Feria Quarta Quatuor Temporum Quadragesimæ
Gavėnios metų ketvirčio diena
Pavasarinis Gavėnios metų ketvirtis išpuola trečiadienį, penktadienį ir šeštadienį po I Gavėnios sekmadienio. Jis labai harmoningai įsilieja į bendrą šio laikotarpio dvasią, o skaitinys ir giedojimai perteikia jo nuotaiką. Skaitiniai iš Senojo Testamento primena Mozės ir Elijo pasninkus, kurie yra Kristaus pasninko provaizdis, taip pat atgailos laiką, kurį kasmet išgyvena Bažnyčia. Evangelijoje pasakojama apie nineviečių atgailą, taip pat Jonos likimą – Kristaus mirties ir atgimimo ženklą.
Introitus
Ps. 24, 6, 3 et 22. Reminíscere miseratiónum tuárum, Dómine, et misericórdiæ tuæ, quæ a sæculo sunt: ne umquam dominéntur nobis inimíci nostri: líbera nos, Deus Israel, ex ómnibus angústiis nostris.
Ps. 24, 1–2. Ad te, Dómine, levávi ánimam meam: Deus meus, in te confído, non erubéscam.
Introitas
Ps 24, 6, 3 ir 22. Atsimink, Viešpatie, savo amžiną gerumą ir gailestingumą, kad niekuomet mūsų neužvaldytų mūsų priešai. Išvaduok mus, Izraelio Dieve, iš visų mūsų vargų.
Ps 24, 1–2. Į tave, Viešpatie, pakėliau savąją sielą, mano Dieve, į tave viltį sudėjau, lai nerausiu iš gėdos.
Oratio
Preces nostras, quæsumus, Dómine, cleménter exáudi: et contra cuncta nobis adversántia, déxteram tuæ maiestátis exténde. Per Dominum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Viešpatie, maloningai išklausyk mūsų maldas ir visiems, kurie mums priešinasi, ištiesk savo visagalę dešinę ranką. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Lectio libri Exodi. (Exod. 24, 12–18)
In diebus illis: Dixit Dominus ad Moysen: Ascende ad me in montem, et esto ibi: daboque tibi tabulas lapideas, et legem ac mandata quæ scripsi: ut doceas filios Israel. Surrexerunt Moyses et Iosue minister eius: ascendensque Moyses in montem Dei, senioribus ait: Exspectate hic, donec revertamur ad vos. Habetis Aaron et Hur vobiscum: si quid natum fuerit quæstionis, referetis ad eos. Cumque ascendisset Moyses, operuit nubes montem, et habitavit gloria Domini super Sinai, tegens illum nube sex diebus: septimo autem die vocavit eum de medio caliginis. Erat autem species gloriæ Domini, quasi ignis ardens super verticem montis, in conspectu filiorum Israel. Ingresssque Moyses medium nebulæ, ascendit in montem: et fuit ibi quadraginta diebus et quadraginta noctibus.
Skaitinys
Skaitinys iš Išėjimo knygos. (Iš 24, 12–18)
Anomis dienomis: Viešpats tarė Mozei: „Užlipk pas mane į kalną ir ten lauk. Tau duosiu akmenines plokštes su mokymu ir įsakymais, kuriuos surašiau jiems pamokyti.“ Taigi Mozė ir jo palydovas Jozuė pakilo kopti. Mozė užlipo ant Dievo kalno. Seniūnams jis buvo pasakęs: „Laukite mūsų čia, kol pas jus sugrįšime. Štai turite prie savęs Aaroną ir Hurą. Jei kam iškiltų koks reikalas, į juos tesikreipia.“ Tada Mozė užkopė ant kalno, ir debesis uždengė kalną. Viešpaties šlovė apgaubė Sinajaus kalną, ir debesis jį dengė per šešias dienas. Septintą dieną jis pašaukė Mozę iš debesies. Viešpaties šlovės išvaizda izraeliečių akims atrodė tarsi ryjanti ugnis kalno viršūnėje. Mozė įėjo į debesį ir užlipo ant kalno. Ant kalno Mozė išbuvo keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų.
Graduale
Ps. 24, 17–18. Tribulationes cordis mei dilatatæ sunt: de necessitatibus meis eripe me, Domine. V. Vide humilitatem meam, et laborem meum: et dimitte omnia peccata mea.
Gradualas
Ps 24, 17–18. Mano širdies sielvartai padidėjo. Gelbėk mane, Viešpatie, iš mano vargų. V. Pažvelk į mano menkumą bei skurdą ir atleisk visas mano nuodėmes.
Oratio
Devotionem populi tui, quæsumus, Domine, benignus intende: ut, qui per abstinentiam macerantur in corpore, per fructum boni operis reficiantur in mente. Per Dominum nostrum...
Kolekta
Mes prašome Tave, Viešpatie, maloniai pažvelk į savo žmonių pamaldumą, kad, atgaila marindami kūną, gerų darbų vaisiais stiprintų dvasią. Per mūsų Viešpatį...
Lectio
Léctio libri Regum. (1 Reg. 19, 3–8)
In diébus illis: Venit Elías in Bersabée Iuda, et dimísit ibi púerum suum, et perréxit in desértum, viam uníus diéi. Cumque venísset, et sedéret subter unam iuníperum, petívit ánimæ suæ, ut morerétur, et ait: Súfficit mihi, Dómine, tolle ánimam meam: neque enim mélior sum quam patres mei. Proiecítque se, et obdormívit in umbra iuníperi: et ecce, Angelus Dómini tétigit eum, et dixit illi: Surge et cómede. Respéxit, et ecce ad caput suum subcinerícius panis, et vas aquæ: comédit ergo et bibit, et rursum obdormívit. Reversúsque est Angelus Dómini secundo, et tétigit eum, dixítque illi: Surge, cómede: grandis enim tibi restat via. Qui cum surrexísset, comédit et bibit, et ambulávit in fortitúdine cibi illíus quadragínta diébus et quadragínta nóctibus, usque ad montem Det Horeb.
Skaitinys
Skaitinys iš pirmosios Karalių knygos. (1 Kar 19, 3–8)
Anomis dienomis: Elijas, pasiekęs Judo Beer-Šebą, paliko ten savo tarną, o pats pakeliavo vieną dieną į dykumą. Priėjęs kadagį, jis po juo atsisėdo ir šaukėsi mirties. „Gana! – jis šaukė, – nūn, Viešpatie, imk mano gyvastį, nes aš nesu geresnis už savo protėvius.“ Elijas ten atsigulė po kadagiu ir užmigo. Staiga jį palietė angelas ir jam tarė: „Kelkis ir valgyk!“ Jis apsižvalgė. Žiūri, prie galvos žaizdre keptas paplotis ir ąsotis vandens. Viešpaties angelas atėjo antrą kartą ir, palietęs jį, tarė: „Kelkis ir valgyk, kitaip kelionė bus tau per sunki.“ Atsikėlęs pavalgė ir atsigėrė. Tuo maistu pasistiprinęs, jis ėjo keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų iki pat Dievo kalno Horebo.
Tractus
Ps. 24, 17, 18 et 1–4. De necessitátibus meis éripe me, Dómine: vide humilitátem meam et labórem meum: et dimítte ómnia peccáta mea. V. Ad te, Dómine, levávi ánimam meam: Deus meus, in te confído, non erubéscam: neque irrídeant me inimíci mei. V. Etenim univérsi, qui te exspéctant, non confundéntur: confundántur omnes faciéntes vana.
Traktas
Ps 24, 17, 18 ir 1–4. Gelbėk mane, Viešpatie, iš mano vargų. Pažvelk į mano menkumą bei skurdą ir atleisk visas mano nuodėmes. V. Į tave, Viešpatie, pakėliau savąją sielą, mano Dieve, į tave viltį sudėjau, lai nerausiu iš gėdos. Tegul nesityčioja iš manęs mano priešai. V. Nes visi, kurie tavęs laukia, nebus apvilti. Sugėdyti bus tie, kurie ieško tuštybių.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secúndum Matthæum. (Matth. 12, 38–50)
In illo témpore: Respondérunt Iesu quidam de scribis et pharisæis, dicéntes: Magíster, vólumus a te signum vidére. Qui respóndens, ait illis: Generátio mala et adúltera signum quærit: et signum non dábitur ei, nisi signum Ionæ Prophétæ. Sicut enim fuit Ionas in ventre ceti tribus diébus et tribus nóctibus: sic erit Fílius hóminis in corde terræ tribus diébus et tribus nóctibus. Viri Ninivítæ surgent in iudício cum generatióne ista, et condemnábunt eam: quia pæniténtiam egérunt in prædicatióne Ionæ. Et ecce plus quam Ionas hic. Regína Austri surget in iudício cum generatióne ista, et condemnábit eam: quia venit a fínibus terræ audire sapiéntiam Salomónis. Et ecce plus quam Sálomon hic. Cum autem immúndus spíritus exíerit ab hómine, ámbulat per loca árida, quærens réquiem, et non invénit. Tunc dicit: Revértar in domum meam, unde exívi. Et véniens invénit eam vacántem, scopis mundátam, et ornátam. Tunc vadit, et assúmit septem álios spíritus secum nequióres se, et intrántes hábitant ibi: et fiunt novíssima hóminis illíus peióra prióribus. Sic erit et generatióni huic péssimæ. Adhuc eo loquénte ad turbas, ecce, Mater eius et fratres stabant foris, quæréntes loqui ei. Dixit autem ei quidam: Ecce, mater tua et fratres tui foris stant, quæréntes te. At ipse respóndens dicénti sibi, ait: Quæ est mater mea, et qui sunt fratres mei? Et exténdens manum in discípulos suos, dixit: Ecce mater mea et fratres mei. Quicúmque enim fécerit voluntátem Patris mei, qui in coelis est: ipse meus frater et soror et mater est.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Matą tęsinys. (Mt 12, 38–50)
Anuo metu: Kai kurie Rašto aiškintojai ir fariziejai ėmė reikalauti Jėzaus: „Mokytojau, mes norime, kad parodytum ženklą.“ Jis atsakė: „Pikta ir neištikima karta reikalauja ženklo, bet nebus jai duota kito ženklo, tik pranašo Jonos ženklas. Kaip Jona išbuvo tris dienas ir tris naktis jūrų pabaisos pilve, taip ir Žmogaus Sūnus išbus tris dienas ir tris naktis žemės širdyje. Ninevės gyventojai teismo dieną kelsis drauge su šia karta ir ją pasmerks, nes jie atsivertė išgirdę Jonos pamokslus, o štai čia daugiau negu Jona. Pietų šalies karalienė teismo dieną prisikels drauge su šia karta ir ją pasmerks, nes ji atkeliavo nuo žemės pakraščių klausytis Saliamono išminties, o štai čia daugiau negu Saliamonas.“ „Netyroji dvasia, išėjusi iš žmogaus, klaidžioja bevandenėse vietose, ieškodama poilsio, ir neranda. Tada ji sako: „Grįšiu į savo namus, iš kur išėjau.“ Sugrįžusi randa juos tuščius, iššluotus ir išpuoštus. Tada eina, pasiima kitas septynias dvasias, dar piktesnes už save, ir įėjusios jos ten apsigyvena. Ir paskui tam žmogui darosi blogiau negu pirma. Taip atsitiks ir šiai piktai kartai.“ Jam tebekalbant minioms, štai jo motina ir broliai stovėjo lauke ir norėjo su juo pasimatyti. O kažkas jam pranešė: „Štai tavo motina ir broliai stovi lauke, nori su tavim pasikalbėti.“ Jis atsakė pranešusiam: „Kas gi mano motina ir kas mano broliai?“ Ir, ištiesęs ranką į mokinius, tarė: „Štai mano motina ir mano broliai! Kiekvienas, kas tik vykdo mano dangiškojo Tėvo valią, yra man ir brolis, ir sesuo, ir motina.“
Offertorium
Ps. 118, 47 et 48. Meditábor in mandátis tuis, quæ diléxi valde: et levábo manus meas ad mandáta tua, quæ diléxi.
Ofertoriumas
Ps 118, 47 ir 48. Mąstysiu apie tavo įsakymus, kuriuos aš pamilau. Ir ištiesiu savo rankas į tavo įsakymus, kuriuos myliu.
Secreta
Hóstias tibi, Dómine, placatiónis offérimus: ut et delícta nostra miserátus absólvas, et nutántia corda tu dírigas. Per Dóminum nostrum...
Sekreta
Viešpatie, mes Tau atnašaujame permaldavimo auką, kad Tu pasigailėjęs atleistum mūsų kaltes ir vadovautum mūsų nepastovioms širdims. Per mūsų Viešpatį...
Praefatio de Quadragesima
Vere dignum et iustum est, æquum et salutáre, nos tibi semper et ubíque grátias ágere: Dómine, sancte Pater omnípotens ætérne Deus: Qui corporáli ieiúnio vitia cómprimis, mentem élevas, virtútem largíris et præmia: per Christum, Dóminum nostrum. Per quem maiestátem tuam laudant Angeli, adórant Dominatiónes, tremunt Potestátes. Cæli cælorúmque Virtútes ac beáta Séraphim sócia exsultatióne concélebrant. Cum quibus et nostras voces ut admítti iúbeas, deprecámur, súpplici confessióne dicéntes: Sanctus.
Gavėnios prefacija
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga, kad mes Tau visuomet ir visur dėkotume, Viešpatie, šventasis Tėve, visagali amžinasis Dieve. Kuris kūnišku pasninku ydas sutramdai, sielą pakylėji, tvirtybę ir dovanas dosniai dalini per Kristų mūsų Viešpatį. Per Jį Tavo didybę šlovina angelai, garbina viešpatystės, dreba galybės. Dangūs ir dangiškosios kariaunos, taip pat ir palaimintieji serafimai vieningu džiūgavimu drauge aukština. Prašome, liepk, kad su jais būtų priimti ir mūsų balsai, su nuolankiu išpažinimu tariantys: Šventas.
Communio
Ps. 5, 2–4. Intéllege clamórem meum: inténde voci oratiónis meæ, Rex meus et Deus meus: quóniam ad te orábo, Dómine.
Komunija
Ps 5, 2–4. Išgirsk mano šauksmą, atkreipk akį į mano dejonę, mano Karaliau ir mano Dieve: nes meldžiu tave, Viešpatie.
Postcommunio
Tui, Dómine, perceptióne sacraménti, et a nostris mundémur occúltis, et ab hóstium liberémur insídiis. Per Dóminum nostrum...
Postkomunija
Viešpatie, apvalyk mus priimtu Tavo Sakramentu nuo mūsų slaptų kalčių ir išgelbėk nuo priešo pinklių. Per mūsų Viešpatį...
Oratio super populum
Humiliáte cápita vestra Deo.
Mentes nostras, quæsumus, Dómine, lúmine tuæ claritátis illústra: ut vidére póssimus, quæ agénda sunt; et, quæ recta sunt, agere valeámus. Per Dominum nostrum...
Oracija už žmones
Nusilenkime Dievui.
Apšviesk, meldžiame Tave, Viešpatie, mūsų sielas savo šviesos spindesiu, kad matytume, ką reikia daryti, ir pajėgtume įvykdyti tai, kas teisinga. Per mūsų Viešpatį...
