Karas Ukrainoje nustelbė daugybę mūsų visuomenėje vykstančių procesų. Nepastebėta liko ir vasario 22 d. Seimo Žmogaus teisių komiteto ir Europos Parlamento narės Aušros Maldeikienės inicijuota diskusija „Klerikalizmas, kaip iššūkis Bažnyčios socialiniam mokymui“. Joje galėjome išgirsti ne vieną kontroversišką mintį ir idėją.
Pirmiausia stebina pats faktas, kad šią diskusiją organizavo vienas iš Seimo komitetų. Diskusijos tema yra vidinis, Seimui nepavaldžios institucijos, – Bažnyčios, – reikalas. Klerikalizmas yra specifinė Katalikų Bažnyčios problema, kuriai valstybė negali turėti kažin kokios įtakos.
Tačiau tiek klerikalizmas, tiek jo sąsajos su plačiąja visuomene yra kitų apmąstymų galimybė. Šiuo atveju mus labiau domina vieno iš diskusijoje dalyvavusių svečių pasisakymas. Diskusijos potemėje „Patirtys – apie tiltus ir barikadas Bažnyčioje“ kalbėjo kunigas Julius Sasnauskas OFM.
Kunigas žinomas kaip disidentas, rašytojas, pamokslininkas, daugybės premijų laureatas, Vilniaus garbės pilietis. Taip pat jis – Lietuvos Vyskupų Konferencijai pavaldžios struktūros „Mažosios studijos“ (LRT) direktorius ir vyriausiasis redaktorius.
Šiame kontekste itin įdomiai atrodo J. Sasnausko pasidalinimas diskusijoje. Kalbėdamas apie klerikalizmo ištakas dabartinėje lietuviškoje katalikybėje, tarp jo reiškimosi priežasčių kunigas nurodė… Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką. Jis teigia, kad Kronika buvo klerikalinė, nes rūšiavo kunigus į gerus ir blogus, kad ji eliminavo Šventosios Dvasios veikimą.
Šiame pasisakyme kliuvo ne tik Kronikai, bet ir kardinolui Sigitui Tamkevičiui SJ, Suomijos parlamentarei Päivi Räsänen buvo pavadinta „Suomijos Gražuliu“, o su sovietais kovoję disidentai pateikiami kaip tie, kurie siekė paimti valdžią.
Diskusijos moderatorius Seimo narys Andrius Navickas, kalbėdamas su J. Sasnausku, nepraleido progos pašiepti Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos.
Susidaro įspūdis, kad J. Sasnauskas sąmoningai neigiamai interpretuoja Kronikos veiklą jos jubiliejaus proga. Žinoma, negalime atmesti ir to, kad kunigas paprasčiausiai nusišnekėjo. Tiesa, J. Sasnauskas garsėja savo ekscentriškais pareiškimais. Pavyzdžiui, jis ne kartą pasisakė už Stambulo konvencijos ratifikavimą ir vienalyčių partnerysčių įteisinimą.
Tokios idėjos randa sklaidą ir jo vadovaujamos „Mažosios studijos“ laidose. Tai stebina, nes kaip jau buvo minėta ši struktūra yra tiesiogiai pavaldi Lietuvos Vyskupų Konferencijai. Švelniai tariant, keistai atrodo, kad tokios bažnytinės struktūros vadovas gali sau leisti viešai interpretuoti istorinius įvykius, naudodamas įžeidžiančią leksiką, reikšti Bažnyčios mokymui priešingas idėjas.
Gali būti, kad kunigas paprasčiausiai yra pavargęs nuo savo pareigų. Juk „Mažajai studijai“ jis vadovauja nuo 1997 m. Tiesa, iki šiol yra neaišku, kodėl būtent jis buvo pasirinktas vadovauti šiai įstaigai.
Dar prieš tapdamas jos redaktoriumi ir vesdamas jos laidas drauge su buvusiu kunigu Jonu Vailioniu (Vokietijoje vėliau sudariusiu partnerystės sutartį su homoseksualiu asmeniu), kunigas J. Sasnauskas leisdavo sau išreikšti abejones Kristaus tikruoju buvimu Švč. Sakramente. Kažkodėl tuo metu jo pažiūros netapo kliūtimi būti paskirtam „Mažosios studijos“ direktoriumi ir vyriausiuoju redaktoriumi.
Galima sakyti, kad nutekėjo daug laiko ir tuomet buvusių įvykių peripetijos nėra svarbios dabar, tačiau jos parodo, kad niekas per daug nepasikeitė. Tiesa, kito episkopato sudėtis, tačiau ir toliau keistai atrodo vyskupų pasirinkimai kalbant apie „Mažąją studiją“.
Štai sausį buvo patvirtinta nauja valdyba, į kurios sudėtį įėjo kitas kontroversiškais pasisakymais garsėjantis katalikų veikėjas Paulius Subačius ir Bernardinai.lt vyr. redaktorius Giedrius Tamaševičius. Pastarasis paskyrimas stebina tuo, kad vienos žiniasklaidos priemonės vadovas prižiūri kitos žiniasklaidos priemonės veiklą.
Tuomet gal ir nevertėtų stebėtis, kad „Mažosios studijos“ vadovas gali sau ramiai leisti pasisakymus, kurie žemina disidentus ir visus, kuriems yra svarbi tiesa.
