Nukryžiavimas. Antonis van Deikas, apie 1622 m.

„Kad įvykdytų amžinąjį atpirkimą (Žyd 9, 12), Kristus panorėjo save vienąkart paaukoti Tėvui ant kryžiaus altoriaus. Tačiau jo kunigystė negalėjo pasibaigti jam mirus. Todėl Paskutinėje vakarienėje jis paaukojo Dievui Tėvui savo Kūną ir Kraują duonos ir vyno pavidalais ir taip paliko savo Bažnyčiai Auką, kuria yra sudabartinama kruvinoji, vienąkart ant kryžiaus atliktoji Auka, kuria išlaikomas jos atminimas iki pasaulio pabaigos ir kuria pritaikoma jos išganinga galia atleisti mūsų kasdien padaromoms nuodėmėms“ (Tridento Susirinkimas, XXII ses., c. 1).

Šv. Mišios yra tikra auka, jos tikslai yra Dievo garbinimas, dėkojimas jam, atgaila už nuodėmes ir malonių prašymas. Pats Jėzus Kristus Mišiose yra ir aukojamoji Atnaša, ir aukojantis Kunigas. Bažnyčios įšventintasis kunigas yra tik Kristaus įrankis. Kunigui tariant konsekracijos žodžius, visa duonos ir vyno materija yra perkeičiama į Viešpaties Kūną ir Kraują, taigi šv. Komunijoje tikrai, o ne simboliškai ar vien dvasiškai, priimame patį Viešpatį. Todėl šv. Mišios – pats svarbiausias įvykis šioje žemėje, švenčiausias Bažnyčios turtas, visų malonių šaltinis ir viso mūsų dvasinio gyvenimo centras. Vakarų Bažnyčioje šv. Mišių auka švenčiama Romos apeigomis, kurių pagrindinės dalys kyla dar iš pirmųjų krikščionybės amžių. Romos šv. Mišių ritualas tobulai išreiškia Kristaus aukos paslaptį, ugdo mūsų pagarbą ir meilę Viešpačiui. Bažnyčia nori, kad šv. Mišiose dalyvautume aktyviai – pirmiausia dvasiškai, o bendruomeninėse Mišiose – ir savo giesmėmis bei maldomis. Popiežius šv. Pijus X, ypač ragino puoselėti grigališkąjį giedojimą šventąja lotynų kalba.

Mes dažnai pamirštame Viešpatį Jėzų Kristų, o jis dieną naktį laukia mūsų visų bažnyčių tabernakuliuose, kad atėję pakviestume jį į savo širdis. Aplankykime jį ne vien tuomet, kai dalyvaujame šv. Mišiose! Kada tik galime, priimkime šv. Komuniją, nors ir kasdien. Norint eiti prie Komunijos, reikia nebūti padarius neišpažintos sunkios nuodėmės (sunkiai nusidėjus būtina pirma atlikti išpažintį) ir bent vieną valandą (patariama tris valandas) susilaikyti nuo bet kokio valgio ir alkoholinių gėrimų.

Šiame tinklapyje pateikiama tradicinių (dar vadinamų tridentinėmis) Mišių, aukojamų pagal 1962 m. mišiolą, ir tradicinio liturginio kalendoriaus informacija.

Naudingos nuorodos:

Trumpa Romos Mišių istorija

10 priežasčių lankytis Tradicinėse Mišiose

Kodėl lotyniškai?

Tradicinės Mišios ir aktyvus pasauliečių dalyvavimas

10 patarimų pradėjusiems lankytis Tradicinėse Mišiose

Didesnis Tradicinių Mišių nuopelningumas

Knyga „Tradicinės ir Naujosios Mišios: 1969 m. liturginės reformos problema

Knyga „Otavianio intervencija. Trumpas kritinis Naujosios Mišių tvarkos įvertinimas“

Knyga „Pažink savo Mišias“

Knyga Mišios, mano lobis: Tradicinių Mišių mišiolas vaikams

Tradicinis katalikiškas maldynas ir giesmynas „Aukštyn širdis“

Filmas „Ką mes praradome ir kelias į atstatymą“

Filmas „Katalikai“

Prenumeruokite mūsų straipsnių savaitinį naujienlaiškį.

0
bendrinimų
Naudojant slapukus Jūsų naršymas tinklapyje bus patogesnis. Paspausdami „Sutinku“ Jūs leisite naudoti tinklapio slapukus Jūsų naršyklėje.