Kęstutis Choromanskis   Publikuota iš: Fsspx.lt
Pasninkas

Įdomu patyrinėti, kaip keitėsi gavėnios pasninkas amžiams bėgant. Nors įvairiose vietose gavėnios pasninkas skyrėsi savo trukme ir smulkmenomis, įmanoma nustatyti bendrus jo bruožus katalikiškose šalyse įvairiais laikotarpiais. Vaikai, besilaukiančios moterys, ligoniai ir sunkiai dirbantys žmonės paprastai būdavo atleidžiami nuo pasninko. Antra vertus, vienuoliai gavėnios pasninko laikydavosi griežčiau nei pasauliečiai.

Nuo Kristaus iki IV a.

Apie šį laikotarpį nėra išlikę daug žinių. Žinoma tik tiek, kad prieš Velykas krikščionys pasninkaudavo ir susilaikydavo nuo daugelio dalykų, tačiau pasninko trukmė nebuvo nustatyta ir labai skyrėsi priklausomai nuo vietos.

Nuo IV a. iki VIII a.

Pasninkas – visomis gavėnios dienomis: leidžiama valgyti tik vieną kartą į dieną ir tik saulei nusileidus.

Abstinencija (santūra, susilaikymas) – visomis gavėnios dienomis: Draudžiama mėsa, žuvis, kiaušiniai ir bet kokie gyvuliniai produktai. Draudžiamas vynas ir bet koks alkoholis. (Šie draudimai buvo paremti prielaida, kad prieš tvaną žmonės nevalgė mėsos ir negėrė alkoholio.) Draudžiami lytiniai santykiai tarp sutuoktinių.

Nuo IX a. iki XIII a.

Pasikeitimai: pamažu, atsižvelgiant į sunkų vienuolių darbą, pagrindinis valgis per gavėnią buvo perkeltas iš vakaro į maždaug trečią valandą dienos. Taip pat leista šiek tiek užkąsti vakare. Sekmadieniai tapo išimtimi nuo pasninko. Leista vartoti alkoholį. Antra vertus, kai kuriomis dienomis buvo įvestas juodasis pasninkas, kai visą parą nevalgoma nieko.

Pasninkas – visomis gavėnios dienomis išskyrus sekmadienius: leidžiama valgyti iki soties tik vieną kartą į dieną apie 15 valandą ir vieną lengvą užkandį vakare. Pelenų trečiadienį ir Didįjį Penktadienį – juodasis pasninkas,.

Abstinencija – visomis gavėnios dienomis: draudžiama mėsa, žuvis, kiaušiniai ir bet kokie gyvuliniai produktai, taip pat pieno produktai. Draudžiami lytiniai santykiai tarp sutuoktinių.

Per Didžiąją savaitę abstinencija būdavo dar griežtesnė: leidžiama valgyti tik duoną, žoleles, druską ir vandenį.

Nuo XIV a. iki XVIII a.

Prasidėjus renesansui krikščionių uolumas sumažėjo. Tose šalyse, kur įsigalėjo protestantizmas, pasninko laikymasis apskritai beveik išnyko. Antra vertus, kontrreformacija ir barokas katalikiškose šalyse uolumą atgaivino. Pasikeitimai: pagrindinis dienos valgis buvo perkeltas iš 15 valandos į vidurdienį. Panaikintas lytinių santykių draudimas. Panaikintas juodasis pasninkas.

Lietuva meldžiasi

Pasninkas – visomis gavėnios dienomis išskyrus sekmadienius: leidžiama valgyti iki soties tik vieną kartą į dieną apie vidurdienį ir vieną lengvą užkandį vakare.

Abstinencija – visomis gavėnios dienomis: draudžiama mėsa, žuvis, kiaušiniai ir bet kokie gyvuliniai produktai, taip pat pieno produktai.

Nuo XVIII a. vidurio iki 1917 m.

Prasidėjus pramoninei revoliucijai dėl darbininkų gėrio buvo įvesta papildomų palengvinimų. Pasikeitimai: leista užkąsti du kartus, ryte ir vakare, abstinencija liko privaloma tik dviem savaitės dienomis.

Pasninkas – visomis gavėnios dienomis išskyrus sekmadienius: leidžiama valgyti iki soties tik vieną kartą į dieną apie vidurdienį ir du kartus užkąsti: ryte ir vakare.

Abstinencija – gavėnios trečiadieniais ir penktadieniais: draudžiama mėsa, žuvis, kiaušiniai ir bet kokie gyvuliniai produktai, taip pat pieno produktai.

Nuo 1917 m. iki 1966 m.

Jau nuo XIX a. vidurio Vatikanas ėmė vyskupijoms suteikti daug nuolaidų bei išimčių. Galiausiai 1917 m. Kanonų teisės kodeksas šias nuolaidas pritaikė visai Bažnyčiai. Pasikeitimai: pasninkauti liko privaloma tik dvi dienas per savaitę. Abstinencija ėmė reikšti tik susilaikymą nuo mėsos. Leista žuvis ir pieno produktai.

Pasninkas – gavėnios penktadieniais ir šeštadieniais (Lietuvoje – visą gavėnią, išskyrus sekmadienius), taip pat metų ketvirčio dienomis: leidžiama valgyti iki soties tik vieną kartą į dieną apie vidurdienį ir du kartus užkąsti: ryte ir vakare.

Abstinencija – gavėnios penktadieniais ir šeštadieniais, taip pat metų ketvirčio dienomis: draudžiama mėsa.

Nuo 1966 m. iki dabar

Po Vatikano II Susirinkimo pasninkas pamažu buvo panaikintas beveik visiškai. Tai įtvirtino 1983 m. naujasis Kanonų teisės kodeksas. Pasikeitimai: pasninkas liko privalomas tik dviem gavėnios dienomis. Abstinencija (susilaikymas nuo mėsos) kai kuriose šalyse (tarp jų ir Lietuvoje) išliko galioti penktadieniais, o kai kuriose pakeistas laisvai pasirenkama auka.

Pasninkas – tik Pelenų trečiadienį ir Didįjį penktadienį: leidžiama valgyti iki soties tik vieną kartą į dieną apie vidurdienį ir du kartus užkąsti: ryte ir vakare.

Abstinencija – daugumoje šalių tik Pelenų trečiadienį ir Didįjį penktadienį: draudžiama mėsa. Kitais gavėnios penktadieniais rekomenduojama laisva nuožiūra nuo ko nors susilaikyti. Vis dėlto Lietuvoje išlaikytas draudimas valgyti mėsą visais metų penktadieniais.

Taigi matome, kad pasninko ir santūros praktika nuo pirmųjų amžių pamažu švelnėjo, kol galų gale XX a. pabaigoje išnyko beveik visiškai. Taip pat reikia turėti galvoje, kad anksčiau pasninko dienos buvo ne tik per gavėnią. Jei viduramžiais katalikai pasninkaudavo kone ketvirtį metų (kai kurie vienuolynai – ir pusę metų), tai dabar liko tik dvi pasninko dienos metuose, o ir tų mažai kas besilaiko. Vadinamieji katalikai „tradicionalistai“ per gavėnią paprastai stengiasi laikytis bent jau 1917 m. Kanonų teisės kodekso įsakyto pasninko.

Paremkite musu veikla

Prenumeruokite mūsų straipsnių savaitinį naujienlaiškį.

Kiti straipsniai, pažymėti

Susiję straipsniai

Įkeliamas komentaras Komentaras bus atnaujintas po 00:00.

Būkite pirmas pakomentavęs.

Rašyti komentarą...
arba komentuokite kaip svečias
0
bendrinimų
Naudojant slapukus Jūsų naršymas tinklapyje bus patogesnis. Paspausdami „Sutinku“ Jūs leisite naudoti tinklapio slapukus Jūsų naršyklėje.