Feria Quarta Quattuor Temporum Pentecostes
Sekminių metų ketvirčio trečiadienis
Metų ketvirčio trečiadienio pamaldos atspindi Sekminių nuotaiką; per oktavą primenama apie ypatingą Šventosios Dievo Dvasios buvimą, taip pat apie krikščioniškosios tautos dievišką globą. Visiškus pagydymus ir įvairius Šventosios Dvasios pasireiškimus šv. Petras aiškina kaip išsipildymą Joelio pranašysčių, kuriose šis kalbėjo apie Šventosios Dvasios nužengimą ant Dievo tautos atėjus metui. Dievas visada yra su savo tauta; Jis ją moko ir šviečia, sotina ir rodo kelią; Jis visada gelbsti nuo žemiškų negandų ir veda į amžinąjį gyvenimą.
Introitus
Ps. 67, 8 et 9. Deus, dum egrederéris coram pópulo tuo, iter fáciens eis, hábitans in illis, allelúia: terra mota est, cæli distillavérunt, allelúia, allelúia.
Ps. 67, 2. Exsúrgat Deus, et dissipéntur inimíci eius: et fúgiant, qui odérunt eum, a fácie eius.
Introitas
Ps 67, 8 et 9. Dieve, kai ėjai savo tautos priešaky, pramindamas jai kelią ir gyvendamas joje, aleliuja, tada drebėjo žemė ir dangus lietumi prapliupo, aleliuja, aleliuja.
Ps 67, 2. Pakyla Dievas, jo priešai pakrinka, ir bėga nuo jo veido visi, kurie jo nekenčia.
Oratio
Mentes nostras, quǽsumus, Dómine, Paráclitus, qui a te procédit, illúminet: et indúcat in omnem, sicut tuus promísit Fílius, veritátem: Qui tecum vivit et regnat in unitate eiusdem Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Meldžiame Tave, Viešpatie, teapšviečia mūsų protą iš Tavęs einanti Ramintoja ir teįveda mus į visą tiesą, kaip pažadėjo Tavo Sūnus. Kuris su Tavimi gyvena ir viešpatauja tos Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Léctio Actuum Apostolórum. (Act. 2, 14–21)
In diébus illis: Stans Petrus cum undecim, levavit vocem suam, et locutus est eis: Viri Judæi, et qui habitatis Ierusalem universi, hoc vobis notum sit, et auribus percipite verba mea. Non enim, sicut vos æstimatis, hi ebrii sunt, cum sit hora diei tertia: sed hoc est, quod dictum est per Prophetam Ioel: Et erit in novissimis diebus, dicit Dominus, effundam de Spiritu meo super omnem carnem, et prophetabunt filii vestri et filiæ vestræ, et iuvenes vestri visiones videbunt, et seniores vestri somnia somniabunt. Et quidem super servos meos et super ancillas meas in diebus illis effundam de Spiritu meo, et prophetabunt: et dabo prodigia in cælo sursum et signa in terra deorsum, sanguinem et ignem et vaporem fumi. Sol convertetur in tenebras et luna in sanguinem, antequam veniat dies Domini magnus et manifestus. Et erit: omnis, quicumque invocaverit nomen Domini, salvus erit.
Skaitinys
Skaitinys iš Apaštalų darbų knygos. (Apd 2, 14–21)
Anomis dienomis: Petras stojo su Vienuolika ir pakėlęs balsą prabilo: „Jūs, judėjiečiai bei visi Jeruzalės gyventojai, tebūnie jums žinoma, – įsidėmėkite mano žodžius! Šie vyrai nėra, kaip jūs manote, prisigėrę, – juk dabar vos trečia dienos valanda, – bet čia išsipildė pranašo Joelio pasakyti žodžiai: „Paskutinėmis dienomis, – sako Dievas, – aš kiekvienam kūnui išliesiu savosios Dvasios. Tuomet jūsų sūnūs ir jūsų dukterys pranašaus, jūsų jaunuoliai matys regėjimus, o jūsų seniai sapnuos sapnus. Taip pat ir savo tarnams bei tarnaitėms tomis dienomis aš išliesiu savosios Dvasios, ir jie pranašaus. Aš darysiu stebuklų aukštai danguje ir apačioje, žemėje, parodysiu ženklų: kraujo, ugnies bei rūkstančių dūmų. Saulė pavirs tamsybe, o mėnulis – krauju, prieš ateinant didingai ir šlovingai Viešpaties dienai, ir kiekvienas, kuris šauksis Viešpaties vardo, bus išgelbėtas.“
Alleluia
Alleluia.
Ps. 32, 6. V. Verbo Domini cæli firmati sunt, et Spiritu oris eius omnis virtus eorum.
Aleliuja
Aleliuja.
Ps 32, 6. V. Viešpaties žodžiu padaryti dangūs, o jo burnos alsavimu – visos jo galybės.
Oratio
Præsta, quæsumus, omnipotens et misericors Deus: ut Spiritus Sanctus adveniens, templum nos gloriæ suæ dignanter inhabitando perdiciat. Per Dominum nostrum... in unitate eiusdem Spiritus Sancti...
Kolekta
Visagali ir gailestingasis Dieve, meldžiame Tave, kad Šventoji Dvasia, ateidama ir teikdamasi apsigyventi mumyse, padarytų mus savo garbinga šventove. Per mūsų Viešpatį... tos Šventosios Dvasios vienybėje...
Lectio
Léctio Actuum Apostolórum. (Act. 5, 12–16)
In diébus illis: Per manus autem Apostolórum fiébant signa et prodígia multa in plebe. Et erant unanímiter omnes in pórticu Salomónis. Ceterórum autem nemo audébat se coniúngere illis: sed magnificábat eos pópulus. Magis autem augebátur credéntium in Dómino multitúdo virórum ac mulíerum, ita ut in pláteas eiícerent infírmos, et pónerent in léctulis ac grabátis, ut, veniénte Petro, saltem umbra illíus obumbráret quemquam illórum, et liberaréntur ab infirmitátibus suis. Concurrébat autem et multitúdo vicinárum civitátum Ierúsalem, afferéntes ægros et vexátos a spirítibus immúndis: qui curabántur omnes.
Skaitinys
Skaitinys iš Apaštalų darbų knygos. (Apd 5, 12–16)
Anomis dienomis: Per apaštalų rankas darėsi žmonėse daug ženklų ir stebuklų. Visi jie vieningai rinkdavosi Saliamono stoginėje. Niekas kitas neišdrįsdavo prie jų prisidėti. Žmonės juos labai gerbė. Ir nuolat augo būrys vyrų ir moterų, įtikėjusių Viešpatį. Žmonės net į gatves nešdavo ligonius ir ten guldydavo ant neštuvų bei lovų, kad, Petrui praeinant pro šalį, bent jo šešėlis kristų ant gulinčiųjų. Taip pat iš aplinkinių miestelių daug žmonių keliaudavo į Jeruzalę, gabendami sergančius ir netyrųjų dvasių varginamus, ir visi jie būdavo pagydomi.
Alleluia
Alleluia, alleluia.
V. Veni, Sancte Spíritus, reple tuórum corda fidélium: et tui amóris in eis ignem accénde.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
V. Ateik, Šventoji Dvasia, pripildyk savo tikinčiųjų širdis ir savo meilės ugnį jose uždek.
Sequentia
Veni, Sancte Spíritus, / Et emítte cælitus, / Lucis tuæ rádium.
Veni, pater páuperum, / Veni, dator, múnerum, / Veni, lumen córdium.
Consolátor óptime, / Dulcis hospes ánimæ, / Dulce refrigérium.
In labóre réquies, / In æstu tempéries, / In fletu solátium.
O lux beatíssima, / Reple cordis íntima, / Tuórum fidélium.
Sine tuo númine, / Nihil est in hómine, / Nihil est innóxium.
Lava quod est sórdidum, / Riga quod est áridum, / Sana quod est sáucium.
Flecte quod est rígidum, / Fove quod est frígidum, / Rege quod est dévium.
Da tuis fidélibus, / In te confidéntibus, Sacrum septenárium.
Da virtútis méritum, / Da salútis éxitum, / Da perénne gáudium.
Amen. Allelúia.
Sekvencija
Ateik, Šventoji Dvasia, / Ir atsiųsk iš dangaus / Spindulį šviesos Tavosios.
Ateik, vargdienių Tėve, / Ateik malonių dovanotoja, / Ateik, širdžių šviesa.
O geriausioji guodėja, / O mieloji sielos viešnia, / O saldžioji atgaiva!
Darbe esi atilsis, / Kaitroje – vėsa, / Raudoje – paguoda.
O labiausiai palaimintoji šviesa, / Pripildyk slapčiausias širdies gelmes / Tavųjų tikinčiųjų.
Be Tavosios malonės / Nieko nėra žmoguje, / Nieko nėra nepažeisto.
Nuplauk tai, kas purvina, / Sudrėkink, kas išdžiūvę, / Išgydyk, kas sužeista.
Palenk užkietėjusį, / Sušildyk sušalusį, / Vesk iškrypusį iš kelio.
Duok Taviesiems tikintiesiems, / Viltį į Tave sudėjusiems / Šventą septyneriopą malonę.
Duok atpildą už dorybę, / Duok išganingą išėjimą, / Duok amžinąjį džiaugsmą. Amen. Aleliuja.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secúndum Ioánnem. (Ioann. 6, 44–52)
In illo témpore: Dixit Iesus turbis Iudæórum: Nemo potest veníre ad me, nisi Pater, qui misit me, tráxerit eum: et ego resuscitábo eum in novíssimo die. Est scriptum in Prophétis: Et erunt omnes docíbiles Dei. Omnis, qui audívit a Patre et dídicit, venit ad me. Non quia Patrem vidit quisquam, nisi is, qui est a Deo, hic vidit Patrem. Amen, amen, dico vobis: qui credit in me, habet vitam ætérnam. Ego sum panis vitæ. Patres vestri manducavérunt manna in desérto, et mórtui sunt. Hic est panis de cælo descéndens: ut, si quis ex ipso manducáverit, non moriátur. Ego sum panis vivus, qui de cælo descéndi. Si quis manducáverit ex hoc sane, vivet in ætérnum: et panis, quem ego dabo, caro mea est pro mundi vita.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Joną tęsinys. (Jn 6, 44–52)
Anuo metu: Jėzus kalbėjo žydų minioms: „Niekas negali ateiti pas mane, jei mane pasiuntęs Tėvas jo nepatraukia; ir tą aš prikelsiu paskutiniąją dieną. Pranašų parašyta: „Ir bus visi mokomi Dievo.“ Kas išgirdo iš Tėvo ir pasimokė, ateina pas mane. Bet tai nereiškia, jog kas nors būtų Tėvą regėjęs; tiktai kuris iš Dievo yra, tas jį regėjo. Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą. Aš esu gyvybės duona. Jūsų tėvai dykumoje valgė maną ir mirė. O štai ši duona yra nužengusi iš dangaus, kad kas ją valgys, nemirtų. Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę.“
Offertorium
Ps. 118, 47–48. Meditábor in mandátis tuis, quæ diléxi valde: et levábo manus meas ad mandáta tua, quæ diléxi, allelúia.
Ofertoriumas
Ps 118, 47–48. Mąstysiu apie tavo įstatymus, nes juos myliu. Ištiesiu savo rankas į tavo įsakymus, kuriuos pamilau, aleliuja.
Secreta
Accipe, quæsumus, Dómine, munus oblátum: et dignánter operáre; ut, quod mystériis ágimus, piis efféctibus celebremus. Per Dóminum nostrum...
Sekreta
Meldžiame Tave, Viešpatie, priimk Tau atnašaujamas dovanas ir padaryk, kad dėl mūsų atliekamų šventų paslapčių veikimo šlovintume Tave maldingu gyvenimu. Per mūsų Viešpatį...
Præfatio de Spiritu Sancto
Vere dignum et iustum est, æquum et salutare, nos tibi semper et ubique gratias agere: Domine, sancte Pater, omnipotens æterne Deus: per Christum, Dominum nostrum. Qui, ascendens super omnes cælos sedensque ad dexteram tuam, promissum Spiritum Sanctum hodierna die in filios adoptionis effudit. Quapropter profusis gaudiis totus in orbe terrarum mundus exsultat. Sed et supernæ Virtutes atque angelicæ Potestates hymnum gloriæ tuæ concinunt, sine fine dicentes: Sanctus.
Šv. Dvasios prefacija
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga, mums visada ir visur Tau dėkoti, Viešpatie, šventasis Tėve, visagali amžinasis Dieve, per Kristų, mūsų Viešpatį. Kuris, įžengęs aukščiau visų dangų ir sėdėdamas Tavo dešinėje, pažadėtąją Šventąją Dvasią šiandieną įsūniuose išliejo. Todėl, pasklidus džiaugsmams žemės rutulyje, visas pasaulis džiūgauja. O ir aukščiausiosios kariaunos, taip pat ir angeliškosios galybės garbės himną Tau drauge gieda, be paliovos tardamos: Šventas.
Communio
Ioann. 14, 27. Pacem relínquo vobis, allelúia: pacem meam do vobis, allelúia, allelúia.
Komunija
Jn 14, 27. Palieku jums ramybę, aleliuja; duodu jums savo ramybę, aleliuja, aleliuja.
Postcommunio
Suméntes, Dómine, cæléstia sacraménta, quæsumus cleméntiam tuam: ut quod temporáliter gérimus, ætérnis gáudiis consequámur. Per Dóminum nostrum...
Postkomunija
Priimdami šį dangiškąjį Sakramentą, meldžiame Tavo gailestingumą, Viešpatie, padaryk, kad gautume amžinąjį džiaugsmą. Per mūsų Viešpatį...
