Vidurnaktį – Velykų vigilijos apeigos: šventinama ugnis ir Velykų žvakė, procesija į bažnyčią, diakonas gieda prekoniją, skaitiniai ir maldos, litanija, Krikšto vandens šventinimas, (gali būti iškilmingas Krikštas), Krikšto pažadų atnaujinimas (dalyvavimas – vis. atl.), Prisikėlimo Mišios, Laudės. Velykų rytą – Prisikėlimo apeigos ir procesija aplink bažnyčią, giedant „Linksma diena“, iškilmingos šv. Mišios, šventinami avinėliai, margučiai ir kiti valgiai, kurie valgomi atsigavėjimo pusryčiams. Velykų laiku šventinami namai. Tikintieji nešasi šventintos ugnies ir vandens namo, aplanko ir šv. vandeniu apšlaksto artimųjų kapus.
Kiek daugiau nei prieš savaitę, LifeSite News portalas pranešė apie tai, kad buvo aptiktos dabartinio popiežiaus Leono XIV nuotraukos iš 1995 m., kuriose jis užfiksuotas dalyvaujantis Pačamamos garbinimo rituale ir, labai tikėtina – pats atlieka jos…
Šiuo metu toliau tvirtinti, kad Pačamama yra tik gerbtinas kultūrinis simbolis ar neutralus liaudies religingumo išraiškos būdas, nėra tiesiog nežinojimas: tai yra tyčinis tikrovės iškraipymas.
Taigi santuoka sujungia ir susaisto sielas – pirmiau ir tvirčiau sielas nei kūnus, ir tai padaro ne jausmų išsiliejimu ar širdžių prisirišimu, bet laisvu ir tvirtu valių nutarimu. Iš šio sielų susijungimo, taip nustačius Dievui, kyla šventas ir nepažeidžiamas…
„Kadangi įrodyta, jog esi didžiai niekšiškų nusikaltimų kurstytojas ir vėliavnešys, būsi pamokymas tiems, kuriuos savo nusikaltimu subūrei aplink save: tavo krauju bus sutvirtinta tvarka.“ Ir po šių žodžių perskaitė nuosprendį iš lentelės: „Taskijų Kiprijoną…
Giorgio Vasari apie Fra Angelico rašė, kad „neįmanoma teikti per daug pagarbos šiam šventajam tėvui, kuris buvo toks nuolankus ir kuklus visame, ką tik darė ar sakė, ir kurio kūriniai buvo nutapyti su tokiu lengvumu ir pamaldumu“.