Tegul pasaulio džiaugsmai ir rūpesčiai neatvėsina mūsų sielų įkarščio, o jei taip nutiktų, šaukimės Šventosios Dvasios, idant Ji atnaujintų mūsų pirmykštį uolumą.
Tegul pasaulio džiaugsmai ir rūpesčiai neatvėsina mūsų sielų įkarščio, o jei taip nutiktų, šaukimės Šventosios Dvasios, idant Ji atnaujintų mūsų pirmykštį uolumą.
2025 m. spalio mėn. Vatikane įvyko marksistinių judėjimų suvažiavimas, kurį pasveikino pats popiežius Leonas XIV. Kaip ir jo pirmtakas popiežius Pranicškus, Leonas XIV sveikino tuos, kurie visada nekentė Bažnyčios ir jos mokymo bei visada siekė ją sunaikinti.
Popiežius Leonas XIV, kurio pontifikatas trunka nepilnus metus, jau patvirtino net penkis vienašališkai komunistų paskirtus vyskupus. Nepaisant persekiojimų, kovojančios ir kenčiančios pogrindinės Katalikų Bažnyčios nariai atsisako paklusti komunistinei…
Taigi santuoka sujungia ir susaisto sielas – pirmiau ir tvirčiau sielas nei kūnus, ir tai padaro ne jausmų išsiliejimu ar širdžių prisirišimu, bet laisvu ir tvirtu valių nutarimu. Iš šio sielų susijungimo, taip nustačius Dievui, kyla šventas ir nepažeidžiamas…
Šiandienos Europoje vyrauja įsitikinimas, kad istorinę krikščionių ir musulmonų pasaulio priešpriešą pradėjo būtent krikščionys, viduramžių Kryžiaus žygių metu užpuolę ir negailestingai naikinę nekaltus musulmonus. Iš tiesų tai neatitinka tikrovės.
Giorgio Vasari apie Fra Angelico rašė, kad „neįmanoma teikti per daug pagarbos šiam šventajam tėvui, kuris buvo toks nuolankus ir kuklus visame, ką tik darė ar sakė, ir kurio kūriniai buvo nutapyti su tokiu lengvumu ir pamaldumu“.