Fra Angelico, Kristaus Prisikėlimas ir moterys prie kapo (1440-1442)
Fra Angelico, Kristaus Prisikėlimas ir moterys prie kapo (1440-1442)

Ps 138, 18 ir 5–6. Prisikėliau ir ligi šiol esu su tavimi, aleliuja; uždėjai ant manęs savąją ranką, aleliuja; tavo pažinimas tapo nuostabus, aleliuja, aleliuja.

Ps 138, 1–2. Viešpatie, išbandei mane ir pažinai mane; tu pažinai mano kritimą ir mano prisikėlimą.

(Introitas)

Švenčiame svarbiausią liturginių metų šventę ir mūsų tikėjimo paslaptį – mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimą iš numirusių, - šventąsias Velykas. Po liūdesio ir kančios laiko, Motina Bažnyčia nusivelka gedulo drabužius ir kaip spindinti Nuotaka pasipuošia džiaugsmingu „Aleliuja“.

Didžiojo Šeštadienio liturginių valandų antifona, besiremianti Vulgatos pateikta pranašo Ozėjo knygos ištarme, aiškiausiai perteikia Velykų slėpinio giluminę prasmę: „O mirtie, aš būsiu tavo mirtis, - o pragare, aš būsiu tavo geluonis“.

Didžiojo Penktadienio drama, kuomet, rodos, tamsybės pasiekė savo – nukankino Nekaltąjį, įgauna naują atspalvį. Kristaus pralaimėjimas, pasirodo, buvo jo pergalėǃ Viešpats mirė tam, kad savo mirtimi sunaikintų mirties ir nuodėmės valdovą – velnią. Kita responsorija nuostabiai išreiškia šią tiesą: „tas, kuris buvo pavergęs pirmąjį žmogų, pats tapo pavergtas. Šiandien mūsų Gelbėtojas nuvertė mirties vartus, sulaužė užraktą. Išgriovė pragaro kalėjimą ir sunaikino šėtono galybę.“ Taip, Prisikėlimo žinia yra ta, jog ne mirtis, ne nuodėmė, ne piktoji dvasia, ne šio pasaulio blogybės, bet Kristus taria paskutinį žodį.

Regėdami karo Ukrainoje baisumus bei blogio siautėjimą, esame gundomi pasiduoti nerimui, baimei, nevilčiai ir pesimizmui. Tačiau tai nėra krikščionio kelias. Mes privalome būti vilties ir džiaugsmo žmonėmis. Tais, kurie neša Kristaus Prisikėlimo žinią, net ir tada, kai, rodos, niekam ji nebeįdomi ir nebesuprantama.

Viešpats pasitikėjo mumis, tad ir mes turime pasitikėti Juo, kuris nepalieka ir neapleidžia. Nebijokime būti džiaugsmo žmonėmis, to džiaugsmo, kurio niekas iš mūsų neatims: kad Kristus yra su mumis ir mes su Juo, kad Jis yra mumyse ir mes Jame. Tik iš šios glaudžios vienybės ateina mūsų tvirtybės pamatas. Tik taip mes galime kartu su visa Bažnyčia giedoti: „šią dieną laimingą Viešpats padarė, džiūgaukim, kelkim linksmybes“.

Ps 75, 9–10. Sudrebėjo žemė ir nutilo, kai Dievas pakilo teisti, aleliuja.

(Ofertoriumas)

Paremkite musu veikla

{ampz:AMPZ_mygtukai}

Prenumeruokite mūsų straipsnių savaitinį naujienlaiškį.

Kiti straipsniai, pažymėti

Susiję straipsniai

Įkeliamas komentaras Komentaras bus atnaujintas po 00:00.

Būkite pirmas pakomentavęs.

Rašyti komentarą...
arba komentuokite kaip svečias