Nors popiežius Leonas XIV, atrodo, yra palankus iškilmingesniu būdu laikomai liturgijai – galbūt netgi tradicinėms Mišioms, taip sakant – „kvapams ir varpams“, daugelis jo naujų paskyrimų ir sinodinio kelio palaikymas rodo, kad velionio pop. Pranciškaus linija nebus keičiama. Dalinamės vysk. Josepho Stricklando kritika labai kontroversiškam paskyrimui.
+ + +
Paskyrus kunigą Thomasą Henneną, išrinktąjį vyskupą, Beikerio (Oregono valstija) vyskupu, susiduriame su nerimą keliančia realybe: vietoj to, kad pataisytų popiežiaus Pranciškaus nustatytą kursą, popiežius Leonas XIV jį dar labiau sustiprina, gilindamas Bažnyčią kamuojančią dviprasmybę.
Kunigas Hennenas nėra tik šiaip geranoriškas klebonas – jis aktyviai dalyvavo rengiant pastoracines gaires, kurios išblukina aiškias katalikų mokymo apie seksualumą ir lytį ribas. Jo darbas su Davenporto LGBTQ+ direktyva gali atrodyti draugiškas, bet iš esmės jis atspindi lyties ideologijos retorines strategijas, kenkia katalikiškam aiškumui ir silpnina raginimą gyventi skaisčiai. Kai tai, kas mes esame kaip vyrai ir moterys, tampa derybų objektu, derybų objektu tampa ir Evangelija.
Ši doktrininė dūmų uždanga yra Levandų mafijos – slapto Bažnyčios hierarchijos tinklo, kuris gina ir skatina homoseksualią ideologiją, prisidengdamas užuojautos vėliava, skiriamasis bruožas. Ji įgijo beprecedentę įtaką Pranciškaus eros metu: nuo aiškaus tos pačios lyties santuokų palaiminimo iki vyskupų vykdomo nusikaltimų dangstymo. Jos gijos dabar siekia net Leono popiežystę, o kunigo Henneno paskyrimas yra to įrodymas.
Popiežius Pranciškus vadovavo doktrinos žlugimui: Fiducia Supplicans davė žalią šviesą tos pačios lyties sąjungų palaiminimui – tai aišku ir paprasta. Popiežius Leonas šio lūžio neištaisė – jis tik pagilėjo. Kaip ganytojai, mes esame pašaukti ne rinktis metaforas, bet tiksliai įvardyti nuodėmę, o kai gailestingumas susilpnina tiesą, sielos yra prarandamos.
Kaip vyskupai, mes turime šventą pareigą šaukti mūsų Šventajam Tėvui: jei jūs ketinate imtis rimtų reformų, išardykite šį sumaišties tinklą. Pašalinkite ideologus, kurie naudoja pastoracinę kalbą, kad paslėptų doktrinos eroziją. Paskirkite ganytojus, kurie skelbia nepagražintą, besąlygišką Kristaus Evangeliją, o ne politiškai korektiškus eufemizmus, apvilktus sinodinių banalybių drabužiais.
Aš nekalbu maištaudamas, bet iš ištikimybės Kristui ir Jo Nuotakai. Jei tai per stipru Romai, tuomet tyla iš viršaus yra triuškinantis įrodymas, kad niekas nepasikeitė.
Tikintieji nusipelno kažko geresnio. Kristaus Nuotaka reikalauja kažko geresnio. Mes ir toliau kalbėsime garsiai, tvirtai ir aiškiai. Jokių palaiminimų be atsivertimo. Jokių dviprasmybių. Jokios Levandų mafijos!
