Ona Kotryna Emerich (Anna Katharina Emmerich) gimė 1774 m. rugsėjo 8 d. Flamšės (Flamsche) kaime, netoli Kosfeldo (Coesfeld) miestelio, Miunsterio vyskupijoje, Vestfalijoje (Šiaurės Vakarų Vokietija), paprastų valstiečių šeimoje. Ona Kotryna buvo penktas iš devynių vaikų. Jos tėvas Bernardas Emerichas (Bernard Emmerich) buvo pamaldus ir doras, bet neturtingas ūkininkas, todėl turėjo sunkiai dirbti, kad išmaitintų didelę šeimą. Motina Ana Hilers (Anna Hillers) taip pat dievobaiminga ir dora moteris. Jos mėgiamas priežodis būdavo: „Viešpatie, ne kaip aš noriu, bet kaip tu.“ Tokių tėvų Ona buvo auklėjama krikščioniškai.
Kadangi jos šeima gyveno skurdžiai, ji, nors ir trapaus kūno sudėjimo bei silpnos sveikatos, nuo mažų dienų turėjo sunkiai dirbti. Nenuostabu, kad ji negavo jokio normalaus išsilavinimo. Nors ir buvo guvaus proto, mergaitė tik keturis žiemos mėnesius palankė vietinę „mokyklą“, kol mokytojas, senas kaimietis, prisipažino nebeturįs ko ją išmokyti, ko ji nežinotų. Šį bei tą ji sužinojo iš šventinių pamokslų, iš pašnekesių su tėvais, taip pat iš keleto turėtų knygų.
Jau gana anksti ji išsiskyrė gebėjimu daugelį neapčiuopiamų dalykų suvokti ir atsiminti ryškiais vaizdiniais. Visa, ką ji girdėjo ar skaitė, jos prote virsdavo ryškiais paveikslais. „Kai man tėvai pasakodavo apie vaikelį Jėzų, aš užsimerkdavau ir viską gyvai matydavau“, – vėliau atskleidė ji. Ši vaikams būdinga savybė neapleido jos ir suaugus. Ji netgi melsdavosi labiau vaizdiniais nei žodžiais. Daug dvasinių dalykų, pavyzdžiui: nuodėmės, ydos, dorybės, malonė, jai pasirodydavo įvairiais paveikslais. Taip pat ji turėjo itin jautrią širdį ir užjausdavo kitų skausmą. Tai, ką daugelis šiandien pažįsta tik iš knygų: ankstyva artimųjų mirtis, ligos, ypatingas skurdas, netgi badas, jos aplinkoje buvo įprasti dalykai. Ji labai stengėsi palengvinti kitų skausmą, sušelpti vargstančius.
Kaip sakoma, prigimtis turi parengti kelią malonei. Būtent šios dvi Onos Kotrynos būdo savybės: vaizdinis suvokimo būdas ir įsijautimas į kitų kančią buvo tinkamas prigimtinis pagrindas antgamtinėms vizijoms.
Dievas jau vaikystėje apdovanojo ją nepaprastomis malonėmis. Nuo pat mažų dienų ji, kiek galėjo atsiminti, tiesiogine prasme bendravo su dangumi. Ji dažnai matydavo savo angelą sargą, Jėzų, Mariją ir šventuosius. Viešpats pasirodydavo jai kaip mažas vaikelis, žaisdavo su ja pievoje ir sode, padėdavo ganyti gyvulius. Dievo Motina pasirodydavo kaip be galo graži, didinga ir maloni Dangaus Karalienė. [...]
Pal. Onos Kotrynos vizijų vertė
Iš kitų Katalikų Bažnyčios mistikų regėtojų Ona Kotryna išsiskiria tuo, kad labai detaliai ir objektyviai matė Senojo ir Naujojo Testamento, Šventosios Šeimos ir šventųjų istoriją. Ji matė visų liturginių švenčių esmę ir istorinę raidą. Ji galėjo smulkiai papasakoti Jėzaus gyvenimą nuo gimimo iki žengimo į dangų, taip pat apaštalų gyvenimą, detaliai vardydama vietas, asmenis, šventes, papročius, mokymą bei stebuklus. Ji niekada nebuvo perskaičiusi viso Senojo ir Naujojo Testamento; kai pavargusi nelabai norėdavo pasakoti savo regėjimų, sakydavo: „Perskaitykite tai Biblijoje“, ir labai nustebdavo išgirdusi, kad Biblijoje apie tai nieko nėra parašyta. Vis dėlto šie regėjimai neturėjo didelės reikšmės jos išoriniam krikščioniškam gyvenimui, ir ji niekada nepripažino jiems jokios istorinės vertės. Savo išoriniuose veiksmuose ji vadovavosi tik katekizmu, įprasta Biblijos istorija, sekmadieniais bažnyčioje skaitomomis evangelijos ištraukomis ir liturginiu kalendoriumi, kuris jai teikė daug gilių pamokymų.
Panašiai į juos žiūrėjo ir Klemensas Brentanas: „Jei šie regėjimai kuo nors ir išsiskiria iš panašių kontempliatyvios Jėzaus meilės vaisių, jie jokiu būdu nepretenduoja į istorinę tiesą. Daugių daugiausiai juos galima laikyti vienais iš nesuskaičiuojamų įvairių pamaldžių dailininkų ir rašytojų perteiktų Kristaus kančios paveikslų. Tai tik negrabiai atpasakoti vienos pamaldžios vienuolės gavėnios regėjimai, vienuolės, kuri juos nenoriai atskleidė tik iš paklusnumo nuolatiniam vidiniam Dievo Dvasios raginimui ir savo dvasinio vadovo paliepimui.“ („Onos Kotrynos Emerich biografija“)
Onos Kotrynos vizijos aiškiai priskirtinos privačių apreiškimų kategorijai. Jos vizijos nėra nei žmogiškų apmąstymų, nei pamaldžių fantazijų vaisius. Jos matyti Jėzaus ir Marijos gyvenimo įvykiai jai buvo apreikšti Dievo. Tačiau reikia atminti, kad tik Šventasis Raštas ir Šventoji Tradicija yra neklaidingi, o privatūs apreiškimai gali turėti klaidų. Nors Dievas niekada neklysta, klaidos privačiuose apreiškimuose gali įsivelti dėl to, kad regėtojas juos miglotai suprato arba netiksliai perpasakojo, arba jie buvo klaidingai užrašyti. Visa tai nemenkina šios knygos dvasinės vertės, kurią įrodo šimtai leidimų įvairiomis kalbomis ir daugybė teigiamų žymių dvasininkų ir Bažnyčios hierarchų (pavyzdžiui, pop. Pijaus IX, šv. Jano Neumanno, abato Prospero Gueranger ir kt.) atsiliepimų. Be to, visi vokiški knygos leidimai turi imprimatur, o tai reiškia, kad niekas šioje knygoje neprieštarauja katalikų tikėjimui.
