Daug laiko praleidom tuščiai. Turėjo geriau būti. Bet toliau naudokim laiką tinkamiau.
Kai teks ko laukti, kai būsi kelyje, kai turėsi laiko, kartok mintimis trumpas maldeles, savo mažąją paslaptį, prisimink Dievo gerumą, sielas...
Jei bus laiko, jei turėsi ar susikursi nuošalumo, nebijok sukalbėti dalį rožančiaus. Gali pridėti kitą ir trečią. Gali kalbėti ir ant pirštų, jei rožančiaus neturi ar rankoj laikyti negalėsi.
Taip elgėsi šv. Jonas Vianėjus, daugelis šventųjų ir kilnių žmonių. Išpirk savo buvusį šaltumą, praleistą veltui laiką, melsk susipratimo tiems, kurie nežino, kam Dievas jiems yra davęs laiką.
Prisimink, kaip daug žmonių maldą pamiršo ir neberanda jai laiko. Nelaimė! Kaip daug gerųjų kovoja nebepakeliamą kovą, kaip kenčia sielos skaistykloje... Mes turim padėti visiems.
Kaip tai kilnu ir gražu! Dievas padės mums, jei mes padėsim. Už meilę - duodama meilė. Iš Dangaus.
Tik ramiai. Mūsų Dievas - ramybės Dievas. Daryk viską ramiai: pavargai - pailsėk, pailsėjai - vėl pradėk.
O kur pasitaiko proga gelbėti artimą ar padėti - padėk! Ramybė, meilė ir budrumas, suderinant su poilsiu ir pasitikėjimu - gražiausi dalykai! Viskas Dievui!
Naudokim visą laiką ir jo nuotrupas Dievo garbei. Ir netyčinį apsnūdimą - taip pat.
Dievas mus myli. Ir visos mūsų skurdžios aukos, jei tik iš meilės aukojamos, Jam yra labai malonios. Ir darosi nauja malonių versmė mūsų sielai.
