Rekomenduojame: Josefas Pieperis, „Apie dorybes“ 

Šia publikacija tęsiame naują rubriką „Rekomenduojame“, kurioje vieną-du kartus per mėnesį skelbsime mūsų komandos rekomenduojamų gerų katalikiškų knygų apžvalgas (pirmoji apžvalga - ČIA). Mūsų dienomis katalikiškos leidyklos leidžia gana daug knygų, bet, deja, nemažos dalies jų atitikimas katalikų mokymui yra abejotinas. Mūsų tikslas – savo skaitytojams rekomenduoti vertas dėmesio knygas dvasiniam augimui. Stengsimės apžvelginėti tik tas knygas, kurias vis dar galima nesunkiai įsigyti. 

Jeigu matote prasmę mūsų veikloje, maloniai prašome ją paremti periodine parama Contribee platformoje. Šiuo metu mums labai reikalinga finansinė pagalba, kuri leis didinti mūsų komandos rengiamų publikacijų – knygų apžvalgų, interviu su įdomiais pašnekovais, autorinių straipsnių – skaičių. Kad galėtume reikšmingai padidinti unikalių mūsų rengiamų publikacijų skaičių, turime pasiekti 1000 eurų per mėnesį periodinės paramos sumą. Šiuo metu ši parama siekia 785 eurus per mėnesį.

Kiekviena, net mažiausia auka mums labai reikalinga. Periodinę paramą skirti galima čia: contribee.com/katalikutradicija

Padėkite mums augti ir prisidėkite prie katalikų Tradicijos atstatymo Lietuvoje! 

*** 

Žmogus turi laisvą valią. Bet tai nereiškia, kad žmogaus elgesys yra nenuspėjamas. Kodėl? Nes žmogaus veikimą stabilizuoja įpročiai – pastovūs ir tvirti polinkiai. Šie įpročiai, jei yra blogi, vadinami ydomis ir, jei yra geri, vadinami dorybėmis. Knygoje „Apie dorybes“ (Katalikų pasaulio leidiniai, 2018) vokiečių filosofas profesorius Josefas Pieperis (1904-1997) nagrinėja keturias svarbiausias žmogiškąsias dorybes – praktinį protingumą, teisingumą, tvirtumą ir susivaldymą. Šių dorybių išskirtinė svarba suprasta dar Antikos laikais. Katalikų Bažnyčios katekizme šios keturios dorybės vadinamos „pagrindinėmis“ ir sudarančiomis „dorybingo gyvenimo ašį“. Augti šiomis dorybėmis yra kiekvieno kataliko pareiga. J. Pieperio knyga „Apie dorybes“ yra tinkama pagalbininkė norintiems geriau suprasti šių dorybių esmę ir prasmę. 

„Apie dorybes“ sudaro 232 nedideli puslapiai. Knygoje – trumpas autoriaus įžanginis žodis ir keturi pagrindiniai skyriai, po vieną skyrių kiekvienai iš keturių svarbiausiųjų žmogiškųjų dorybių. Lietuviškajame vertime pateikta ir pratarmė, kurią 2003 m. parašė tuometinis Vokietijos prezidentas Johannesas Rau.

kardinalines dorybesKeturios pagrindinės dorybės: susivaldymas, praktinis protingumas, tvirtumas, teisingumas

Pirmajame knygos skyriuje analizuojama praktinio protingumo (phronesis) dorybė. Ši dorybė leidžia žmogui konkrečiomis aplinkybėmis atpažinti tikrą gėrį ir pasirinkti tinkamas priemones šiam gėriui pasiekti. Praktiniu protingumu pasižymintis asmuo yra nuolankus tikrovei – ją geba matyti tokią, kokia ji yra. Praktinio protingumo laiduojamas tikrovės pažinimas nėra grynai teorinis, atribotas nuo konkretaus žmogaus konkrečių veikimo aplinkybių visumos. Priešingai – šios dorybės laiduojamas pažinimas yra geba gėrį atpažinti „čia ir dabar“, konkrečiomis sąlygomis. J. Pieperis akcentuoja praktinio protingumo dorybės pirmumą kitų trijų svarbiausių dorybių atžvilgiu. Kodėl? Nes kaip gėrio pažinimas yra pirmiau gėrio įgyvendinimo, taip ir gėrio pažinimą laiduojantis praktinis protingumas yra pirmiau kitų trijų pagrindinių dorybių (teisingumo, tvirtumo ir susivaldymo), kurios laiduoja tinkamą gėrio įgyvendinimą. Trumpai tariant, pirmiau turime atpažinti tam tikrą dalyką kaip gėrį ir tik vėliau to gėrio siekti. 

Antrajame knygos skyriuje nagrinėjama teisingumo dorybė, kurios esmė – atiduoti kitam tai, kas jam priklauso. Pieperis pabrėžia, kad teisingumo dorybė esmiškai numato buvimą skolingu. Teisingai elgiasi tas, kuris skolas grąžina. Vienas kitam skolingi gali būti ne tik paskiri asmenys. Paskiras asmuo gali būti skolingas bendruomenei ir atvirkščiai – bendruomenė gali būti skolinga paskiram asmeniui. Tad ir teisingumas pasireiškia ne tik tarp konkrečių paskirų asmenų, bet ir bendruomenės-paskiro asmens santykyje. Teisingumas yra būtina bendrabūvio sąlyga. Dėl to šv. Augustinas buvo teisus sakydamas, kad valstybė be teisingumo – tai tik plėšikų gauja. Be to, kaip pabrėžia Pieperis, mes skolingi ne tik žmonėms, bet ir Dievui. Todėl privalome būti teisingi ir Dievo atžvilgiu. Teisingumas Dievo atžvilgiu yra vadinamas religingumo dorybe. Dievas kiekvienu momentu teikia egzistavimą tiek kiekvienam konkrečiam žmogui, tiek kiekvienam tvariniui apskritai – tokios tikrovės sąrangos akivaizdoje ir kyla reikalavimas žmogui garbinti Dievą. 

Trečiajame „Apie dorybes“ skyriuje aptariamas tvirtumas. Ši dorybė leidžia stabiliai siekti tam tikro gėrio nepaisant sunkumų. Žmogui pažinus tam tikrą konkretų gėrį ir siekiant jį įgyvendinti gali pasitaikyti kliūčių. Tvirtai elgiasi tas, kuris geba siekti gėrio įveikdamas pasitaikiusius sunkumus. Ne tas yra tvirtas, kurio sužeisti neįmanoma. Atvirkščiai, tvirtumo dorybė numato galimybę būti sužeistam. Tvirtumo dorybe ypatingu laipsniu pasižymi tie, kurie tikro gėrio siekti yra pasiryžę net savo gyvybės kaina. Pieperis pabrėžia, kad tvirtumas nereiškia tikrovės klastojimo: ne, tvirtumo dorybe pasižymintis asmuo nemyli radikalių pavojų ir mirties, jis neniekina gyvenimo. Tvirtasis kliūtis įveikia dėl gero tikslo, o ne dėl baimės ar garbės troškimo. Dėl kilnaus tikslo, išlikimo ištikimu Dievui, krikščionis turi būti pasirengęs krauju paliudyti tikėjimą Kristumi, bet tai nereiškia nutrūktgalviškos mirties paieškos. 

Paskutiniame skyriuje Pieperis pristato ketvirtąją, susivaldymo, dorybę. Ji reguliuoja malonumų troškimus. Susivaldymo tikslas – užtikrinti žmogaus norų tvarką. Pirmiausiai būtina reguliuoti pirmapradžius juslinius malonumus, susijusius su valgiu, gėrimu ir lytiškumu. Taigi, reikia laikytis saiko ir skaistumo. Iškreipti jusliniai malonumai yra itin destruktyvūs. Vis tik susivaldymas apima ne tik juslines galias, bet ir protą. Pavyzdžiui, susivaldymo dorybė saugo ir nuo netvarkingos aistros pažinti (curiositas). J. Pieperis pabrėžia, kad susivaldymo dorybės (ir ypač skaistumo) stoka pasireiškianti nuolatiniu ir netvarkingu malonumų ieškojimu trukdo pažinti tikrovę tokią, kokia ji yra. Pasak knygos autoriaus, erezijų istorija – šios dorybės stokos pasekmių liudininkė. 

Praktinis protingumas, teisingumas, tvirtumas ir susivaldymas visais laikais buvo, yra ir bus pagrindiniai žmogiškieji geri įpročiai, stabilizuojantys ir tobulinantys asmens veikimą. Šios knygos pratarmėje Vokietijos prezidentas J. Rau taikliai pastebi: „Jei sąvoka „dorybė“ iš pirmo žvilgsnio atrodo pasenusi, čia jau veikiau ne dorybių, bet mūsų pačių kaltė.“ Tinkamai supratus šių dorybių svarbą ir jas ugdantis kiekvieno žmogaus gyvenimas kreipiamas laimės keliu. Ir priešingai, šių dorybių svarbos nesuprantant ir jų nesiugdant, žmogaus gyvenimas kreipiamas chaoso ir asmeninės pražūties keliu. 

Už šios knygos vertimą iš vokiečių kalbos dėkojame Giedrei Sodeikienei. Vertėjai tekęs darbas nebuvo lengvas, nes knygoje nemaža terminų, kurių lietuviški atitikmenys nėra nusistovėję ar savaime aiškūs. Filosofinių terminų gausa ypač pasižymi pirmieji du skyriai. Šios knygos skaitytoją, kuriam pirmieji du skyriai pasirodytų per sudėtingi, raginame „Apie dorybes“ skaityti ne nuo pradžios, bet nuo trečiojo skyriaus (apie tvirtumo dorybę). Josefas Pieperis originaliai šios knygos keturis skyrius buvo išleidęs kaip keturis savarankiškus leidinius, todėl šie skyriai skaitytini ir kaip savarankiški tekstai.

***

Knygą „Apie dorybes“ galima įsigyti knygos leidėjų svetainėje: ČIA.

Paremkite musu veikla

{ampz:AMPZ_mygtukai}

Prenumeruokite mūsų straipsnių savaitinį naujienlaiškį.

Kiti straipsniai, pažymėti

Susiję straipsniai

Įkeliamas komentaras Komentaras bus atnaujintas po 00:00.

Būkite pirmas pakomentavęs.

Rašyti komentarą...
arba komentuokite kaip svečias