. 599.
„Asperges“ melodiją žr. p. 553.

Kunigui įeinant, visi stovi.
Kunigui priėjus prie altoriaus laipų, priklaupus ir klaupiantis, visi klaupiasi kartu. Kai kunigas, pradėjęs giedoti, atsistoja, visi taip pat atsistoja. Kai tikintysis kunigo apšlakstomas šventintu vandeniu, jis turi tik persižegnoti – tuo metu klauptis ar nusilenkti nereikia.

Aspérges me, * Dómine, hyssópo, et mundábor: lavábis me, et super nivem dealbábor.

Ps. 50. Miserére mei, Deus, * secúndum magnam misericórdiam tuam.
Glória Patri, et Fílio, * et Spirítui Sancto. Sicut erat in princípio, et nunc, et semper, * et in sæ´cula sæculórum. Amen.
Aspérges me...
V. Osténde nobis, Dómine, misericórdiam tuam (T. P. Allelúia).
R. Et salutáre tuum da nobis (T. P. Allelúia).

V. Dómine exáudi oratiónem meam.
R. Et clamor meus ad te véniat.
V. Dóminus vobíscum.
R. Et cum spíritu tuo.

Orémus. Exáudi nos, Dómine sancte, Pater omnípotens, ætérne Deus: † et míttere dignéris sanctum Angelum tuum de cælis; * qui custódiat, fóveat, prótegat, vísitet, atque deféndat omnes habitántes in hoc habitáculo. Per Christum Dóminum nostrum. R. Amen.

Apšlakstyk mane, * Viešpatie, yzopu, ir būsiu tyras, nuplauk mane, ir pasidarysiu baltesnis už sniegą.
Ps 50, 3: Pasigailėk manęs, Dieve, * dėl savo didžio gailestingumo.
Garbė Tėvui, ir Sūnui, * ir Šventajai Dvasiai.Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, * ir per amžių amžius. Amen.
Apšlakstyk mane...
V. Parodyk mums, Viešpatie, savo gailestingumą (Velykų laiku: Aleliuja).
R. Ir suteik mums savo išganymą (Velykų laiku: Aleliuja).
V. Viešpatie, išklausyk mano maldą.
R. Ir mano šauksmas Tave tepasiekia.
V. Viešpats su jumis.
R. Ir su tavo dvasia.

Melskimės. Išklausyk mus, šventasis Viešpatie, visagali Tėve, amžinasis Dieve, ir teikis atsiųsti iš dangaus savo šventąjį Angelą, kuris saugotų, globotų, sergėtų, lankytų ir gintų visus gyvenančius šiame būste. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.

Velykų laiku giedama „Vidi aquam“.

Vidi aquam * egrediéntem de templo, a látere dextro, allelúia: et omnes, ad quos pervénit aqua ista, salvi facti sunt, et dicent, allelúia, allelúia.
Ps. 117. Confitémini Dómino quóniam bonus: * quóniam in sǽculum misericórdia eius.
Glória Patri...
Vidi aquam...
V. Dómine, apud te est fons vitæ, allelúia.

R.  Et in nómine tuo vidébimus lumen, allelúia.
Orémus. Concéde, quǽsumus, omnípotens Deus: † ut qui paschália festa perágimus, * cæléstibus desidériis accénsi, fontem vitæ sitiámus, Iesum Christum, Dóminum nostrum. R. Amen.

Regėjau versmę, * trykštančią iš šventovės dešiniojo šono, aleliuja, ir visi, kuriuos pasiekė tas vanduo, buvo išgelbėti ir gieda: aleliuja, aleliuja.
Ps 117, 1. Išpažinkime Viešpatį, nes jis geras, * nes amžinas jo gailestingumas.
Garbė Tėvui...
Regėjau versmę...
V. Viešpatie, pas Tave yra gyvenimo šaltinis, aleliuja.
R. Ir dėl Tavo vardo mes regėsime šviesą, aleliuja.
Melskimės. Suteik, meldžiame, visagalis Dieve, † kad mes, švęsdami Velykų iškilmes, * liepsnodami dangaus geidimu, trokštume gyvenimo šaltinio – Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties. R. Amen.

Kunigui baigus maldą visi atsisėda.

Po apšlakstymo prieš Mišias galima kalbėti Maldą už tėvynę ir taiką.
 

2. Šv. Mišių tvarka (Ordo Missæ)

Įterptos Mišių Švč. Jėzaus Širdies garbei kintamosios dalys

I. KATECHUMENŲ MIŠIOS

Šios Mišių dalies tikslas yra pasirengimas tinkamam dalyvavimui Eucharistijos aukoje.

MIŠIŲ PRADŽIA, LAIPTŲ MALDOS

Po apšlakstymo kunigas nusirengia kapą ir rengiasi manipulą bei arnotą. Jam priėjus prie altoriaus laiptų visi atsistoja, kunigui klaupiantis visi klaupiasi. Schola pradeda giedoti Introitą ir tęsia jį tol, kol ateina Kyrie eilė.

S.  +  In nómine Patris, et Fílii, et Spíritus Sancti. Amen.
Introíbo ad altáre Dei.
M. Ad Deum, qui lætíficat iuventútem meam.

S.  +  Vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.
Įžengsiu prie Dievo altoriaus.
M. Prie Dievo, kuris linksmina mano jaunystę.

Šv. Mišių tvarka. Iudica meKunigas kartu su patarnautojais kalba dalį Psalmės Nr. 42, giesmės, kurią aštuoni šimtai metų prieš Kristaus gimimą įkvėptas Šventosios Dvasios parašė žydų kunigas arba levitas.
Ši giesmė, kurioje įkvėptas autorius kalba apie savo troškimą garbinti Dievą ant šventosios Jeruzalės kalvos, gražiai išreiškia mūsų širdį pripildančius jausmus, kai mes artinamės prie Eucharistinės aukos altoriaus – mūsų nuodėmingumo ir silpnumo suvokimą bei pasitikėjimą Dievu, kuris išgelbėjo mus per Kristaus auką.

Šv. Mišių tvarka. ConfiteorVėliau kunigas ir patarnautojai, kalbėdami už visus Mišiose esančius tikinčiuosius, paeiliui kalba „Confiteor“ – bendrą nuodėmingumo išpažinimą ir gailų Dievo atleidimo maldavimą.

Dialoginėse Mišiose tikintieji atsakinėja kartu su patarnautojais, tačiau giedotinėse Mišiose Bažnyčia tikinčiuosius ragina tuo metu kartu su schola giedoti arba apmąstyti Introito liturginį tekstą.

 

Psalmė 42, 1–5

(Praleidžiama gedulinėse Mišiose ir savaitės dienų Mišiose nuo Kančios sekmadienio iki Didžiojo penktadienio imtinai).

S. Iúdica me, Deus, et discérne causam meam de gente non sancta: ab hómine iníquo et dolóso érue me.
M. Quia tu es, Deus, fortitúdo mea: quare me reppulísti, et quare tristis incédo, dum afflígit me inimícus?
S. Emítte lucem tuam et veritátem tuam: ipsa me deduxérunt, et adduxérunt in montem sanctum tuum et in tabernácula tua.
M. Et introibo ad altare Dei: ad Deum, qui lætíficat iuventútem meam.
S. Confitébor tibi in cíthara, Deus, Deus meus: quare tristis es, ánima mea, et quare contúrbas me?
M. Spera in Deo, quóniam adhuc confitébor illi: salutáre vultus mei, et Deus meus.
S. Glória Patri, et Fílio, et Spirítui Sancto.
M. Sicut erat in princípio, et nunc, et semper: et in sǽcula sæculórum. Amen.
S. Introíbo ad altáre Dei.
M. Ad Deum, qui lætíficat iuventútem meam.

S. Teisk mane, Dieve, ir gink mano bylą nuo nešventos giminės; gelbėk mane nuo neteisaus ir klastingo žmogaus.
M. Nes Tu, Dieve, mano stiprybė; kam gi atstūmei mane, ir kodėl aš vaikščioju nuliūdęs, priešo prispaustas?
S. Siųsk savo šviesą ir savo tiesą; jos išves mane ir nuves į Tavo šventąjį kalną ir į Tavo padangtes.

M. Ir įžengsiu prie Dievo altoriaus; prie Dievo, kuris linksmina mano jaunystę.
S. Aš garbinsiu Tave kanklėmis, Dieve, mano Dieve; mano siela, kodėl tu nuliūdus ir kam mane gąsdini?
M. Turėk viltį Dieve, nes dar Jį garbinsiu; Jis mano veido išgelbėjimas ir mano Dievas.
S. Garbė Tėvui, ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.
M. Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, ir per amžių amžius. Amen.
S. Įžengsiu prie Dievo altoriaus.
M. Prie Dievo, kuris linksmina mano jaunystę.

Nuodėmių išpažinimas

V. +  Adiutórium nostrum in nómine Dómini.
R. Qui fecit cælum et terram.

V. +  Mūsų pagalba – Viešpaties vardas.
R. Jis padarė dangų ir žemę.

Kunigas, žemai pasilenkęs, kalba Confiteor. Jam baigus, patarnautojai (ir tikintieji) atsako:

R.  Misereátur tui omnípotens Deus, et, dimíssis peccátis tuis, perdúcat te ad vitam ætérnam.
V. Amen.

R. Tepasigaili tavęs visagalis Dievas ir, atleidęs tavo nuodėmes, tenuveda tave į amžinąjį gyvenimą. V. Amen.

Patarnautojai (ir tikintieji) kalba:

R.  Confíteor Deo omnipoténti, beátæ Maríæ semper Vírgini, beáto Michaéli Archángelo, beáto Ioánni Baptístæ, sanctis Apóstolis Petro et Paulo, ómnibus Sanctis et tibi, pater: quia peccávi nimis cogitatióne, verbo, et ópere: (tris kartus mušasi į krūtinę) mea culpa, mea culpa, mea máxima culpa. Ideo precor beátam Maríam semper Vírginem, beátum Michaélem Archángelum, beátum Ioánnem Baptístam, sanctos Apóstolos Petrum et Paulum, omnes Sanctos, et te, pater, oráre pro me ad Dóminum Deum nostrum.

V. Misereátur vestri omnípotens Deus, et, dimíssis peccátis vestris, perdúcat vos ad vitam ætérnam. R.  Amen.
V. +  Indulgéntiam, absolutiónem et remissiónem peccatórum nostrórum tríbuat nobis omnípotens et miséricors Dóminus.
R.  Amen.
V. Deus, tu convérsus vivificábis nos.
R.  Et plebs tua lætábitur in te.
V. Osténde nobis, Dómine, misericórdiam tuam.
R.  Et salutáre tuum da nobis.
V. Dómine, exáudi oratiónem meam.
R.  Et clamor meus ad te véniat.
V. Dóminus vobíscum.
R.  Et cum spíritu tuo.
V. Orémus.

R. Prisipažįstu visagaliam Dievui, Švenčiausiajai visuomet Mergelei Marijai, šventajam arkangelui Mykolui, šventajam Jonui Krikštytojui, šventiesiems apaštalams Petrui ir Pauliui, visiems šventiesiems ir tau, tėve, kad labai nusidėjau mintimi, žodžiu ir darbu: (tris kartus mušasi į krūtinę) mano kaltė, mano kaltė, mano didžiausia kaltė. Todėl prašau Švenčiausiąją visuomet Mergelę Mariją, šventąjį arkangelą Mykolą, šventąjį Joną Krikštytoją, šventuosius apaštalus Petrą ir Paulių, visus šventuosius ir tave, tėve, melsti už mane Viešpatį, mūsų Dievą.
V. Tepasigaili jūsų visagalis Dievas ir, atleidęs jūsų nuodėmes, tenuveda jus į amžinąjį gyvenimą.
R. Amen.
V. +  Mūsų nuodėmių dovanojimą, išrišimą ir atleidimą tesuteikia mums visagalis ir gailestingasis Viešpats.
R. Amen.
V. Dieve, Tu atsigręžęs mus atgaivinsi.
R. Ir tavo liaudis džiaugsis Tavyje.
V. Parodyk mums, Viešpatie, savo gailestingumą.
R. Ir suteik mums savo išganymą.
V. Viešpatie, išklausyk mano maldą.
R. Ir mano šauksmas Tave tepasiekia.
V. Viešpats su jumis.
R. Ir su tavo dvasia.
V. Melskimės.

Visi atsistoja, kunigas lipa prie altoriaus, kalbėdamas:

Aufer a nobis, quǽsumus, Dómine, iniquitátes nostras: ente Sancta sanctórum puris mereámur méntibus introíre. Per Christum Dóminum nostrum. Amen.

Pašalink nuo mūsų, meldžiame, Viešpatie, mūsų nedorybes, kad būtume verti su tyromis sielomis įeiti į Šventų švenčiausiąją. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Bučiuodamas altorių, kuriame yra šventųjų relikvijos, kunigas kalba:

Orámus te, Dómine, per mérita Sanctórum tuórum, quorum relíquiæ hic sunt, et ómnium Sanctórum: ut indulgére dignéris ómnia peccáta mea. Amen.

Meldžiame Tave, Viešpatie, kad per Tavo šventųjų, kurių relikvijos čia yra, ir visų šventųjų nuopelnus teiktumeisi atleisti visas mano nuodėmes. Amen.

(Giedotinėse Mišiose kunigas laimina smilkalus, kalbėdamas:

Ab illo bene + dicáris, in cuius honóre cremáberis. Amen.

Būk palaimintas To,  +  kurio garbei sudegsi. Amen.

Po to smilko altorių ir priima apsmilkymą.)
 

MALDOS

Introitas

Įžangos antifona (introitas) yra kintamoji Mišių dalis. Introite giedamos ir skaitomos kelios Šv. Rašto eilutės, paprastai iš Psalmių. Ši malda vadinama introitu nuo lotyniško žodžio „introitus“, reiškiančio įėjimą, kadangi jis būdavo ir vis dar yra giedamas tuo metu, kai šventikai įeina į šventovę. Prieš ją visi persižegnoja.

Ps. 32, 11 et 19: Cogitatiónes Cordis eius in generatióne et generatiónem: ut éruat a morte ánimas eórum et alat eos in fame. (T. P. Allelúia, allelúia.)
Ps. ibid., 1: Exsultáte, iusti, in Dómino: rectos decet collaudátio.
V. Glória Patri, et Fílio, et Spirítui Sancto. R. Sicut erat in princípio, et nunc, et semper: et in sæcula sæculórum. Amen.
Cogitatiónes...

Ps 32, 11 ir 19: Jo Širdies mintys iš kartos į kartą, kad išgelbėtų nuo mirties jų sielas ir pamaitintų juos bado metu. (Velykų laiku: Aleliuja, aleliuja.)

Ps ta pati, 1: Džiūgaukit, teisieji, Viešpatyje, geriesiems tinka šlovinti.
V. Garbė Tėvui, ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. R. Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, ir per amžių amžius. Amen.
Jo Širdies...

Kunigas grįžta prie altoriaus vidurio ir kalba Kyrie:

V. Kýrie, eléison.
R. Kýrie, eléison.
V. Kýrie, eléison.

R. Christe, eléison.
V. Christe, eléison.
R. Christe, eléison.

V. Kýrie, eléison.
R. Kýrie, eléison.
V. Kýrie, eléison.

V. Viešpatie, pasigailėk.
R. Viešpatie, pasigailėk.
V. Viešpatie, pasigailėk.

R. Kristau, pasigailėk.
V. Kristau, pasigailėk.
R. Kristau, pasigailėk.

V. Viešpatie, pasigailėk.
R. Viešpatie, pasigailėk.
V. Viešpatie, pasigailėk.

Gloria

Gloria kalbama tik per šventes, praleidžiama advento, gavėnios, gedulingose Mišiose.
Gloria yra garbinimo ir padėkos giesmė, skirta visiems trims Švenčiausios Trejybės asmenims – Dievui Tėvui, Sūnui ir Šventajai Dvasiai ir prasideda tais pačiais žodžiais, kuriais angelai sveikino kūdikėlio Jėzaus gimimą.
Pradedant giedoti Gloria visi atsistoja. Jei Gloria metu kunigas atsisėda – tikintieji taip pat atsisėda, o jei lieka stovėti – tikintieji taip pat lieka stovėti.

Glória in excélsis Deo. Et in terra pax homínibus bonæ voluntátis. Laudámus te. Benedícimus te. Adorámus te. Glorificámus te. Grátias ágimus tibi propter magnam glóriam tuam. Dómine Deus, Rex cæléstis, Deus Pater omnípotens. Dómine Fili unigénite, Iesu Christe. Dómine Deus, Agnus Dei, Fílius Patris. Qui tollis peccáta mundi, miserére nobis. Qui tollis peccáta mundi, súscipe deprecatiónem nostram. Qui sedes ad déxteram Patris, miserére nobis. Quóniam tu solus Sanctus. Tu solus Dóminus. Tu solus Altíssimus, Iesu Christe.  +  Cum Sancto Spíritu in glória Dei Patris. Amen.

Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė geros valios žmonėms. Šloviname Tave, aukštiname Tave, lenkiamės Tau, garbiname Tave; dėkojame Tau dėl Tavo didžios garbės, Viešpatie Dieve, dangaus Karaliau, visagali Dieve Tėve. Viešpatie vienatini Sūnau, Jėzau Kristau. Viešpatie Dieve, Dievo Avinėli, Tėvo Sūnau. Tu naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų. Tu naikini pasaulio nuodėmes, priimk mūsų maldavimus. Tu sėdi Tėvo dešinėje, pasigailėk mūsų. Nes Tu vienas Šventasis, Tu vienas Viešpats, Tu vienas Aukščiausiasis, Jėzau Kristau,  +  su Šventąja Dvasia Dievo Tėvo garbei. Amen.

Kunigas bučiuoja altorių ir atsigręžęs taria:

V. Dóminus vobíscum.
R. Et cum spíritu tuo.

V. Viešpats su jumis.
R. Ir su tavo dvasia.

Nuėjęs prie mišiolo, kunigas skaito dienos maldą (kolektą, arba oraciją) – tai kintamoji Mišių dalis. (Gedulingose Mišiose, advento ir gavėnios eilinių savaitės dienų Mišiose jos metu visi klūpo.) Dar gali būti vienas ar du minėjimai. Visi stovi.

Orémus. Deus, qui nobis in Corde Fílii tui, nostris vulneráto peccátis, infinítos dilectiónis thesáuros misericórditer largíri dignáris: concéde, quæ´sumus; ut, illi devótum pietátis nostræ prestántes obséquium, dignæ quoque satisfactiónis exhibeámus offícium. Per eúndem Dóminum nostrum Iesum Christum Fílium tuum, qui tecum vivit et regnat in unitáte Spíritus Sancti Deus; per ómnia sæcula sæculórum. R. Amen.

Melskimės. Dieve, Tavo Sūnaus Širdyje, sužeistoje mūsų nuodėmių, Tu teikeisi mums gailestingai dovanoti begalinius meilės lobius. Suteik, prašome, kad jai su giliu pamaldumu atsiduotume ir įvykdytume verto atlyginimo pareigą. Per tąjį mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, kuris, būdamas Dievas, su Tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.

SKAITINIAI

Po to, kai mes baigiame kalbėti Dievui, Jis pradeda kalbėti mums. Šioje Mišių dalyje su mumis taip pat bendrauja visi trys Dievo asmenys: Dievas Tėvas – per pranašus ir kitus įkvėptus vyrus epistolėje, Sūnus – savo gyvenimu ir darbais per Evangeliją, Šventoji Dvasia – per Bažnyčios mokymą pamokslo metu.

Kunigas, lektorius arba subdiakonas dešinėje altoriaus pusėje (Skaitinių pusėje) skaito lekciją, arba epistolę – skaitinį iš apaštalų laiškų arba ST pranašų knygų. Epistolė yra kintamoji Mišių dalis. Visi atsisėda.

Eph. 3, 8–19: Léctio Epístolæ beáti Pauli Apóstoli ad Ephésios.
Fratres: Mihi, ómnium sanctórum mínimo, data est grátia hæc, in géntibus evangelizáre investigábiles divítias Christi, et illumináre omnes, quæ sit dispensátio sacraménti abscónditi a sæ´culis in Deo, qui ómnia creávit: ut innotéscat principátibus et potestátibus in cæléstibus per Ecclésiam multifórmis sapiéntia Dei, secúndum præfinitiónem sæculórum, quam fecit in Christo Iesu, Dómino nostro, in quo habémus fidúciam et accéssum in confidéntia per fidem eius. Huius rei grátia flecto génua mea ad Patrem Dómini nostri Iesu Christi, ex quo omnis patérnitas in cælis et in terra nominátur, ut det vobis, secúndum divítias glóriæ suæ, virtúte corroborári per Spíritum eius in interiórem hóminem, Christum habitáre per fidem in córdibus vestris: in caritáte radicáti et fundáti, ut possítis comprehéndere cum ómnibus sanctis, quæ sit latitúdo, et longitúdo, et sublímitas, et profúndum: scire étiam supereminéntem sciéntiæ caritátem Christi, ut impleámini in omnem plenitúdinem Dei.

Ef 3, 8–19: Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško efeziečiams.
Broliai: Man, iš visų šventųjų mažiausiajam, atiteko malonė skelbti pagonims nesuvokiamus Kristaus turtus, ir atskleisti visiems, kaip turi išsipildyti šita paslaptis, nuo amžių uždengta Dieve, visų dalykų Kūrėjuje, – kad dabar per Bažnyčią taptų žinoma kunigaikštystėms ir valdžioms danguje daugeriopa Dievo išmintis. Tai atitinka amžinąjį nutarimą, įvykdytą mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje. Jį tikėdami, mes drąsiai ir su pasitikėjimu einame prie Tėvo. Dėl to aš klaupiuosi prieš mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą, nuo kurio kiekviena tėvystė danguje ir žemėje turi vardą, kad iš savo šlovės lobio suteiktų jums stiprybės jo Dvasios galia tapti tvirtais vidiniais žmonėmis, kad Kristus per tikėjimą gyventų jūsų širdyse ir jūs, įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje, galėtumėte suvokti kartu su visais šventaisiais, koks yra plotis ir ilgis ir aukštis ir gylis, ir pažinti Kristaus meilę, kuri pranoksta bet kokį žinojimą, kad būtumėte pripildyti visos Dievo pilnybės.

Baigus visi atsako:

R. Deo grátias.

R. Dėkojame Dievui.

(Po skaitinio lietuvių kalba: V.  Tai Dievo Žodis. R.  Dėkojame Dievui.)
 

Tarpinės giesmės

Tarpinės giesmės – kintamoji Mišių dalis: gradualas su Aleliuja ar traktu, arba dvi Aleliuja, kartais sekvencija. Paprastai visi sėdi.
Gradualo pavadinimas kilęs nuo lotyniško „gradus“ (laiptas), kadangi šios giesmės paprastai būdavo giedamos kantoriaus, stovinčio ant sakyklos ar altoriaus laiptų. Aleliuja hebrajiškai reiškia „Šlovė Viešpačiui!“. Romos rite Aleliuja yra laikoma džiaugsmo išraiška, todėl yra praleidžiama atgailos laikotarpiais ir gedulingose Mišiose.

Gradualas (Ps 24, 8–9):

Dulcis et rectus Dóminus: propter hoc legem dabit delinquéntibus in via. V. Díriget mansuétos in iudício, docébit mites vias suas.

Meilus ir teisingas yra Viešpats. Todėl jis duoda įstatymą nuklystantiems kelyje. V. Teisingai veda nuolankiuosius, romiuosius moko savo kelių.

Aleliuja (Mt 11, 29):

Alleluia, alleluia.
Tóllite iugum meum super vos, et díscite a me, quia mitis sum et húmilis Corde, et inveniétis réquiem animábus vestris. Allelúia.

Aleliuja, aleliuja.
Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios Širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Aleliuja.

Po Septuagezimos sekmadienio vietoj Aleliuja giedamas Traktas (Ps 102, 8–10):

Miséricors et miserátor Dóminus, longánimis, et multum miséricors. V. Non in perpétuum irascétur, neque in ætérnum comminábitur. V. Non secúndum peccáta nostra fecit nobis, neque secúndum iniquitátes nostras retríbuit nobis.

Viešpats yra gailestingas ir maloningas, kantrus ir labai gailestingas. V. Jis nepyksta amžinai ir nerūstauja amžiais. V. Nesielgė su mumis pagal mūsų nuodėmes, ir neatlygino mums pagal mūsų nedorybes.

Velykų laiku vietoj gradualo ir Aleliuja giedamos dvi Aleliuja (Mt 11, 29 ir 28):

Allelúia, allelúia. Tóllite iugum meum super vos, et díscite a me, quia mitis sum et húmilis Corde: et inveniétis réquiem animábus vestris.
Allelúia. V. Veníte ad me, omnes qui laborátis, et oneráti estis, et ego refíciam vos. Allelúia.

Aleliuja, aleliuja. Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios Širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Aleliuja. V. Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, – ir aš jus atgaivinsiu. Aleliuja.

Evangelija

Šv. Mišių tvarka. GospelEvangelija – Katechumenų Mišių apogėjus. Dievas mums kalba per Jo Įsikūnijusio Sūnaus žodžius, užrašytus Mato, Morkaus, Luko arba Jono. Tai – kintamoji Mišių dalis. Ją skaito kunigas arba diakonas.
(Giedotinėse Mišiose kunigas laimina smilkalus, kalbėdamas: „Ab illo benedicaris...“.)

Kunigas ties altoriaus viduriu pasilenkęs kalba:

Munda cor meum ac lábia mea, omnípotens Deus, qui lábia Isaíæ Prophétæ cálculo mundásti igníto: ita me tua grata miseratióne dignáre mundáre, ut sanctum Evangélium tuum digne váleam nuntiáre. Per Christum, Dóminum nostrum. Amen. Iube, Dómine, benedícere. Dóminus sit in corde meo et in lábiis meis: ut digne et competénter annúntiem Evangélium suum. Amen.

Apvalyk mano širdį ir mano lūpas, visagali Dieve, kuris pranašo Izaijo lūpas nuvalei degančia žarija. Taip ir mane teikis apvalyti savo maloningu gailestingumu, kad pajėgčiau vertai skelbti Tavo šventąją Evangeliją. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen. Teikis, Viešpatie, palaiminti. Viešpats tebūna mano širdyje ir mano lūpose, kad vertai ir tinkamai skelbčiau jo Evangeliją. Amen.

Priėjęs prie Mišiolo Evangelijos pusėje, kunigas taria:

V. Dóminus vobíscum.
REt cum spíritu tuo.

V. Viešpats su jumis.
R. Ir su tavo dvasia.

Tuo metu visi atsistoja, daro tris kryželius nykščiu ant kaktos, lūpų ir krūtinės, kunigui tariant:

V+  Sequéntia sancti Evangélii secúndum N.
RGlória tibi, Dómine.

V+  Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal N. R. Garbė Tau, Viešpatie.

(Giedotinėse Mišiose kunigas smilko mišiolą). Skaitoma Evangelija:

Ioan. 19, 31–37: Sequéntia sancti Evangélii secúndum Ioánnem.
In illo témpore: Iudæi (quóniam Parascéve erat), ut non remanérent in cruce córpora sábbato (erat enim magnus dies ille sábbati), rogavérunt Pilátum, ut frangeréntur eórum crura, et tolleréntur. Venérunt ergo mílites: et primi quidem fregérunt crura et altérius, qui crucifíxus est cum eo. Ad Iesum autem cum veníssent, ut vidérunt eum iam mórtuum, non fregérunt eius crura, sed unus mílitum láncea latus eius apéruit, et contínuo exívit sanguis et aqua. Et qui vidit, testimónium perhíbuit: et verum est testimónium eius. Et ille scit quía vera dicit, ut et vos credátis. Facta sunt enim hæc ut Scriptúra implerétur: Os non comminuétis ex eo. Et íterum ália Scriptúra dicit: Vidébunt in quem transfixérunt.

Jn 19, 31–37: Tęsinys šventosios Evangelijos pagal Joną.
Anuo metu: Kadangi buvo Prisirengimo diena, žydai nenorėjo, kad kūnai liktų ant kryžiaus per šabą, – nes tas šabas buvo didelės šventės diena, – jie prašė Pilotą, kad nukryžiuotiesiems būtų sulaužyti blauzdikauliai ir kūnai nuimti. Tad atėjo kareiviai ir sulaužė blauzdas vienam ir antram, kurie buvo su juo nukryžiuoti. Priėję prie Jėzaus ir pamatę, kad jis jau miręs, jie nebelaužė jam blauzdų, tik vienas kareivis ietimi perdūrė jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens. Regėjusis tai paliudijo, ir jo liudijimas teisingas; jis žino sakąs tiesą, kad ir jūs tikėtumėte. Taip įvyko, kad išsipildytų Raštas: „Nė vienas jo kaulas nebus sulaužytas“. Vėl kitoje vietoje Raštas sako: „Jie žiūrės į tą, kurį perdūrė“.

Baigus visi atsako:

RLaus tibi, Christe.

R. Šlovė Tau, Kristau.

Kunigas bučiuoja mišiolą, tardamas:

Per evangélica dicta deleántur nostra delícta.

Per Evangelijos žodžius tebūnie ištrintos mūsų kaltės.

(Po Evangelijos lietuvių kalba: V.  Girdėjote Viešpaties žodį. R.  Šlovė Tau, Kristau.)

HOMILIJA ARBA PAMOKSLAS

Schnorr von Carolsfeld Bibel in Bildern 1860

Jo metu visi sėdi. Pamokslo pradžioje pakartojamas epistolės skaitinys lietuvių kalba (po skaitinio lietuvių kalba: V. Tai Dievo Žodis. R.  Dėkojame Dievui.).
Po to lietuviškai pakartojama ištrauka iš Evangelijos (V. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal N. Visi atsistoja. R.  Garbė Tau, Viešpatie.
Po Evangelijos lietuvių kalba: V.  Girdėjote Viešpaties žodį. R.  Šlovė Tau, Kristau.)

TIKĖJIMO IŠPAŽINIMAS

Šv. Mišių tvarka. CredoŠis tikėjimo išpažinimas vadinamas Nikėjos-Konstantinopolio tikėjimo išpažinimu ir buvo patvirtintas 381 metais pirmajame Konstantinopolio susirinkime.

Šiuo tikėjimo išpažinimu mes išreiškiame Dievo apreiškimo ir mokymo priėmimą. Pirmoji Mišių dalis prasidėjo nusižeminimo gaida – suprasdami savo nuodėmingumą mes meldėme Dievą atleidimo. Ji baigiasi išreiškiant pasitikėjimą Dievo pažadėtu atlygiu už Kristaus auką – „Aš tikiu… amžinuoju gyvenimu. Amen.“

Pradedant giedoti Credo visi atsistoja. Jei Credo metu kunigas atsisėda, tikintieji taip pat atsisėda, o jei lieka stovėti – tikintieji taip pat lieka stovėti.

Credo in unum Deum: Patrem omnipoténtem, factórem cæli et terræ, visibílium ómnium et invisibílium. Et in unum Dóminum Iesum Christum, Fílium Dei unigénitum. Et ex Patre natum ante ómnia sæ´cula. Deum de Deo, lumen de lúmine, Deum verum de Deo vero. Génitum, non factum, consubstantiálem Patri: per quem ómnia facta sunt. Qui propter nos hómines et propter nostram salútem descéndit de cælis. (Visi priklaupia) Et incarnátus est de Spíritu Sancto ex María Vírgine: Et homo factus est. (Visi atsistoja) Crucifíxus étiam pro nobis: sub Póntio Piláto passus, et sepúltus est. Et resurréxit tértia die, secúndum Scriptúras. Et ascéndit in cælum: sedet ad déxteram Patris. Et íterum ventúrus est cum glória iudicáre vivos et mórtuos: cuius regni non erit finis. Et in Spíritum Sanctum, Dóminum et vivificántem: qui ex Patre Filióque procédit. Qui cum Patre et Fílio simul adorátur et conglorificátur: qui locútus est per Prophétas. Et unam sanctam cathólicam et apostólicam Ecclésiam. Confíteor unum baptísma in remissiónem peccatórum. Et exspécto resurrectiónem mortuórum.  +  Et vitam ventúri sæculi. Amen.

Tikiu vieną Dievą, visagalį Tėvą, dangaus ir žemės, visų regimų ir neregimų dalykų Kūrėją. Ir į vieną Viešpatį Jėzų Kristų, vienatinį Dievo Sūnų, prieš visus amžius gimusį iš Tėvo: Dievą iš Dievo, šviesą iš šviesos, tikrą Dievą iš tikro Dievo; gimusį, bet ne sukurtą, esantį vienos prigimties su Tėvu. Per jį visa yra padaryta. Jis dėl mūsų žmonių, dėl mūsų išganymo nužengė iš dangaus. (Visi priklaupia) Ir įsikūnijo per Šventąją Dvasią iš Mergelės Marijos, ir tapo žmogumi. (Visi atsistoja) Taip pat dėl mūsų nukryžiuotas; prie Poncijaus Piloto nukankintas ir palaidotas. Trečiąją dieną, pagal Raštus, prisikėlė, įžengė į dangų ir sėdi Tėvo dešinėje. Jis vėl garbingai ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti, jo karalystei nebus galo. Ir į Šventąją Dvasią, Viešpatį ir Gaivintoją, kylančią iš Tėvo ir Sūnaus, su Tėvu ir Sūnumi kartu garbinamą ir šlovinamą, kalbėjusią per pranašus. Ir vieną, šventą, visuotinę, apaštalinę Bažnyčią. Pripažįstu vieną Krikštą nuodėmėms atleisti. Laukiu mirusiųjų prisikėlimo  +  ir būsimojo amžiaus gyvenimo. Amen.

II. TIKINČIŲJŲ MIŠIOS

Antroji Mišių dalis nuo ofertoriumo iki Mišių pabaigos yra aukojimas, kuriame nekruvinu būdu yra aukojamas Kristaus Kūnas ir Kraujas – tai yra sakramentinis Jo Aukos Kalvarijoje atnaujinimas. Ši Mišių dalis susideda iš trijų veiksmų: Atnašavimo, Konsekracijos ir Komunijos.

Visos Bažnyčios vardu kunigas siūlo Dievui duoną ir vyną, kuriame yra keli lašai vandens, kad jie būtų perkeisti į Kristaus Kūną ir Kraują. Senais laikais patys tikintieji duodavo duonos ir vyno Šventajai Aukai, o šiais laikais minėtas senovinis paprotys praktiniais sumetimais buvo pakeistas pinigine rinkliava.

Siūlydami ostiją ir taurę mes patys turėtume visiškai pasiaukoti Dievui, priimdami iš Jo gerti taurę, kurią Jo dieviška išmintis paruošė mums, nesvarbu, ar tai būtų džiaugsmas, ar kančia, sėkmė, ar nesėkmė, nes Jis ją paruošė mūsų išganymui.

Kunigas bučiuoja altorių ir atsigręžęs taria:

V. Dóminus vobíscum.
REt cum spíritu tuo.

V. Viešpats su jumis.
R. Ir su tavo dvasia.

Ofertoriumas

Visi klaupiasi arba sėdasi, kunigas skaito atnašavimo antifoną (ofertoriumą) – tai kintamoji Mišių dalis.

Ps. 68, 21: Impropérium exspectávit Cor meum et misériam: et sustínui, qui simul mecum contristarétur, et non fuit: consolántem me quæsívi, et non invéni.
T. P. (Ps. 39, 7–9): Holocáustum et pro peccáto non postulásti; tunc dixi: Ecce, vénio. In cápite libri scriptum est de me ut fácerem voluntátem tuam: Deus meus, vólui, et legem tuam in médio Cordis mei, allelúia.

Ps 68, 21: Paniekos laukia mano Širdis ir vargo. Aš laukiau, kad kas liūdėtų su manimi, bet veltui; ieškojau, kas mane paguostų, bet neradau.

Velykų laiku (Ps 39, 7–9): Deginamosios aukos už nuodėmes Tu nereikalavai. Tada tariau: štai aš ateinu. Knygos skyriuje parašyta apie mane, kad įvykdysiu Tavo valią. Mano Dieve, to noriu, Tavo įstatymas mano Širdies gelmėje, aleliuja.

Duonos atnašavimas

Šv. Mišių tvarka. Offertory breadKunigas nudengia taurę, pakylėja pateną su ostija ir kalba:

Súscipe, sancte Pater, omnípotens ætérne Deus, hanc immaculátam hóstiam, quam ego indígnus fámulus tuus óffero tibi Deo meo vivo et vero, pro innumerabílibus peccátis, et offensiónibus, et neglegéntiis meis, et pro ómnibus circumstántibus, sed et pro ómnibus fidélibus christiánis vivis atque defúnctis: ut mihi, et illis profíciat ad salútem in vitam ætérnam. Amen.

Priimk, šventasis Tėve, visagali amžinasis Dieve, šią be dėmės auką, kurią aš, nevertas Tavo tarnas, aukoju Tau, gyvajam ir tikrajam savo Dievui, už nesuskaitomas savo nuodėmes, įžeidimus ir apsileidimus, už visus aplink stovinčius, taip pat už visus ištikimuosius krikščionis, gyvus ir numirusius, kad man ir jiems padėtų išsigelbėti amžinajam gyvenimui. Amen.

Vyno atnašavimas

Šv. Mišių tvarka. Offertory chaliceKunigas padeda ostiją nuo patenos ant korporalo. Įpila į taurę vyno, po to palaimina ir įpila truputį vandens, tuo pažymėdamas, kad Kristuje yra susijungusios dvi prigimtys – dieviškoji ir žmogiškoji. Tuo metu kalba:

+  Deus, qui humánæ substántiæ dignitátem mirabíliter condidísti, et mirabílius reformásti: da nobis per huius aquæ et vini mystérium, eius divinitátis esse consórtes, qui humanitátis nostræ fíeri dignátus est párticeps, Iesus Christus, Fílius tuus, Dóminus noster, qui tecum vivit et regnat in unitáte Spíritus Sancti, Deus, per ómnia sæcula sæculórum. Amen.

+  Dieve, kuris nuostabiai sukūrei tokią kilnią žmogaus prigimtį ir dar nuostabiau ją atnaujinai, leisk mums per šio vandens ir vyno paslaptį tapti bendrininkais dievystės Tojo, kuris teikėsi tapti mūsų žmogystės dalininku, – Jėzaus Kristaus, Tavo Sūnaus, mūsų Viešpaties, kuris, būdamas Dievas, su Tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. Amen.

Kunigas pakylėja taurę tardamas:

Offérimus tibi, Dómine, cálicem salutáris, tuam deprecántes cleméntiam: ut in conspéctu divínæ maiestátis tuæ, pro nostra et totíus mundi salúte, cum odóre suavitátis ascéndat. Amen.

Aukojame Tau, Viešpatie, išganymo taurę, prašydami Tavojo gerumo, kad Tavo dieviškosios didybės akivaizdoje ji pakiltų meiliu kvapu už mūsų ir viso pasaulio išganymą. Amen.

Kunigas uždengia taurę ir pasilenkęs kalba:

In spíritu humilitátis et in ánimo contríto suscipiámur a te, Dómine: et sic fiat sacrifícium nostrum in conspéctu tuo hódie, ut pláceat tibi, Dómine Deus.

Nuolankius dvasia ir susigraudinusius širdimi priimk mus, Viešpatie, ir tokia tetampa mūsų auka šiandien Tavo akivaizdoje, kad ji Tau patiktų, Viešpatie Dieve.

Laimindamas atnašas, kunigas taria:

Veni, sanctificátor omnípotens ætérne Deus: et béne + dic hoc sacrifícium, tuo sancto nómini præparátum.

Ateik, Pašventėjau, visagali amžinasis Dieve, ir pa + laimink šią Tavo šventajam vardui paruoštą auką.

(Giedotinėse Mišiose kunigas laimina smilkalus, smilko atnašas ir altorių, kalbėdamas:

Per intercessiónem beáti Michaélis Archángeli, stantis a dextris altáris incénsi, et ómnium electórum suórum, incénsum istud dignétur Dóminus bene + dícere, et in odórem suavitátis accípere. Per Christum, Dóminum nostrum. Amen.
Incénsum istud a te benedíctum ascéndat ad te, Dómine: et descéndat super nos misericórdia tua.
Ps. 140, 2–4: Dirigátur, Dómine, orátio mea, sicut incénsum, in conspéctu tuo: elevátio mánuum meárum sacrifícium vespertínum. Pone, Dómine, custódiam ori meo, et óstium circumstántiæ lábiis meis: ut non declínet cor meum in verba malítiæ, ad excusándas excusatiónes in peccátis.Accéndat in nobis Dóminus ignem sui amóris, et flammam ætérnæ caritátis. Amen.

Užtariant šventajam arkangelui Mykolui, kuris stovi smilkalų altoriaus dešinėje, ir visiems jo išrinktiesiems, tegul Viešpats teikiasi šiuos smilkalus pa + laiminti ir priimti jų meilų kvapą. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Šie Tavo palaiminti smilkalai tepakyla link Tavęs, Viešpatie, ir tenusileidžia ant mūsų Tavo gailestingumas.
Ps 140, 2–4: Tekyla, Viešpatie, mano malda kaip smilkalai Tavo akivaizdoje, mano pakeltos rankos – kaip vakarinė auka. Pastatyk, Viešpatie, sargybą mano burnai ir sandarias duris mano lūpoms, kad mano širdis nelinktų į piktus žodžius ir nesiteisintų dėl nuodėmių. Teuždega Viešpats mumyse savo meilės ugnį ir amžinos meilės liepsnas. Amen.

Po to apsmilkomas kunigas, patarnautojai ir tikintieji. Pradėjus smilkyti kunigą, visi atsistoja.)

Rankų plovimas

Šv. Mišių tvarka. LavaboAnkstyvojoje Bažnyčioje kunigas plaudavosi rankas dėl to, kad jas išsitepdavo priimdamas tikinčiųjų aukojamą duoną ir vyno indus ofertoriumo metu.

Dabar šis veiksmas simbolizuoja vidinį tyrumą, su kuriuo kunigas ir tikintieji turėtų artintis prie Viešpaties Aukos.

Kunigas plauna rankas, kalbėdamas Ps 25, 6–12:

Lavábo inter innocéntes manus meas: et circúmdabo altáre tuum, Dómine: Ut áudiam vocem laudis, et enárrem univérsa mirabília tua. Dómine, diléxi decórem domus tuæ et locum habitatiónis glóriæ tuæ. Ne perdas cum ímpiis, Deus, ánimam meam, et cum viris sánguinum vitam meam: In quorum mánibus iniquitátes sunt: déxtera eórum repléta est munéribus. Ego autem in innocéntia mea ingréssus sum: rédime me et miserére mei. Pes meus stetit in dirécto: in ecclésiis benedícam te, Dómine. Glória Patri, et Fílio, et Spirítui Sancto. Sicut erat in princípio, et nunc, et semper: et in sæcula sæculórum. Amen.

Plausiu tarp nekaltųjų savo rankas ir laikysiuosi Tavo altoriaus, Viešpatie, kad girdėčiau šlovinimo balsą ir išpasakočiau visus Tavo stebuklus. Viešpatie, aš pamilau Tavųjų namų grožį ir Tavo garbės gyvenimo vietą. Nepražudyk, Dieve, mano sielos su nedorėliais ir mano gyvybės su kraujo trokštančiais vyrais, kurių rankose yra neteisybės, jų dešinė pilna dovanų. Aš gi vaikščiojau savo nekaltybėje, atpirk mane ir pasigailėk manęs. Mano koja stovi ant tiesaus kelio, aš garbinsiu Tave, Viešpatie, susirinkimuose. Garbė Tėvui, ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai; kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, ir per amžių amžius. Amen.

Šv. Mišių tvarka. Offer st trinitySudėtomis rankomis, pasilenkęs ties altoriaus viduriu, kunigas kalba:

Súscipe, sancta Trínitas, hanc oblatiónem, quam tibi offérimus ob memóriam passiónis, resurrectiónis et ascensiónis Iesu Christi, Dómini nostri: et in honórem beátæ Maríæ semper Vírginis, et beáti Ioánnis Baptístæ, et sanctórum Apostolórum Petri et Pauli, et istórum et ómnium Sanctórum: ut illis profíciat ad honórem, nobis autem ad salútem: et illi pro nobis intercédere dignéntur in cælis, quorum memóriam ágimus in terris. Per eúndem Christum, Dóminum nostrum. Amen.

Priimk, Švenčiausioji Trejybe, šią auką, kurią Tau atnašaujame minėdami mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kančią, prisikėlimą ir žengimą į dangų; taip pat Švenčiausiosios visuomet Mergelės Marijos, šventojo Jono Krikštytojo, šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus, ir šių (kurių relikvijos yra altoriuje), ir visų šventųjų garbei, kad jiems būtų pagarbai, o mums išganymui, ir tie, kuriuos minime žemėje, teiktųsi mus užtarti danguje. Per tąjį Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Kunigas bučiuoja altorių ir atsigręžęs taria:

Oráte, fratres: ut meum ac vestrum sacrifícium acceptábile fiat apud Deum Patrem omnipoténtem.
R. Suscípiat Dóminus sacrifícium de mánibus tuis ad laudem et glóriam nóminis sui, ad utilitátem quoque nostram, totiúsque Ecclésiæ suæ sanctæ.
V. Amen.

Melskitės, broliai, kad mano ir jūsų auka būtų priimtina visagaliam Dievui Tėvui.

R. Tepriima Viešpats iš tavo rankų šią auką savo vardo šlovei ir garbei, taip pat mūsų ir visos savo šventosios Bažnyčios naudai.
V. Amen.

Atskiroji, arba tylioji malda (sekreta) – kintamoji Mišių dalis. Ji taip vadinama todėl, kad kalbama negirdimai. Sekretos paskirtis visada yra prašymas Dievui, kad Jis palankiai priimtų Bažnyčios auką ir pašventintų tikinčiuosius. Dar gali būti vienas arba du minėjimai.

Réspice, quæsumus, Dómine, ad ineffábilem Cordis dilécti Fílii tui caritátem: ut quod offérimus sit tibi munus accéptum et nostrórum expiátio delictórum. Per eúndem Dóminum nostrum Iesum Christum Fílium tuum, qui tecum vivit et regnat in unitáte Spíritus Sancti Deus.

Pažvelk, Viešpatie, į neapsakomą savo mylimojo Sūnaus Širdies meilę, kad mūsų aukos būtų Tau priimtina dovana ir atlygis už mūsų kaltes. Per tąjį mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, kuris, būdamas Dievas, su Tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje.

Prefacija

Šv. Mišių tvarka. PrefacijaAntroji Eucharistinės aukos dalis prasideda Prefacija ir baigiasi žodžiais „Per ómnia sǽcula sæculórum. Amen“ („Per visus amžių amžius. Amen“, prieš pat „Tėve mūsų“).

Prefacija yra iškilmingas įvadas į Mišių kanoną, į konsekravimo arba aukojimo veiksmą. Prefacija visada yra padėkos giesmė, nes Jėzus dėkodamas įsteigė Šventąją Mišių Auką. Prefacija baigiama džiaugsmingu serafimo iš Izaijo vizijos šūksniu (Iz 6, 3), vadinamu „Sanctus“. Tai – kintamoji Mišių dalis.

Visi stoja (jei nebuvo atsistoję per apsmilkymą), kunigas kalba arba gieda prefaciją – tai kintamoji Mišių dalis.

Švč. Jėzaus Širdies prefacija

V. Per ómnia sæcula sæculórum.
R. Amen.
V. Dóminus vobíscum.
R. Et cum spíritu tuo.
V. Sursum corda.
R. Habémus ad Dóminum.
V. Grátias agámus Dómino, Deo nostro.
R. Dignum et iustum est.
Vere dignum et iustum est, æquum et salutáre, nos tibi semper et ubíque grátias ágere: Dómine, sancte Pater, omnípotens ætérne Deus: Qui Unigénitum tuum, in Cruce pendéntem, láncea mílitis transfígi voluísti: ut apértum Cor, divínæ largitátis sacrárium, torréntes nobis fúnderet miseratiónis et grátiæ; et, quod amóre nostri flagráre numquam déstitit, piis esset réquies et pæniténtibus patéret salútis refúgium. Et ídeo cum Angelis et Archángelis, cum Thronis et Dominatiónibus cumque omni milítia cæléstis exércitus hymnum glóriæ tuæ cánimus, sine fine dicéntes:

Sanctus, Sanctus, Sanctus Dóminus, Deus Sábaoth. Pleni sunt cæli et terra gloria tua. Hosánna in excélsis.  +  Benedíctus, qui venit in nómine Dómini. Hosánna in excélsis.

V. Per visus amžių amžius.
R Amen.
V. Viešpats su jumis.
R. Ir su tavo dvasia.
V. Aukštyn širdis.
R. Keliame į Viešpatį.
V. Dėkokime Viešpačiui, mūsų Dievui.
R. Verta ir teisinga.
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga, kad mes Tau visuomet ir visur dėkotume, Viešpatie, šventasis Tėve, visagali amžinasis Dieve. Tu panorėjai, kad Tavo Viengimį, kabantį ant kryžiaus, pervertų kareivio ietis, kad atverta Širdis, ta dieviško dosnumo šventovė, išlietų mums pasigailėjimo ir malonės upes, kad ji, niekad nesiliaujanti liepsnoti meile mums, būtų atilsis pamaldiesiems, o atgailaujantiems atsivertų kaip išganingas prieglobstis. Todėl su angelais ir arkangelais, su sostais ir viešpatystėmis ir su visa dangaus armijos kariauna giedame Tavo garbės himną, be perstojo sakydami:
Šventas, Šventas, Šventas Viešpats, galybių Dievas. Pilni yra dangūs ir žemė Tavo garbės. Osana aukštybėse.  +  Garbė Tam, kuris ateina Viešpaties vardu. Osana aukštybėse.

MIŠIŲ KANONAS

Visi klaupia, kunigas pasilenkęs tyliai meldžiasi:

Malda už Bažnyčią

Te ígitur, clementíssime Pater, per Iesum Christum, Fílium tuum, Dóminum nostrum, súpplices rogámus, ac pétimus, uti accépta hábeas et benedícas, hæc  +  dona, hæc  +  múnera, hæc  +  sancta sacrifícia illibáta, in primis, quæ tibi offérimus pro Ecclésia tua sancta cathólica: quam pacificáre, custodíre, adunáre et régere dignéris toto orbe terrárum: una cum fámulo tuo Papa nostro N. et Antístite nostro N. et ómnibus orthodóxis, atque cathólicæ et apostólicæ fídei cultóribus.

Taigi Tave, maloniausias Tėve, per Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, mūsų Viešpatį, nuolankiai maldaujame ir prašome, kad priimtum ir palaimintum šias  +  dovanas, šias  +  atnašas, šias  +  šventas, nepaliestas aukas, kurias aukojame Tau pirmiausia už Tavo šventąją visuotinę Bažnyčią. Teikis jai duoti taiką, ją sergėti, laikyti vieningą ir valdyti visoje žemėje kartu su savo tarnu, mūsų popiežiumi N., mūsų vyskupu N. ir visais tikratikiais, išpažįstančiais katalikišką ir apaštalinį tikėjimą.

Minėjimas už gyvuosius

Meménto, Dómine, famulórum famularúmque tuárum N. et N. et ómnium circumstántium, quorum tibi fides cógnita est et nota devótio, pro quibus tibi offérimus: vel qui tibi ófferunt hoc sacrifícium laudis, pro se suísque ómnibus: pro redemptióne animárum suárum, pro spe salútis et incolumitátis suæ: tibíque reddunt vota sua ætérno Deo, vivo et vero.

Atsimink, Viešpatie, savo tarnus ir tarnaites N. ir N., ir visus aplink stovinčius, kurių tikėjimas Tau pažįstamas ir maldingumas žinomas, už kuriuos Tau aukojame ar kurie Tau aukoja šią šlovinimo auką už save ir visus savuosius, už savo sielų atpirkimą, savo išganymo ir saugumo viltį, ir Tau, amžinajam, gyvajam ir tikrajam Dievui, išpildo savo įžadus.

Šventųjų paminėjimas

Šv. Mišių tvarka. Commemoration of saintsŠioje maldoje paminėdamas Mergelę Mariją, apaštalus, kai kuriuos iš senųjų popiežių ir kankinių, kunigas meldžia, kad dėl jų užtarimo ir maldų bei šventųjų bendravimo mus visus saugotų Dievo apvaizda ir malonė, ir kad mes būtume nuvesti į šventųjų garbę.

(Jo pradžia kitokia per Kalėdas, Tris Karalius, Velykas, Šeštines ir Sekmines).

Communicántes, et memóriam venerántes, in primis gloriósæ semper Vírginis Maríæ, Genetrícis Dei et Dómini nostri Iesu Christi: sed et beáti Ioseph, eiúsdem Vírginis Sponsi, et beatórum Apostolórum ac Mártyrum tuórum, Petri et Pauli, Andréæ, Iacóbi, Ioánnis, Thomæ, Iacóbi, Philíppi, Bartholomæi, Matthæi, Simónis et Thaddæi: Lini, Cleti, Cleméntis, Xysti, Cornélii, Cypriáni, Lauréntii, Chrysógoni, Ioánnis et Pauli, Cosmæ et Damiáni: et ómnium Sanctórum tuórum; quorum méritis precibúsque concédas, ut in ómnibus protectiónis tuæ muniámur auxílio. Per eúndem Christum Dóminum nostrum. Amen.

Bendraudami ir atminimą gerbdami visų pirma garbingosios visuomet Mergelės Marijos, Dievo ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Gimdytojos, taip pat šventojo Juozapo, šios Mergelės Sužadėtinio, bei Tavo šventųjų apaštalų ir kankinių Petro ir Pauliaus, Andriejaus, Jokūbo, Jono, Tomo, Jokūbo, Pilypo, Baltramiejaus, Mato, Simono ir Tado; Lino, Kleto, Klemenso, Siksto, Kornelijaus, Kiprijono, Lauryno, Krizogono, Jono ir Pauliaus, Kozmo ir Damijono ir visų Tavo šventųjų, dėl kurių nuopelnų ir maldų suteik, kad visuose reikaluose būtume apginti Tavo saugančia pagalba. Per tąjį Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

02 Sv Misios Varpelis 1 Kunigas ištiesia rankas virš atnašų ir kalba (ši malda kitokia per Velykas ir Sekmines):

Hanc ígitur oblatiónem servitútis nostræ, sed et cunctæ famíliæ tuæ, quæ´sumus, Dómine, ut placátus accípias: diésque nostros in tua pace dispónas, atque ab ætérna damnatióne nos éripi, et in electórum tuórum iúbeas grege numerári. Per Christum Dóminum nostrum. Amen.

Taigi šią mūsų tarnystės ir taip pat visos Tavo šeimos auką prašome, Viešpatie, palankiai priimk. Išlaikyk mūsų dienas savo ramybėje ir teiktis mus išgelbėti nuo amžinojo pasmerkimo bei įskaityti į savo išrinktųjų kaimenę. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Kunigas žegnoja atnašas ir kalba:

Quam oblatiónem tu, Deus, in ómnibus, quæ´sumus, bene + díctam, adscríp + tam, ra + tam, rationábilem, acceptabilémque fácere dignéris: ut nobis Cor + pus, et San + guis fiat dilectíssimi Fílii tui Dómini nostri Iesu Christi.

Šią atnašą, meldžiame Tave, Dieve, teikis padaryti visais atžvilgiais pa + laimintą, įra + šytą, pa + tvirtintą, vertą ir priimtiną, kad ji mums taptų Tavo mylimojo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kū + nu ir Krau + ju.

Konsekracija ir pakylėjimas

Kalbėdamas per Savo kunigą mūsų Švenčiausiasis Viešpats perkeičia duoną ir vyną į savo Kūną ir Kraują, Sielą ir Dievystę. Atskirai konsekruojant duoną ir vyną, taip pabrėžiant Jo Kraujo išliejimą, Jis atvaizduoja savo mirtį, sakramentiškai atnaujindamas auką, kurią Jis pats paaukojo Kalvarijoje.

Kunigas paima ostiją ir kalba:

Qui prídie quam paterétur, accépit panem in sanctas ac venerábiles manus suas, et elevátis óculis in cælum ad te Deum, Patrem suum omnipoténtem, tibi grátias agens, bene + díxit, fregit, dedítque discípulis suis, dicens: Accípite, et manducáte ex hoc omnes.

Kančios išvakarėse jis paėmė duoną į savo šventas ir garbingas rankas, pakėlęs akis į dangų, į Tave, Dievą, savo visagalį Tėvą, Tau dėkodamas, lai + mino, laužė ir davė savo mokiniams, tardamas: Imkite ir valgykite jos visi.

Kunigas pasilenkęs virš ostijos taria perkeitimo žodžius:

Hoc est enim Corpus meum

Nes tai yra mano Kūnas

Šv. Mišių tvarka. Consecration host03 Sv Misios Varpelis 3 Kunigas priklaupia prieš Švenčiausiąjį ir pakylėja jį. Nuleidęs vėl priklaupia.
Kunigas nudengia taurę ir kalba:

Símili modo postquam cenátum est, accípiens et hunc præclárum Cálicem in sanctas ac venerábiles manus suas: item tibi grátias agens, bene + díxit, dedítque discípulis suis, dicens: Accípite, et bíbite ex eo omnes.

Panašiai po vakarienės jis paėmė ir šią brangiausiąją Taurę į savo šventas ir garbingas rankas, taip pat Tau dėkodamas, lai + mino ir davė savo mokiniams, tardamas: Imkite ir gerkite iš jos visi.

Pasilenkęs kunigas taria perkeitimo žodžius:

Hic est enim Calix Sánguinis mei, novi et ætérni testaménti: mystérium fídei: qui pro vobis et pro multis effundétur in remissiónem peccatórum

Nes tai yra Taurė mano Kraujo, naujosios ir amžinosios sandoros: tikėjimo paslaptis: kuris už jus ir už daugelį bus išlietas nuodėmėms atleisti

Atsitiesęs tyliai prideda:

Hæc quotiescúmque fecéritis, in mei memóriam faciétis.

Kiek kartų tai darysite, darykite mano atminimui.

Šv. Mišių tvarka. Consecration wineŠv. Mišių tvarka.  Varpelis 3 Kunigas priklaupia, pakylėja Brangiausiąjį Kristaus Kraują ir vėl priklaupia.

 

Maldos po konsekracijos

Unde et mémores, Dómine, nos servi tui, sed et plebs tua sancta, eiúsdem Christi Fílii tui, Dómini nostri, tam beátæ passiónis, nec non et ab ínferis resurrectiónis, sed et in cælos gloriósæ ascensiónis: offérimus præcláræ maiestáti tuæ de tuis donis ac datis, hóstiam  +  puram, hóstiam  +  sanctam, hóstiam  +  immaculátam, Panem  +  sanctum vitæ ætérnæ, et Cálicem  +  salútis perpétuæ. Supra quæ propítio ac seréno vultu respícere dignéris: et accépta habére, sícuti accépta habére dignátus es múnera púeri tui iusti Abel, et sacrifícium patriárchæ nostri Abrahæ: et quod tibi óbtulit summus sacérdos tuus Melchísedech, sanctum sacrifícium, immaculátam hóstiam. Súpplices te rogámus, omnípotens Deus: iube hæc perférri per manus sancti Angeli tui in sublíme altáre tuum, in conspéctu divínæ maiestátis tuæ: ut, quotquot ex hac altáris participatióne sacrosánctum Fílii tui Cor + pus, et Sán + guinem sumpsérimus, omni benedictióne cælésti et grátia repleámur. Per eúndem Christum Dóminum nostrum. Amen.

Todėl, Viešpatie, mes, Tavo tarnai ir Tavo šventoji liaudis, minėdami tojo Kristaus, Tavo Sūnaus, mūsų Viešpaties, tiek palaimingąją kančią, tiek ir iš pragarų prisikėlimą bei garbingąjį įžengimą į dangų, aukojame šviesiausiajai Tavo didybei iš Tavo dovanų ir davinių tyrą  +  auką, šventą  +  auką, be dėmės  +  auką, šventąją amžinojo gyvenimo  +  Duoną ir amžinojo išganymo  +  Taurę. Teikis į jas pažvelgti atlaidžiu ir giedru veidu bei jas priimti, kaip teikeisi priimti savo tarno, teisiojo Abelio dovanas ir mūsų protėvio Abraomo auką bei tą šventą atnašą, be dėmės auką, kurią Tau paaukojo vyriausias Tavo kunigas Melkizedekas. Nuolankiai meldžiame Tave, visagalis Dieve, liepk jas pernešti Tavo šventojo Angelo rankomis ant Tavo aukštojo altoriaus, Tavo dieviškos didybės akivaizdon, kad kiek tik, dalyvaudami šiame altoriuje, priėmėme švenčiausiąjį Tavo Sūnaus Kū + ną ir Krau + ją, tiek taptume pilni visokios dangaus palaimos ir malonės. Per tąjį Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Minėjimas už mirusius

Kunigas meldžiasi už tuos mirusius, už kuriuos mano esant reikalinga tai daryti.

Šv. Mišių tvarka. Commemoration of deadMeménto étiam, Dómine, famulórum famularúmque tuárum N. et N., qui nos præcessérunt cum signo fídei, et dórmiunt in somno pacis. Ipsis, Dómine, et ómnibus in Christo quiescéntibus locum refrigérii, lucis et pacis, ut indúlgeas, deprecámur. Per eúndem Christum Dóminum nostrum. Amen.

Taip pat atmink, Viešpatie, savo tarnus ir tarnaites N. ir N., kurie pirma mūsų išėjo su tikėjimo ženklu ir miega ramybės miegu. Prašome, Viešpatie, kad jiems ir visiems besiilsintiems Kristuje suteiktum atilsio, šviesos ir ramybės vietą. Per tąjį Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Kunigas mušasi į krūtinę, garsiai pradeda ir toliau kalba tyliai:

Nobis quoque peccatóribus fámulis tuis, de multitúdine miseratiónum tuárum sperántibus, partem áliquam et societátem donáre dignéris, cum tuis sanctis Apóstolis et Martýribus: cum Ioánne, Stéphano, Matthía, Bárnaba, Ignátio, Alexándro, Marcellíno, Petro, Felicitáte, Perpétua, Agatha, Lúcia, Agnéte, Cæcília, Anastásia, et ómnibus Sanctis tuis: intra quórum nos consórtium, non æstimátor mériti, sed véniæ, quæ´sumus, largítor admítte. Per Christum Dóminum nostrum.

Taip pat ir mums, nusidėjėliams, Tavo tarnams, pasitikintiems gausiu Tavo gailestingumu, teikis duoti kokią nors dalį ir bendrystę su Tavo šventaisiais apaštalais ir kankiniais: su Jonu, Steponu, Motiejumi, Barnabu, Ignotu, Aleksandru, Marcelinu, Petru, Felicita, Perpetua, Agota, Liucija, Agniete, Cecilija, Anastazija ir visais Tavo šventaisiais, į kurių bendriją, prašome, teikis mus priimti, ne vertindamas nuopelnus, bet duodamas atleidimą. Per Kristų, mūsų Viešpatį.

Per quem hæc ómnia, Dómine, semper bona creas, sanctí + ficas, viví + ficas, bene + dícis et præstas nobis.

Per kurį, Viešpatie, visas šias gėrybes nuolat kuri, pa + šventi, gai + vini, lai + mini ir teiki mums.

Šv. Mišių tvarka. Minor elevationKunigas nudengia taurę ir priklaupia. Paėmęs Ostiją į dešinę ranką, o taurę – į kairiąją, jis penkis kartus su Ostija daro kryžiaus ženklą sakydamas:

Per ip + sum, et cum ip + so, et in ip + so est tibi Deo Patri  +  omnipoténti in unitáte Spíritus  +  Sancti omnis honor, et glória.

Per  +  jį, su  +  juo ir  +  jame Tau, visagaliam Dievui  +  Tėvui, Šventosios  +  Dvasios vienybėje visa šlovė ir garbė.

Tada jis šiek tiek kilsteli taurę ir Šventąją Ostiją, nuleidžia juos ant korporalo, uždengia taurę ir priklaupia. Pakildamas garsiai ištaria:

V. Per ómnia sæcula sæculórum.
R. Amen.

V. Per visus amžių amžius.
R. Amen.

KOMUNIJA

Komunijoje mūsų Švenčiausiasis Viešpats duoda save savo tinkintiesiems, kad ugdytų ir stiprintų pašvenčiamosios malonės, kurią jie gavo per krikštą, gyvavimą, taip, kaip kūnas yra palaikomas įprastu maistu.

Viešpaties malda

Rengiantis Šventajai Komunijai kunigas meldžiasi „Tėve mūsų“. Tai malda, kurios mus išmokė pats Viešpats. „Kasdienė duona“, kurios mes meldžiame daugiau nei bet ko kito, yra Šventoji Eucharistija, kuri saugo mus amžinajam gyvenimui ir laiduoja mūsų kūnų prisikėlimą. Visi stoja.

V. Orémus: Præcéptis salutáribus móniti, et divína institutióne formáti, audémus dícere:Pater noster, qui es in cælis: Sanctificétur nomen tuum: Advéniat regnum tuum: Fiat volúntas tua, sicut in cælo, et in terra. Panem nostrum cotidiánum da nobis hódie: Et dimítte nobis débita nostra, sicut et nos dimíttimus debitóribus nostris. Et ne nos indúcas in tentatiónem.
R. Sed líbera nos a malo.
V. Amen.

V. Melskimės. Išganingų įsakymų liepiami ir dieviškų nuostatų pamokyti, drįstame tarti:Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia kaip danguje taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti.
R. Bet gelbėk mus nuo pikto.
V. Amen.

Šv. Ostijos laužymas

Atkartodamas mūsų Švenčiausiąjį Viešpatį, kuris „laužė duoną“ Paskutinėje Vakarienėje, kunigas perlaužia konsekruotą Ostiją. Apaštalinių laikų krikščionys Šventąją Mišių Auką vadino „Duonos laužymu“.

Kunigas žegnojasi su patena, perlaužia šv. Ostiją ir atlaužia nuo vienos pusės mažą dalelę, kalbėdamas:

Líbera nos, quæ´sumus, Dómine, ab ómnibus malis, prætéris, præséntibus et futúris: et intercedénte beáta et gloriósa semper Vírgine Dei Genetríce María, cum beátis Apóstolis tuis Petro et Paulo, atque Andréa, et ómnibus Sanctis, da propítius pacem in diébus nostris: ut, ope misericórdiæ tuæ adiúti, et a peccáto simus semper líberi et ab omni perturbatióne secúri. Per eúndem Dóminum nostrum Iesum Christum Fílium tuum. Qui tecum vivit et regnat in unitáte Spíritus Sancti Deus.

Gelbėk mus, meldžiame, Viešpatie, nuo visokio esamo, buvusio ir būsimo blogio ir, užtariant Švenčiausiajai ir garbingajai visuomet Mergelei Marijai, Dievo Gimdytojai, su šventaisiais Tavo apaštalais Petru ir Pauliumi bei Andriejumi ir visais šventaisiais, maloningai suteik ramybę mūsų dienose, kad Tavo gailestingos pagalbos padedami, visuomet būtume ir laisvi nuo nuodėmės, ir saugūs nuo visokio neramumo. Per tąjį mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, kuris, būdamas Dievas, su Tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje.

Šv. Pavidalų sumaišymas

Kunigas žegnoja su šv. Ostijos dalele virš taurės ir kalba:

V. Per ómnia sæcula sæculórum.
R. Amen.
V. Pax  +  Dómini sit  +  semper vobís + cum.
R. Et cum spíritu tuo.

V. Per visus amžių amžius.
R. Amen.
V. Viešpaties  +  ramybė tebūna  +  visuomet su ju + mis.
R. Ir su tavo dvasia.

Kunigas įleidžia dalelę į taurę, sakydamas:

Hæc commíxtio, et consecrátio Córporis at Sánguinis Dómini nostri Iesu Christi, fiat accipiéntibus nobis in vitam ætérnam. Amen.

Šis mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūno ir Kraujo sujungimas ir pašventinimas tebūna mums, priimantiems, amžinajam gyvenimui. Amen.

Agnus Dei ir ramybės pabučiavimas

Triskart mušantis į krūtinę, kalbama:

Agnus Dei, qui tollis peccáta mundi: miserére nobis. Agnus Dei, qui tollis peccáta mundi: miserére nobis. Agnus Dei, qui tollis peccáta mundi: dona nobis pacem.

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų. Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų.Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, suteik mums ramybę.

Gedulingose Mišiose, nesimušant į krūtinę:

Agnus Dei, qui tollis peccáta mundi: dona eis réquiem.
Agnus Dei, qui tollis peccáta mundi: dona eis réquiem.
Agnus Dei, qui tollis peccáta mundi: dona eis réquiem sempitérnam.

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, duok jiems atilsį.
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, duok jiems atilsį.
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, duok jiems amžinąjį atilsį.

Visi klaupiasi. Kunigas tyliai meldžiasi:

Dómine Iesu Christe, qui dixísti Apóstolis tuis: Pacem relínquo vobis, pacem meam do vobis: ne respícias peccáta mea, sed fidem Ecclésiæ tuæ; eámque secúndum voluntátem tuam pacificáre et coadunáre dignéris: Qui vivis et regnas Deus per ómnia sæ´cula sæculórum. Amen.

Viešpatie Jėzau Kristau, Tu savo apaštalams esi pasakęs: „Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę“. Žiūrėk tad ne mano nuodėmių, o savosios Bažnyčios tikėjimo ir teikis jai pagal savo valią duoti ramybę ir vienybę. Tu, būdamas Dievas, gyveni ir viešpatauji per visus amžių amžius. Amen.

Iškilmingose Mišiose dvasininkams ir patarnautojams duodamas ramybės pabučiavimas:

V. Pax tecum.
R. Et cum spíritu tuo.
Dómine Iesu Christe, Fili Dei vivi, qui ex voluntáte Patris, cooperánte Spíritu Sancto, per mortem tuam mundum vivificásti: líbera me per hoc sacrosánctum Corpus et Sánguinem tuum ab ómnibus iniquitátibus meis, et univérsis malis: et fac me tuis semper inhærére mandátis, et a te nunquam separári permíttas: Qui cum eódem Deo Patre et Spíritu Sancto vivis et regnas Deus in sæcula sæculórum. Amen.
Percéptio Córporis tui, Dómine Iesu Christe, quod ego indígnus súmere præsúmo, non mihi provéniat in iudícium et condemnatiónem: sed pro tua pietáte prosit mihi ad tutaméntum mentis et córporis, et ad medélam percipiéndam: Qui vivis et regnas cum Deo Patre in unitáte Spíritus Sancti Deus: per ómnia sæcula sæculórum. Amen.

V. Ramybė su tavimi.
R. Ir su tavo dvasia.
Viešpatie Jėzau Kristau, gyvojo Dievo Sūnau! Tėvo valią vykdydamas, Šventajai Dvasiai bendradarbiaujant, Tu savo mirtimi atgaivinai pasaulį. Šiuo švenčiausiuoju savo Kūnu ir Krauju išvaduok mane iš visų mano nedorybių ir visokių blogybių; padėk man visuomet laikytis Tavo įsakymų ir neleisk niekuomet nuo Tavęs atsiskirti. Tu, būdamas Dievas, su tuoju Dievu Tėvu ir Šventąja Dvasia gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. Amen.
Tavo Kūno priėmimas, Viešpatie Jėzau Kristau, kurį aš nevertas drįstu priimti, tegul neužtraukia man teismo ir pasmerkimo, bet dėl Tavo gerumo tebūna man sielos ir kūno apsauga bei priimtinu vaistu. Tu, būdamas Dievas, gyveni ir viešpatauji su Dievu Tėvu Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. Amen.

Kunigo Komunija

Kunigas priklaupia, paima abi šv. Ostijos dalis ir taria:

Panem cæléstem accípiam, et nomen Dómini invocábo.

Dangaus duoną priimsiu ir Viešpaties vardo šauksiuosi.

Šv. Mišių tvarka. Non sum dignusTruputį pasilenkęs kunigas paima abi Šventosios Ostijos dalis ir pateną į kairiąją ranką, dešiniąja triskart mušasi į krūtinę ir šiek tiek pakėlęs balsą kartoja (Mt 8, 8):

Dómine, non sum dignus, ut intres sub tectum meum: sed tantum dic verbo, et sanábitur ánima mea.

Viešpatie, nesu vertas, kad įeitum po mano stogu, bet tik tark žodį, ir mano siela pasveiks.

Tuo metu patarnautojas skambina varpeliais. Norintieji priimti šv. Komuniją, eina prie Dievo stalo, priklaupia ir klaupiasi.
Kunigas priima šv. Ostiją, tardamas:

Corpus Dómini nostri Iesu Christi custódiat ánimam meam in vitam ætérnam. Amen.

Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūnas tesaugo mano sielą amžinajam gyvenimui. Amen.

Tyliai padėkojęs, nudengia taurę ir valo korporalą, kalbėdamas (Ps 115, 3; 17, 4):

Quid retríbuam Dómino pro ómnibus, quæ retríbuit mihi? Cálicem salutáris accípiam, et nomen Dómini invocábo. Laudans invocábo Dóminum, et ab inimícis meis salvus ero.

Ką atiduosiu Viešpačiui už visa, ką jis man davė? Imsiu išganymo taurę ir šauksiuosi Viešpaties vardo. Garbindamas šauksiuosi Viešpaties ir būsiu išgelbėtas nuo savo priešų.

Priimdamas Brangiausiąjį Kraują, kunigas taria:

Sanguis Dómini nostri Iesu Christi custódiat ánimam meam in vitam ætérnam. Amen.

Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kraujas tesaugo mano sielą amžinajam gyvenimui. Amen.

Tikinčiųjų Komunija

Visi kalba su patarnautoju:

M. Confíteor Deo omnipoténti, beátæ Maríæ semper Vírgini, beato Michaéli Archángelo, beáto Ioánni Baptístæ, sanctis Apóstolis Petro et Paulo, ómnibus Sanctis et tibi, pater: quia peccávi nimis cogitatióne, verbo, et opere: (tris kartus mušasi į krūtinę:) mea culpa, mea culpa, mea máxima culpa. Ideo precor beátam Maríam semper Vírginem, beátum Michaélem Archángelum, beátum Ioánnem Baptístam, sanctos Apóstolos Petrum et Paulum, omnes Sanctos, et te, pater, oráre pro me ad Dóminum Deum nostrum.
S. Misereátur vestri omnípotens Deus, et, dimíssis peccátis vestris, perdúcat vos ad vitam ætérnam.
M. Amen.

M. Prisipažįstu visagaliam Dievui, Švenčiausiajai visuomet Mergelei Marijai, šventajam arkangelui Mykolui, šventajam Jonui Krikštytojui, šventiesiems apaštalams Petrui ir Pauliui, visiems šventiesiems ir tau, tėve, kad labai nusidėjau mintimi, žodžiu ir darbu: (tris kartus mušasi į krūtinę:) mano kaltė, mano kaltė, mano didžiausia kaltė. Todėl prašau Švenčiausiąją visuomet Mergelę Mariją, šventąjį arkangelą Mykolą, šventąjį Joną Krikštytoją, šventuosius apaštalus Petrą ir Paulių, visus šventuosius ir tave, tėve, melsti už mane Viešpatį, mūsų Dievą.
S. Tepasigaili jūsų visagalis Dievas ir, atleidęs jūsų nuodėmes, tenuveda jus į amžinąjį gyvenimą.
M. Amen.

S.  +  Indulgéntiam, absolutiónem et remissiónem peccatórum vestrórum tríbuat vobis omnípotens et miséricors Dóminus.
M. Amen.

S.  +  Jūsų nuodėmių dovanojimą, išrišimą ir atleidimą tesuteikia jums visagalis ir gailestingasis Viešpats.
M. Amen.

Kunigas rodo Švenčiausiąjį ir sako:

Ecce Agnus Dei, ecce qui tollit peccáta mundi.

Štai Dievo Avinėlis, štai tas, kuris naikina pasaulio nuodėmes.

Visi triskart kalba, mušdamiesi į krūtinę:

Dómine, non sum dignus, ut intres sub tectum meum: sed tantum dic verbo, et sanábitur ánima mea.

Viešpatie, nesu vertas, kad įeitum po mano stogu, bet tik tark žodį, ir mano siela pasveiks.

Kunigas dalina šv. Komuniją, kiekvienam tardamas:

Corpus Dómini nostri Iesu Christi custódiat ánimam tuam in vitam ætérnam. Amen.

Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūnas tesaugo tavo sielą amžinajam gyvenimui. Amen.

Tikintieji priima šv. Komuniją atsiklaupę ir ant liežuvio, nieko nesakydami. Priklaupę grįžta į savo vietą ir tyliai garbina Viešpatį.

Purifikacija

Kunigas padeda Švenčiausiąjį į tabernakulį ir išgeria šiek tiek vyno, taip išvalydamas taurę. Tuo metu kalba:

Quod ore súmpsimus, Dómine, pura mente capiámus: et de múnere temporáli fiat nobis remédium sempitérnum.

Ką priėmėme burna, Viešpatie, tesuvokiame tyra širdimi, ir iš šios laikinos dovanos tebūnie mums amžinas vaistas.

Patarnautojas plauna kunigo pirštus vynu ir vandeniu virš taurės. Kunigas išgeria, kalbėdamas:

Corpus tuum, Dómine, quod sumpsi, et Sanguis, quem potávi, adhæ´reat viscéribus meis: et præsta; ut in me non remáneat scélerum mácula, quem pura et sancta refecérunt sacraménta: Qui vivis et regnas in sæcula sæculórum. Amen.

Tavo Kūnas, Viešpatie, kurį priėmiau, ir Kraujas, kurį išgėriau, tepasilieka mano viduje; suteik, kad manyje, kurį pastiprino tyri ir šventi Sakramentai, neliktų nusikaltimų dėmės. Tu gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. Amen.

Komunijos antifona – kintamoji Mišių dalis.

Jo. 19, 34: Unus mílitum láncea latus eius apéruit, et contínuo exívit sanguis et aqua.
T. P. (Jo. 7, 37): Si quis sitit, véniat ad me et bibat, allelúia, allelúia.

Jn 19, 34: Vienas kareivių ietimi pervėrė jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens.
Velykų laiku (Jn 7, 37): Jei kas trokšta, teateina pas mane ir teatsigeria, aleliuja, aleliuja.

Po jos visi stoja. (Gedulingose Mišiose, advento ir gavėnios savaitės dienų Mišiose lieka klūpėti.) Kunigas bučiuoja altorių ir atsigręžęs taria:

V. Dóminus vobíscum.
REt cum spíritu tuo.

V. Viešpats su jumis.
R. Ir su tavo dvasia.

Malda po Komunijos (postkomunija)

Kintamoji Mišių dalis. (Dar gali būti vienas ar du minėjimai.)

Orémus. Præbeant nobis, Dómine Iesu, divínum tua sancta fervórem: quo dulcíssimi Cordis tui suavitáte percépta; discámus terréna despícere, et amáre cæléstia: Qui vivis et regnas cum Deo Patre in unitáte Spíritus Sancti Deus; per ómnia sæ´cula sæculórum. R. Amen.

Melskimės. Tesuteikia, Viešpatie Jėzau, mums Tavo Švenčiausiasis dieviškoįkarščio, kad, patyrę Tavo saldžiosios Širdies gerumą, išmoktume niekinti žemiškus dalykus ir mylėti dangiškuosius. Tu, būdamas Dievas, gyveni ir viešpatauji su Dievu Tėvu Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.

MIŠIŲ PABAIGA

Šv. Mišių tvarka. Final prayersAtsisukęs į tikinčiuosius kunigas taria:

V. Dóminus vobíscum.
REt cum spíritu tuo.
V. Ite, missa est.
R. Deo grátias.

V. Viešpats su jumis.
R. Ir su tavo dvasia.
V. Eikite, esate siunčiami.
R. Dėkojame Dievui.

Gedulingose Mišiose vietoj „Ite, missa est“:

V. Requiéscant in pace.
R. Amen.

V. Tesiilsi ramybėje.
R. Amen.

Visi klaupiasi. Kunigas, pasilenkęs virš altoriaus, tyliai kalba:

Pláceat tibi, sancta Trínitas, obséquium servitútis meæ: et præsta; ut sacrifícium, quod óculis tuæ maiestátis indígnus óbtuli, tibi sit acceptábile, mihíque et ómnibus, pro quibus illud óbtuli, sit, te miseránte, propitiábile. Per Christum Dóminum nostrum. Amen.

Tepatinka Tau, Šventoji Trejybe, mano paslaugus tarnavimas; suteik, kad auka, kurią aš nevertas paaukojau Tavo didybės akivaizdoje, Tau būtų priimtina, o man ir visiems, už kuriuos ją paaukojau, Tau pasigailint, būtų išganinga. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Šv. Mišių tvarka. BlessingKunigas bučiuoja altorių ir, atsigręžęs į žmones, suteikia palaiminimą. Visi persižegnoja.

Benedícat vos omnípotens Deus, Pater, et Fílius,  +  et Spíritus Sanctus. R. Amen.

Telaimina jus visagalis Dievas, Tėvas, ir Sūnus,  +  ir Šventoji Dvasia. R. Amen.

(Gedulingose Mišiose palaiminimo nėra.)
Visi stoja. Kunigas skaito pabaigos Evangeliją ( Jn 1, 1–14):

V. Dóminus vobíscum.
R. Et cum spíritu tuo.
V. +  Inítium sancti Evangélii secúndum Ioánnem.
R. Glória tibi, Dómine.
In princípio erat Verbum, et Verbum erat apud Deum, et Deus erat Verbum. Hoc erat in princípio apud Deum. Omnia per ipsum facta sunt: et sine ipso factum est nihil, quod factum est: in ipso vita erat, et vita erat lux hóminum: et lux in ténebris lucet, et ténebræ eam non comprehendérunt. Fuit homo missus a Deo, cui nomen erat Ioánnes. Hic venit in testimónium, ut testimónium perhibéret de lúmine, ut omnes créderent per illum. Non erat ille lux, sed ut testimónium perhibéret de lúmine. Erat lux vera, quæ illúminat omnem hóminem veniéntem in hunc mundum. In mundo erat, et mundus per ipsum factus est, et mundus eum non cognóvit. In propria venit, et sui eum non recepérunt. Quotquot autem recepérunt eum, dedit eis potestátem filios Dei fíeri, his, qui credunt in nómine eius: qui non ex sanguínibus, neque ex voluntáte carnis, neque ex voluntáte viri, sed ex Deo nati sunt. (Visi priklaupia) Et Verbum caro factum est, et habitávit in nobis: et vídimus glóriam eius, glóriam quasi Unigéniti a Patre, plenum grátiæ et veritátis. R. Deo grátias.

V. Viešpats su jumis.
R. Ir su tavo dvasia.
V. +  Pradžia šventosios Evangelijos pagal Joną.
R. Garbė Tau, Viešpatie.
Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Jis pradžioje buvo pas Dievą. Visa per jį padaryta, ir be jo neatsirado nieko, kas padaryta. Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa. Šviesa spindi tamsoje, bet tamsa jos neužgožė. Buvo Dievo siųstas žmogus, vardu Jonas. Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų šviesą ir kad visi per jį tikėtų. Jis pats nebuvo šviesa, bet turėjo liudyti apie šviesą. Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ateinantį į šį pasaulį. Jis buvo pasaulyje, pasaulis per jį padarytas, bet pasaulis jo nepažino. Pas savuosius atėjo, o savieji jo nepriėmė. Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais – tiems, kurie tiki jo vardą, kurie ne iš kraujo ir ne iš kūno norų, ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo užgimę. (Visi priklaupia) Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų, mes regėjome jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos. R. Dėkojame Dievui.

Kunigui išeinant, visi stovi.

Naudojant slapukus Jūsų naršymas tinklapyje bus patogesnis. Paspausdami „Sutinku“ Jūs leisite naudoti tinklapio slapukus Jūsų naršyklėje.
Daugiau informacijos Sutinku Nesutinku