Ps 30, 3–4. Būk man Dievas gynėjas ir prieglobsčio vieta, kad mane išganytum; nes tu esi mano ramstis ir mano prieglobstis; ir dėl savojo vardo būsi mano vedlys ir pamaitinsi mane.
Ps 30, 2. Tavimi, Viešpatie, vyliausi, lai nebūsiu sugėdytas per amžius; savajame teisingume išlaisvink mane ir išgelbėk mane.
(Introitas)
Trečiasis ir paskutinysis Septuagezimos laiko sekmadienis vadinamas Quinquagesima (penkiasdešimt) vardu. Ateinantį trečiadienį – Pelenų dieną – prasideda liturginis Gavėnios laikas. Septuagezimos laiką galima palyginti su geltonos spalvos šviesoforo ženklu, kuris įspėja stabtelti, nes tuoj užsidegs raudona. Taip ir Septuagezima švelniai mus išveda iš kasdieninės skubos į rimtą atgailos metą – Gavėnią. Dėkokime už Motinos Bažnyčios liturginę išmintį.
Kvinkvagezimos sekmadienio kolektoje Bažnyčia meldžia, kad Jos vaikai, kuriuos Kristus savo Kančia, Mirtimi ir Prisikėlimu išvadavo iš nuodėmės pančių, būtų apsaugoti nuo visokio kūno bei dvasios priešų ir galėtų saugiai ir ramiai tarnauti Visagaliui Dievui.
Epistolė mums skelbia garsųjį Tautų Apaštalo himną meilei, kurį beveik visi žino, dauguma cituoja, bet mažuma tuo gyvena. Šis Meilės Dekalogas tebūna mums „darbų sąrašas“ mūsų Gavėnios praktikoms, kurių esmė ne asketinės varžybos ar pliusų rinkimas, bet pastangos, kad mūsų širdis atsivertų ir išmoktų mylėti ta dieviškąja meile, kurią apgieda Pagonių Mokytojas: „Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia.“ Ši meilė padeda kopti stačiais tobulumo laiptais, prasibrauti pro ankštus nuolankumo vartus ir bėgti siauru išganymo taku. Meilė yra visų dorybių karalienė, tad kas yra jos pavaldinys, tą ji gausiai apdovanoja dorybėmis ir galiausiai leidžia išvysti Dievo Veidą.
Šventojoje Evangelijoje Viešpats savo mokiniams ir mums iškilmingai paskelbia: „Štai mes einame į Jeruzalę, ir ten išsipildys visa, kas pranašų parašyta apie Žmogaus Sūnų. Jis bus atiduotas pagonims, išjuoktas, paniekintas ir apspjaudytas. Tie nuplaks jį ir nužudys, bet trečią dieną jis prisikels.“ Mokiniai nesuprato Išganytojo žodžių, nes jie dar buvo dvasiškai akli, svajojantys apie žemiškąją karalystę, kurioje galės sėdėti Jėzaus dešinėje ar kairėje. Jiems taip pat reikės patirti savo svajonių sudužimą, idant atsivertų akys ir pamatytų, kas iš tiesų yra Jėzus. Dažnai ir mes, susidūrę su neplanuotais sunkumais ir kančia, elgiamės kaip ir tie mokiniai, nenorime priimti išbandymų, kaip buvimo Kristaus mokiniu sąlygos.
Už kelių dienų pradedama Gavėnia ir yra tas metas, kuomet ir mes esame kviečiami keliauti su Mesiju į Jeruzalę, kad Jo Kančia, Mirtis bei Prisikėlimas išgydytų mūsų širdies aklumą – kaip to Jericho Neregio, kuris nepaliovė šaukti: „Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“ Tegul šis maldavimas neišdyla iš mūsų širdžių per visą Gavėnios atgailos metą, idant Velykų rytą išgirstume meilingus Viešpaties žodžius: „Regėk! Tavo tikėjimas išgelbėjo tave.“
Tu esi Dievas, kuris
vienintelis darai stebuklus; savąją
galybę padarei žinomą tautoms.
Savąja ranka išlaisvinai savo tautą –
Izraelio ir Juozapo vaikus
(Gradualas)
