Popiežius Pranciškus asmeniniu sprendimu nušalino drąsiu tradicinio Bažnyčios mokymo gynimu pagarsėjusį vyskupą Josephą Stricklandą nuo Tailerio (Teksasas) vyskupijos valdymo.
Trumpas pranešimas apie nušalinimą paskelbtas Šventojo Sosto svetainėje:
„Šventasis Tėvas J. E. mons. Josephą E. Stricklandą nušalino nuo Tailerio vyskupijos (JAV) valdymo ir šios vyskupijos, kol kas nebeturinčios ganytojo, apaštaliniu administratoriumi paskyrė Ostino vyskupą J.E. mons. Joe Vasquezą.“
Anksčiau popiežius Pranciškus per apaštališkąjį nuncijų kardinolą Christophe'a Pierre'ą formaliai paprašė vysk. Stricklandą atsistatydinti, tačiau jis atsisakė, nes tokiam prašymui nebuvo pateiktos jokios formalios priežastys ir nebuvo nurodytas joks vyskupo nusikaltimas, dėl kurio jo prašoma atsistatydinti.
Kanonų teisėje galimybė popiežiui nušalinti vyskupą nuo jo vyskupijos valdymo turi daug apribojimų. Kaip teigia žinomas kanonų teisės ekspertas Edwardas Petersas, „vyskupo nušalinimas nuo savo tarnybos įmanomas tik jam esant kaltam dėl bažnytinių nusikaltimų (pvz., kanoniškai neteisėtų veiksmų, susijusių su bažnytine nuosavybe)“. Tačiau viešai vyskupui nebuvo pateikta jokių kaltinimų padarius nusikaltimą. Pats vyskupas teigia, kad jokie kaltinimai nebuvo pateikti ir privačiai.
Šis Pranciškaus sprendimas priimtas prieš vieną žinomiausių ir uoliausiai tradicinį Bažnyčios mokymą gynusių vyskupų Jungtinėse Valstijose.
Jau 2023 m. liepą Stricklando valdytai vyskupijai paskirti apaštaliniai vizitatoriai, neva turėję ištirti padėtį vyskupijoje. Jais paskirti du vyskupai emeritai: vysk. Dennisas Sullivanas ir vysk. Geraldas Kicanas. Pastarasis vyskupas yra pagarsėjęs abortų ir homoseksualizmo gynimu.
Liepą vysk. Stricklandas griežtai pasisakė apie šią apaštalinę vizitaciją. Tuomet jis pareiškė:
„Šis apaštalinės vizitacijos procesas nėra kažkas, ko aš būčiau norėjęs. Jis meta šešėlį ant vyskupijos ir daugybė žmonių pamano, kad kažkas iš tikrųjų blogai [su vyskupija]. Bet aš manau, kad ji vyksta dėl to, kad iš meilės Viešpačiui ir Jo Bažnyčiai atvirai skelbiau tiesą.“
Apaštalinės vizitacijos rezultatai niekada nebuvo paviešinti.
Praeitais metais popiežius Pranciškus panašiai nuo Arecibo (Puerto Rikas) vyskupijos valdymo nušalino vysk. Danielį Fernandezą Torresą, taip pat pagarsėjusį tradicinio katalikų mokymo gynėją. Tai padaryta be jokio paaiškinimo, tačiau viešai buvo svarstoma, jog to priežastis – vyskupo pasipriešinimas prievartiniam skiepijimui nuo COVID.
Vyskupas Stricklandas yra raginęs Pranciškų neduoti šv. Komunijos buvusiai JAV Atstovų rūmų pirmininkei Nancy Pelosi, vienai pagrindinių abortų plėtros šalininkių šioje šalyje. Vyskupas taip pat yra apkaltinęs popiežių „Tikėjimo paveldo trynimo programa“ ir pasmerkęs bene garsiausią JAV LGBT dienotvarkę palaikantį kunigą Jamesą Martiną S.J.
Stricklandas taip pat atvirai komentavo JAV kylančias moralines kontroversijas politikoje ir kultūroje. Šią vasarą jis pasmerkė beisbolo klubo Los Andželo Dodgers rengtą renginį, kuriame paniekinamai šaipytasi iš katalikybės ir vienuolių seserų.
Tačiau popiežius Pranciškus niekada nesiuntė apaštalinių vizitatorių viešai katalikų doktriną neigiantiems vyskupams, palaikantiems homoseksualizmą, genderizmą, tos pačios lyties porų „laiminimus“, moterų šventinimus į kunigystę ir t. t.
Kovą Pranciškus paskyrė parama LGBT dienotvarkei garsėjantį kardinolą Jeaną-Claude'ą Hollerichą S.J. Kardinolų tarybos, tiesiogiai patariančios popiežiui, nariu. Tai padaryta po to, kai Hollerichas pareiškė manantis, jog Bažnyčios mokymas apie sodomiją yra „neteisingas“. Pranciškus taip pat paskyrė Hollerichą Sinodo apie sinodiškumą generaliniu relatoriumi, ką griežtai sukritikavo vyskupas Stricklandas.
Pats Stricklandas, reaguodamas į Pranciškaus sprendimą jį nušalinti nuo vyskupijos valdymo, pareiškė:
„Dabar Bažnyčią valdančios jėgos nenori Evangelijos Tiesos – jos nori šios Tiesos atsisakyti, ją ignoruoti ir nugramzdinti užmarštin. Tačiau ši Tiesa ir jos šlovė niekada neišnyks. Ši Tiesa yra pats Jėzus Kristus, Jo Mistinis Kūnas – Bažnyčia. Dėl šios Tiesos pastaruosius 2000 metų mirė kankiniai ir ją gynė šventieji.“
Susidorojimą su vyskupu Stricklandu pakomentavo ir buvęs Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas kardinolas Gerhardas Mulleris:
„Tai, kas daroma su vyskupu Stricklandu, yra siaubinga, tai piktnaudžiavimas dieviškąja vyskupystės teise.
Jei galėčiau patarti vysk. Stricklandui, jis tikrai neturėtų atsistatydinti, nes tada jie galėtų nusiplauti rankas nuo savo nekaltumo.
Pagal teisingumo reikalavimus vyskupą popiežius gali nušalinti tik tuo atveju, jei jis kaltas dėl kokio nors blogio (erezijos, schizmos, apostazės, nusikaltimo ar visiškai nesakralinio elgesio), pavyzdžiui, dėl elgesio, kuris įžeidžia Dievą ir apgaudinėja žmones dėl jų išganymo – palaimina abiejų ar tos pačios lyties asmenų nesantuokinius ryšius.
Savavališkas atleidimas iš vyskupo pareigų vyskupijoje, kurioje vyskupą pats Kristus paskiria savo ganytoju, pakerta popiežiaus autoritetą, kaip tai istoriškai nutiko su nevertomis derybomis dėl šių pareigų Avinjono popiežiaus laikais (šis pasitikėjimo praradimas buvo viena iš pagrindinių Reformacijos atsiskyrimo nuo Katalikų Bažnyčios ir neapykantos popiežiui, kuris savo savavališkais veiksmais save pastatė į Dievo vietą, priežasčių).
Pagal katalikų mokymą popiežius jokiu būdu nėra Bažnyčios Viešpats, o veikiau, kaip Kristaus atstovas visuotinei Bažnyčiai, pirmasis savo Viešpaties tarnas. Viešpats Simonui Petrui, ką tik tapusiam Bažnyčios uola, sakė: „Atsitrauk nuo manęs , nes galvoji ne apie tai, ko nori Dievas, o apie tai, ko nori žmonės.“ (Mt 16, 23)
Popiežius neturi Kristaus įgaliojimų gąsdinti ir tyčiotis iš gerųjų vyskupų, sukurtų pagal Kristaus Gerojo Ganytojo pavyzdį, kurie [...] moko ir gano Dievo kaimenę Kristaus vardu, vien dėl to, kad netikri draugai šiuos geruosius vyskupus pasmerkia Pranciškui kaip popiežiaus priešus. Tuo tarpu eretiški ir amoralūs vyskupai gali nevaržomai daryti, ką nori, ir kasdien trikdyti Kristaus Bažnyčią kokiomis nors nesąmonėmis.“
