IV Dominica Post Pentecosten
IV sekmadienis po Sekminių
Evangelija apie stebuklingą žvejybą simbolizuoja Bažnyčios pergalę, mūsų Viešpaties Petrui pasakytų žodžių, jog jis bus žmonių žvejys, išsipildymą.
„Gyvenimo kovose ir kančiose pasitikėk Dievu“ – tokia pagrindinė šios dienos Mišių mintis. Šv. Paulius mums primena, kad ši kova ir kentėjimai yra laikini; jie yra mūsų, taip pat ir visos kūrinijos būklės žemėje pasekmė, laukimo būsena, kol ateis paskirta diena, kai pasauliui bus apreikšta Dievo sūnų šlovė. O kol kas Dievas ateina į pagalbą; Jis mus guodžia, atleidžia ir padeda atsikelti, kai suklumpame.
Introitus
Ps. 26, 1 et 2. Dóminus illuminàtio mea, et salus mea, quem timébo? Dóminus defénsor vitae meæ, a quo trepidábo? Qui tríbulant me inimíci mei, ipsi infirmáti sunt, et cecidérunt.
Ps. 26, 3. Si consístant advérsum me castra: non timébit cor meum.
Introitas
Ps 26, 1 ir 2. Viešpats mano šviesa ir mano išgelbėjimas – ko turėčiau bijotis? Viešpats – manojo gyvenimo gynėjas – dėl ko drebėsiu? Manieji priešai, kurie mane engia, silpsta ir žūva.
Ps 26, 3. Jei prieš mane stos kariaunos, manoji širdis nebijos.
Oratio
Da nobis, quæsumus, Dómine: ut et mundi cursus pacífice nobis tuo órdine dirigátur; et Ecclésia tua tranquílla devotióne lætétur. Per Dóminum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Meldžiame Tave, Viešpatie, duok mums, kad ir pasaulio vyksmas pagal Tavąją tvarką būtų mūsų labui taikingai kreipiamas, ir Tavoji Bažnyčia romiu dievotumu džiaugtųsi. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Léctio Epístolæ beati Pauli Apostoli ad Romános. (Rom. 8, 18–23)
Fratres: Exístimo, quod non sunt condígnæpassiónes huius témporis ad futúram glóriam, quæ revelábitur in nobis. Nam exspectátio creatúræ, revelatiónem filiórum Dei exspéctat. Vanitáti enim creatúra subiécta est, non volens, sed propter eum, qui subiécit eam in spe: quia et ipsa creatúra liberábitur a servitúte corruptiónis, in libertátem glóriæ filiórum Dei. Scimus enim quod omnis creatúra ingemíscit, et párturit usque adhuc. Non solum áutem illa, sed et nos ipsi primítias spíritus habéntes, et ipsi intra nos gémimus, adoptiónem filiórum Dei exspectántes, redemptiónem córporis nostri: in Christo Iesu Dómino nostro.
Skaitinys
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško romiečiams. (Rom 8, 18–23)
Broliai: Aš manau, jog šio laiko kentėjimai negali lygintis su būsimąja garbe, kuri mumyse bus apreikšta. Kūrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikšti Dievo vaikai. Mat kūrinija buvo pajungta tuštybei, – ne savo noru, bet pavergėjo valia, – su viltimi, kad ir pati kūrinija bus išvaduota iš pragaišties vergovės ir įgis Dievo vaikų garbės laisvę. Juk mes žinome, kad visa kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina. Ir ne tik ji, bet ir mes patys, kurie turime dvasios pradmenis, – ir mes dejuojame, laukdami įvaikinimo ir mūsų kūno atpirkimo Kristuje Jėzuje mūsų Viešpatyje.
Graduale
Ps. 78, 9 et 10. Propítius esto, Dómine, peccátis nostris: ne quándo dicant gentes: Ubi est Deus eórum? V. Ádiuva nos, Deus salutáris noster: et propter honórem nóminis tui, Dómine, líbera nos.
Gradualas
Ps 78, 9 ir 10. Būk gailestingas, Viešpatie, mūsų nuodėmėms, kad niekada nesakytų tautos: „Kurgi yra jūsų Dievas?“ V. Padėk mums, Dieve, mūsų gelbėtojau; ir dėl savojo vardo garbės, Viešpatie, išlaisvink mus.
Alleluia
Alleluia, alleluia.
Ps. 9, 5 et 10. V. Deus, qui sedes super thronum, et iúdicas æquitátem: esto refúgium páuperum in tribulatióne. Alleluia.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
Ps 9, 5 ir 10. V. Viešpatie, kuris sėdi soste ir įgyvendini teisingumą, būk vargšų prieglobstis negandoje. Aleliuja.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secundum Lucam. (Luc. 5, 1–11)
In illo témpore: Cum turbæ irrúerent in Iesum, ut audírent verbum Dei, et ipse stabat secus stagnum Genézareth. Et vidit duas naves stantes secus stagnum: piscatóres àutem descénderant, et lavábant rétia. Ascéndens áutem in unam navim, quæ erat Simónis, rogávit eum a terra redúcere pusíllum. Et sedens docébat de navícula turbas. Ut cessávit áutem loqui, dixit ad Simónem: Duc in altum, et laxáte rétia vestra in captúram. Et respóndens Simon, dixit illi: Præcéptor, per totam noctem laborántes, nihil cépimus: in verbo áutem tuum laxábo rete. Et cum hoc Fecíss ent, conclusérunt píscium multitúdinem copiósam: rumpebátur áutem rete eórum. Et annuérunt sóciis, qui erant in ália navi, ut venírent, et adiuvárent eos. Et venérunt, et implevérunt ambas navículas, ita ut pæne mergeréntur. Quod cum vidéret Simon Petrus, prócidit ad génua Iesu, dicens: Exi a me, quia homo peccátor sum, Dómine. Stupor enim circumdéderat eum, et omnes, qui cum illo erant in captúra píscium, quam céperant: simíliter áutem Iacóbum et Ioánnem, fílios Zebedæi, qui erant sócii Simónis. Et ait ad Simónem Iesus: Noli timére: ex hoc iam hómines eris cápiens. Et subdúctis ad terram návibus, relíctis ómnibus, secúti sunt eum.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Luką tęsinys. (Lk 5, 1–11)
Anuo metu: Kai minios veržėsi prie Jėzaus klausytis Dievo žodžio, jis stovėjo prie Genezareto ežero ir pamatė dvi valtis, sustojusias prie ežero kranto. Žvejai buvo išlipę iš jų ir plovė tinklus. Įlipęs į vieną valtį, kuri buvo Simono, jis paprašė jį truputį atsistumti nuo kranto ir atsisėdęs mokė minias iš valties. Baigęs kalbėti, jis tarė Simonui: „Irkis į gilumą ir išmeskite tinklus valksmui.“ Simonas jam atsakė: „Mokytojau, mes, kiaurą naktį vargę, nieko nesugavome, bet dėl tavo žodžio užmesiu tinklus.“ Tai padarę, jie užgriebė didelę daugybę žuvų, kad net tinklai pradėjo trūkinėti. Jie pamojo savo bendrininkams, buvusiems kitoje valtyje, atplaukti į pagalbą. Tiems atplaukus, jie pripildė žuvų abi valtis, kad jos kone skendo. Tai matydamas, Simonas Petras puolė Jėzui į kojas, sakydamas: „Pasitrauk nuo manęs, Viešpatie, nes aš – nusidėjėlis!“ Mat jį ir visus jo draugus suėmė išgąstis dėl to valksmo žuvų, kurias jie buvo sugavę; taip pat Zebediejaus sūnus Jokūbą ir Joną, kurie buvo Petro bendrai. O Jėzus tarė Simonui: „Nebijok! Nuo šiol jau žmones žvejosi.“ Išvilkę į krantą valtis, jie viską paliko ir nuėjo paskui jį.
Offertorium
Ps. 12, 4–5. Illúmina óculos meos, ne unquam obdórmiam in morte: nequándo dicat inimícus meus: Præválui advérsus eum.
Ofertoriumas
Ps 12, 4–5. Apšviesk manąsias akis, kad niekada neužmigčiau mirtyje; kad niekada nesakytų mano priešas: „Įveikiau jį!“
Secreta
Oblatiónibus nostris, quæsumus, Dómine, placáre suscéptis: et ad te nostras étiam rebélles compélle propítius voluntátes. Per Dóminum nostrum...
Sekreta
Meldžiame Tave, Viešpatie, mūsų atnašas priėmęs, būki permaldautas ir mūsų maištingas valias maloningai palenk sau. Per mūsų Viešpatį...
Communio
Ps. 17, 3. Dóminus firmaméntum meum, et refúgium meum, et liberátor meus: Deus meus, adiútor meus.
Komunija
Ps 17, 3. Viešpats mano atrama ir mano prieglobstis, ir manasis išlaisvintojas; mano Dievas, mano pagalbininkas.
Postcommunio
Mystéria nos, Dómine, quæsumus, sumpta puríficent: et suo múnere tueántur. Per Dóminum nostrum...
Postkomunija
Prašome, Viešpatie, lai priimtos paslaptys mus apvalo ir savo veikimo jėga mus apsaugo. Per mūsų Viešpatį...
Schola
Introitus
Ps. 26, 1 et 2. Dóminus illuminàtio mea, et salus mea, quem timébo? Dóminus defénsor vitae meæ, a quo trepidábo? Qui tríbulant me inimíci mei, ipsi infirmáti sunt, et cecidérunt.
Ps. 26, 3. Si consístant advérsum me castra: non timébit cor meum.
Introitas
Ps 26, 1 ir 2. Viešpats mano šviesa ir mano išgelbėjimas – ko turėčiau bijotis? Viešpats – manojo gyvenimo gynėjas – dėl ko drebėsiu? Manieji priešai, kurie mane engia, silpsta ir žūva.
Ps 26, 3. Jei prieš mane stos kariaunos, manoji širdis nebijos.
Graduale
Ps. 78, 9 et 10. Propítius esto, Dómine, peccátis nostris: ne quándo dicant gentes: Ubi est Deus eórum? V. Ádiuva nos, Deus salutáris noster: et propter honórem nóminis tui, Dómine, líbera nos.
Gradualas
Ps 78, 9 ir 10. Būk gailestingas, Viešpatie, mūsų nuodėmėms, kad niekada nesakytų tautos: „Kurgi yra jūsų Dievas?“ V. Padėk mums, Dieve, mūsų gelbėtojau; ir dėl savojo vardo garbės, Viešpatie, išlaisvink mus.
Alleluia
Alleluia, alleluia.
Ps. 9, 5 et 10. V. Deus, qui sedes super thronum, et iúdicas æquitátem: esto refúgium páuperum in tribulatióne. Alleluia.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
Ps 9, 5 ir 10. V. Viešpatie, kuris sėdi soste ir įgyvendini teisingumą, būk vargšų prieglobstis negandoje. Aleliuja.
Offertorium
Ps. 12, 4–5. Illúmina óculos meos, ne unquam obdórmiam in morte: nequándo dicat inimícus meus: Præválui advérsus eum.
Ofertoriumas
Ps 12, 4–5. Apšviesk manąsias akis, kad niekada neužmigčiau mirtyje; kad niekada nesakytų mano priešas: „Įveikiau jį!“
Communio
Ps. 17, 3. Dóminus firmaméntum meum, et refúgium meum, et liberátor meus: Deus meus, adiútor meus.
Komunija
Ps 17, 3. Viešpats mano atrama ir mano prieglobstis, ir manasis išlaisvintojas; mano Dievas, mano pagalbininkas.
