Festum Beatæ Mariæ Virginis a Rosario
Švč. Mergelė Marija Rožančinė
Viduramžiais diduomenėje buvo paplitęs senovės romėnų paprotys nešioti ant galvos gėlių vainiką. Tokie vainikai būdavo dovanojami žymiems žmonėms, norint pareikšti jiems pagarbą. Dievo Motina, dangaus ir mūsų sielų Karalienė, turi teisę į tokį pat pagerbimą, todėl Bažnyčia mus kviečia dovanoti Jai tris karoliukų maldas arba tris rožių vainikus, kuriuos Ji pati pavadino Rožančiumi. Marijos Rožančinės šventė buvo įvesta siekiant įamžinti pergalę prieš turkus prie Lepanto, pasiektą 1574 m. spalio 7 d. Rožančiaus maldų dėka. Iš pradžių šventė buvo vietinė, vėliau ji įtraukta į bažnytinį kalendorių.
Introitus
Gaudeamus omnes in Domino, diem festum celebrantes sub honore beatæ Mariæ Virginis: de cuius sollemnitate gaudent Angeli et collaudant Filium Dei
Ps. 44, 2. Eructavit cor meum verbum bonum: dico ego opera mea Regi.
Introitas
Džiaukimės visi Viešpatyje, švęsdami šventę palaimintosios Mergelės Marijos garbei; dėl šios iškilmės džiaugiasi angelai ir drauge šlovina Dievo Sūnų
Ps 44, 2. Iš mano širdies veržiasi geras žodis; aš skiriu savo veikalą Karaliui.
Oratio
Deus, cuius Unigenitus per vitam, mortem et resurrectionem suam nobis salutis æternæ præmia comparavit: concede, quæsumus; ut, hæc mysteria sacratissimo beatæ Mariæ Virginis Rosario recolentes, et imitemur, quod continent, et quod promittunt, assequamur. Per eundem Dóminum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Dieve, kurio vienatinis Sūnus savo gyvenimu, mirtimi ir prisikėlimu mums prirengė amžinąjį išganymą, suteik, meldžiame Tave, kad švenčiausiu palaimintosios Mergelės Marijos Rožančiumi minėdami šias paslaptis, vykdytume tai, kas jose skelbiama, ir pasiektume, kas jose pažadėta. Per Tąjį mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Lectio libri Sapientiæ. (Prov. 8, 22–24 et 32–35)
Dominus possedit me in initio viarum suarum, antequam quidquam faceret a principio. Ab æterno ordinata sum et ex antiquis, antequam terra fieret. Nondum erant abyssi, et ego iam concepta eram. Nunc ergo, filii, audite me: Beati, qui custodiunt vias meas. Audite disciplinam, et estote sapientes, et nolite abicere eam. Beatus homo, qui audit me et qui vigilat ad fores meas cotidie, et abservat ad postes ostii mei. Qui me invenerit, inveniet vitam et hauriet salute a Domino.
Skaitinys
Skaitinys iš Patarlių knygos. (Pat 8, 22–24 ir 32–35)
Viešpats sukūrė mane savo kelių pradžioje, pirmąjį iš savo seniai atliktų darbų. Prieš amžius buvau sukurta, pačioje pradžioje, prieš žemės pradžią. Kai dar nebuvo gelmių, buvau pagimdyta. Dabar tad, mano vaikai, klausykite manęs; laimingi yra tie, kurie laikosi mano kelių. Klausykitės pamokymo ir būkite išmintingi; jo neatmeskite! Laimingas žmogus, kuris manęs klauso, ateidamas kasdien anksti prie mano vartų, budėdamas prie mano durų. Juk kas randa mane, randa gyvenimą ir gauna malonę iš Viešpaties.
Graduale
Ps. 44, 5, 11 et 12. Propter veritatem et mansuetudinem et iustitiam, et deducet te mirabiliter dextera tua. V. Audi, filia, et vide, et inclina aurem tuam: quia concupivit Rex speciem tuam.
Gradualas
Ps 44, 5, 11 ir 12. Už tiesą, romumą ir teisingumą tegul tave nuostabiai veda tavo dešinioji. V. Klausyk, dukra, įsiklausyk ir įsidėmėk: Karalius trokšta tavo grožio.
Alleluia
Alleluia, alleluia.
V. Sollemnitas gloriosæ Virginis Mariæ ex semine Abrahæ, ortæ de tribu Iuda, clara ex stirpe David. Alleluia.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
V. Čia iškilmė garbingiausiosios Mergelės Marijos iš Abraomo tautos, Judo genties, garsios Dovydo giminės. Aleliuja.
Evangelium
Sequentiansancti Evangelii secundum Lucam. (Luc. 1, 26–38)
In illo témpore: Missus est Angelus Gábriel a Deo in civitátem Galilææ, cui nomen Názareth, ad Vírginem desponsátam viro, cui nomen erat Ioseph, de domo David, et nomen Vírginis María. Et ingréssus Angelus ad eam, dixit: Ave, grátia plena; Dóminus tecum: benedícta tu in muliéribus. Quæ cum audisset, turbata est in sermone eius: et cogitabat, qualis esset ista salutatio. Et ait Angelus ei: Ne timeas, Maria, invenisti enim gratiam apud Deum: ecce, concipies in utero et paries filium, et vocabis nomen eius Iesum. Hic erit magnus, et Filius Altissimi vocabitur, et dabit illi Dominus Deus sedem David, patris eius: et regnabit in domo Iacob in æternum, et regni eius non erit finis. Dixit autem Maria ad Angelum: Quomodo fiet istud, quoniam, virum non cognosco? Et respondens Angelus, dixit ei: Spiritus Sanctus superveniet in te, et virtus Altissimi obumbrabit tibi. Ideoque et quod nascetur ex te Sanctum, vocabitur Filius Dei. Et ecce, Elisabeth, cognata tua, et ipsa concepit filium in senectute sua: et hic mensis sextus est illi, quæ vocatur sterilis: quia non erit impossibile apud Deum omne verbum. Dixit autem Maria: Ecce ancilla Domini, fiat mihi secundum verbum tuum.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Luką tęsinys. (Lk 1, 26–38)
Anuo metu: Angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris vadinasi Nazaretas, pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija. Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ Išgirdusi šiuos žodžius, ji sumišo ir galvojo sau, ką reiškia toks sveikinimas. O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą! Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis viešpataus Jokūbo namuose per amžius, ir jo viešpatavimui nebus galo.“ Marija paklausė angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“ Angelas jai atsakė: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi. Antai tavoji giminaitė Elzbieta pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas tai, kuri buvo laikoma nevaisinga, nes Dievui nėra negalimų dalykų.“ Tada Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei.“
Offertorium
Eccli. 24, 25; 39, 17. In me gratia omnis viæ et veritatis, in me omnis spes vitæ et virtutis: ego quasi rosa plantata super rivos aquarum fructificavi.
Ofertoriumas
Išm 24, 25; 39, 17. Manyje visa kelio ir tiesos malonė; manyje visa gyvenimo ir dorybės viltis. Aš nešu vaisių lyg rožė, pasodinta prie vandens upelio.
Secreta
Fac nos, quæsumus, Domine, his muneribus offerendis convenienter aptari: et per sacratissimi Rosarii mysteria sic vitam, passionem et gloriam Unigeniti tui recolere; ut eius digni promissionibus efficiamur: Qui tecum vivit et regnat…
Sekreta
Suteik mums, meldžiame Tave, Viešpatie, kad būtume tinkamai pasiruošę atnašauti Tau šias dovanas ir švenčiausiojo Rožančiaus paslaptyse taip apmąstyti Tavo vienatinio Sūnaus gyvenimą, kančią ir garbę, kad taptume verti Jo žadėjimų. Kuris su Tavimi gyvena ir viešpatauja...
Communio
Eccli. 39, 19. Florete, flores, quasi lilium, et date odorem, et frondete in gratiam, collaudate canticum, et benedicite Dominum in operibus suis.
Komunija
Išm 39, 19. Žydėkite, gėlės, kaip lelijos ir kvepėkite, gražiai šakokitės, giedokite šlovės giesmę ir garbinkite Viešpatį savo darbais.
Postcommunio
Sanctissimæ Genetricis tuæ, cuius Rosarium celebramus, quæsumus, Domine, precibus adiuvemur: ut et mysteriorum, quæ colimus, virtus percipiatur; et sacramentorum, quæ sumpsimus, obtineatur effectus: Qui vivis et regnat...
Postkomunija
Tepadeda mums, Viešpatie, maldos Švenčiausiosios Tavo Motinos, kurios Rožančių šiandien švenčiame, kad ir minimų paslapčių galios pasisemtume ir priimtų sakramentų vaisių gautume. Kuris gyveni ir viešpatauji...
