Šv. Jonas Bosko   Versta iš: Memorie biografiche di San Giovanni Bosco, Vol. VII, Capitolo 18, pp. 169-172
Šv. Jonas Bosko

Kunigas Bosko gegužės 26 d. pažadėjo jaunuoliams paskutinę arba priešpaskutinę mėnesio dieną papasakoti kai ką įdomaus. Taigi gegužės 30 d. vakare jis papasakojo jiems tokį dalyką:

Noriu papasakoti apie sapną. <…> Įsivaizduokite, kad esate kartu su manimi ant jūros kranto, tiksliau, ant atskiros uolos, ir kad nematote jokio kito žemės ploto, išskyrus tą, kurį matote po savo kojomis. Visame tame milžiniškame vandens paviršiuje matyti nesuskaičiuojama daugybė į mūšį išsirikiavusių laivų, kurių priekis baigiasi aštriu geležiniu strypu, panašiu į strėlę, kuri, kur tik įsminga, viską sužeidžia ir perduria. Šie laivai, ginkluoti patrankomis, prikrauti šautuvų, kitų įvairiausių ginklų, padegamųjų medžiagų, taip pat knygų, žygiuoja prieš laivą, kuris yra daug didesnis ir aukštesnis už juos visus, bandydami pataikyti į jį savo pabūklais, padegti ar kitaip padaryti jam visą įmanomą žalą.

Prie šio didingo laivo, kuris yra visiškai aprūpintas įranga, priplaukia daugybė mažų laivelių, kurie iš jo gauna komandinius signalus ir atlieka manevrus, kad apsigintų nuo priešiškų laivynų. Vėjas pučia prieš juos, o audringa jūra, regis, palanki priešams.

Viduryje neaprėpiamos jūros platybių iš bangų iškyla dvi tvirtos kolonos, labai aukštos ir netoli viena nuo kitos. Virš vienos stovi Nekaltai Pradėtosios Mergelės statula, kurios papėdėje kabo didelis ženklas su šiuo užrašu: - Auxilium Christianorum; - ant kitos, daug aukštesnės ir didesnės, stovi kolonai proporcingo dydžio Ostija, o po ja dar vienas ženklas su užrašu: Salus credentium.

Vyriausiasis didžiojo laivo vadas, Romos popiežius, matydamas priešų įniršį ir blogą padėtį, kurioje atsidūrė jo ištikimieji, sumano sukviesti aplink save šalutinių laivų laivavedžius pasitarti ir nuspręsti, ką daryti. Visi pilotai pakyla į viršų ir susiburia aplink popiežių. Jie susitinka taryboje, bet, stiprėjant vėjui ir siaučiant audrai, jie išsiunčiami atgal valdyti savo laivų.

Prenumeruokite Katalikų Tradicijos savaitės straipsnių apžvalgą.

Šiek tiek nusiraminęs popiežius antrą kartą suburia aplink save laivavedžius, o kapitono laivas plaukia savo kursu. Tačiau audra vėl tampa baisi.

Popiežius stovi prie vairo ir visas savo pastangas nukreipia į tai, kad laivas atsidurtų tarp tų dviejų kolonų, nuo kurių viršūnių aplinkui kabo daugybė inkarų ir didelių kablių, pritvirtintų prie grandinių.

Visi priešų laivai puola šį laivą ir visais būdais bando jį sustabdyti ir nuskandinti. Vieni su raštais, knygomis, padegamosiomis medžiagomis, kurių yra pripildyti ir kurias bando įmesti į laivą; kiti su patrankomis, šautuvais ir pabūklais. Kova darosi vis aršesnė ir aršesnė. Priešų pajėgos įsismarkuoja, bet jų pastangos ir akstinas lieka bevaisiai. Veltui jie bando dar kartą, eikvodami visas pastangas ir amuniciją: didysis laivas saugiai ir sklandžiai plaukia toliau. Kartais, smogus stipriam smūgiui, jo šonuose atsiranda platus ir gilus įtrūkimas, bet vos tik tai įvyksta, iš dviejų kolonų papučia gūsis, ir įtrūkimai užsitraukia, o skylės užsikemša.

Tuo tarpu užpuolikų patrankos sprogsta, šautuvai, visi kiti ginklai ir pabūklai sudaužomi, daug laivų sudūžta į šipulius ir nugrimzta į jūrą. Tada įsiutę priešai pradeda kovoti trumpaisiais ginklais, rankomis, kumščiais, piktžodžiavimais ir prakeiksmais.

325690463 505947701683029 5436446157123526397 n

Kai štai popiežius, smarkiai sužeistas, krinta. Esantys šalia tuojau pat bėga jam padėti ir jį pakelti. Popiežiui smogiama antrą kartą, jis vėl krenta ir miršta. Tarp priešų pasigirsta pergalės ir džiaugsmo šūksniai; jų laivuose matyti neapsakomas džiaugsmas. Tačiau kai tik popiežius miršta, jo vietą užima kitas popiežius. Susirinkę laivavedžiai jį išrinko taip greitai, kad žinia apie popiežiaus mirtį atėjo kartu su žinia apie jo įpėdinio išrinkimą. Priešininkai ėmė prarasti drąsą.

Naujasis popiežius, įveikęs visas kliūtis, vairuoja laivą iki dviejų stulpų ir, pasiekęs jų vidurį, grandine, kabančia nuo laivagalio, pririša jį prie inkaro ant stulpo, ant kurio stovi Ostija, o kita grandine, kabančia nuo laivagalio, pririša jį priešingoje pusėje prie kito inkaro, kabančio ant stulpo, ant kurio stovi Nekaltai Pradėtoji Mergelė.

Tada įvyksta didelis sukrėtimas. Visi laivai, iki tol kovoję su tuo, kuriame sėdėjo popiežius, pabėga, išsibarsto, susiduria ir sudaužo vieni kitus. Vienas skęsta ir bando nuskandinti kitą. Kai kurie laiveliai, narsiai kovoję su popiežiumi, tapo pirmieji, kurie prisirišo prie tų kolonų.

Daugelis kitų laivų, kurie, bijodami mūšio, atsitraukė dideliu atstumu, atsargiai žvalgosi, kol visų nugalėtų laivų nuolaužos dingsta jūros sūkuriuose, ir dideliu greičiu irkluoja link tų dviejų stulpų, kur prisitvirtina prie kablių, kabančių ant jų, ir ten lieka ramūs ir saugūs kartu su pagrindiniu laivu, ant kurio stovi popiežius. Jūroje viešpatauja didžiulė ramybė.

Kunigas Bosko šiuo metu paklausė kunigą Rua: - Ką manote apie šią istoriją?

Kun. Rua atsakė: - Man atrodo, kad popiežiaus laivas yra Bažnyčia, kurios vadovas jis yra, laivai – žmonės, o jūra – šis pasaulis. Tie, kurie gina didįjį laivą, yra geri žmonės, prisirišę prie Šventojo Sosto, kiti – jo priešai, kurie įvairiais ginklais bando jį sunaikinti. Man atrodo, kad du kertiniai ramsčiai yra pamaldumas Švenčiausiajai Mergelei Marijai ir Švenčiausiajam Eucharistijos Sakramentui.

Kun. Rua nekalbėjo apie kritusį ir mirusį popiežių. Apie tai tylėjo ir kun. Bosko tylėjo. Jis tik pridūrė: - Jūs gerai pasakėte. Reikia tik truputį pataisyti išsireiškimą. Priešo laivai yra persekiojimai. Bažnyčiai ruošiamos labai rimtos kančios. Tai, kas buvo iki šiol, yra beveik niekas, palyginti su tuo, kas bus ateityje. Jos priešai vaizduojami laivais, kurie bando nuskandinti pagrindinį laivą. Tokioje sumaištyje lieka tik dvi priemonės išsigelbėti! Tai pamaldumas Švenčiausiajai Mergelei Marijai ir Komunijos priėmimas, stengiantis, kad tai praktikuotų visi ir visur.

Labanakt!

Jaunuoliai išsakė daugybę spėjimų apie šį sapną, ypač apie popiežių, tačiau Don Bosko nepateikė jokių papildomų paaiškinimų.

Tuo tarpu kunigai Boggero, Ruffino, Merlone ir brolis Chiala Cesare aprašė šį sapną ir jų rankraščiai liko mums. Du iš jų buvo sudaryti kitą dieną po kun. Bosko pasakojimo, o kiti du – praėjus daugiau laiko, tačiau jie visiškai sutampa ir skiriasi tik kai kuriomis aplinkybėmis, kurias vienas praleidžia, o kitas pažymi.

Paremkite musu veikla

Prenumeruokite mūsų straipsnių savaitinį naujienlaiškį.

Kiti straipsniai, pažymėti

Susiję straipsniai

Įkeliamas komentaras Komentaras bus atnaujintas po 00:00.
  • Šis komentaras nebeskelbiamas.
    Kleopa · 20:22 31/01/2023
    Padrąsinantis regėjimas mūsų laikams. Ačiū, kad pasidalinot!
Rašyti komentarą...
arba komentuokite kaip svečias
0
bendrinimų
Naudojant slapukus Jūsų naršymas tinklapyje bus patogesnis. Paspausdami „Sutinku“ Jūs leisite naudoti tinklapio slapukus Jūsų naršyklėje.