Laterano kanauninkai prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios Vilniuje globojo 1663 m. atsikūrusią ir maždaug iki 1863 m. egzistavusią Penkių Kristaus Žaidų broliją, kuri, manoma, buvo susikūrusi profesiniu (žvejų) pagrindu. Svarbiausias brolijos tikslas buvo viešo kulto plėtimas, t. y. brolijos šv. Mišių laikymas, procesijų rengimas. Brolijos nariai pasirūpindavo žvakėmis, tvarkė bažnyčią, puošė savo koplyčią, altorių, lydėdavo mirusius brolius į kapus. Amatininkų brolijos turėjo nemažai dvasinėms brolijoms būdingų bruožų, pagrindinis jų susijungimo tikslas buvo gerinti savo darbo sąlygas.
Penkių Kristaus Žaizdų brolija turėjo skiriamąją atributiką: herbą su penkiomis Kristaus Žaizdomis skyde ir erškėčių vainiku virš jo, vėliavas su Kristaus Kančios atributais, taip pat procesijų altorėlius ir kitus daiktus, naudojamus jų dvasinėms reikmėms. Brolijos nariai buvo susiskirstę į vyrų ir moterų grupes, kurios kasmet rinkdavo po du vyresniuosius ir vyresniąsias – motinėles, vieną Antakalnio, kitą Užnerio gyventojams. Brolija moterų žinioje turėjo savo iždą, vadinamąją skrynutę, kurioje buvo laikomos dovanotos brangenybės. Iždas smarkiai pasipildydavo procesijų metu. Penkių Kristaus Žaizdų brolijos nariai kasmet rengdavo procesijas į Trakus, pirmoji tokia eisena buvo surengta 1663 m., vėliau jos reguliariai vykdavo kasmet. Procesijų metu Penkių Kristaus Žaizdų brolijos nariai vilkėdavo baltos ir raudonos spalvos apsiaustus su gobtuvais, ant galvų užsidėdavo raudonus, nes visą veidą dengiančius gobtuvus su nedidelėmis apvaliomis skylutėmis akims. Procesijos priešakyje eidavo raudoną apsiaustą su kapišonu dėvintis vėliavininkas, nešantis brolijos vėliavą. Ryškiai raudona brolijos narių drabužių spalva liudijo Kristaus Kraują, o iškilminga procesija – dalyvavimą nuodėmių atpirkime per Kristaus Kraujo auką.
1666 m. brolijos vyresnysis Kazimieras Keycas ir jo žmona Kristina paaukojo brolijai procesijų altorėlį, apie tai byloja įrašas brolijos knygoje: „...Ponas Kazimieras Kieycas, tuo metu brolijos vyresnysis iš Užnerio, su savo žmona ponia Kristina savo lėšomis užsakė nešiojamąjį altorėlį, visą paauksuotą ir su dviem paveikslais procesijoms į Trakus, už tai jie nusipelnė Pono Dievo malonės. Altorius Švč. Mergelės Marijos Gimimo šventės procesijoje pirmą kartą, t. y. 1666 m. rugsėjo 7 dieną buvo nešamas į Trakus.“ Kazimieras ir Kristina Kieycai buvo aktyvūs brolijos nariai, Kazimieras iki 1685 m. aktyviai dalyvavo kasmetiniuose brolijos susirinkimuose užimdamas aukštas – vyresniojo, patarėjo ar padėjėjo – pareigas, daug aukojo brolijai – vėliavas, kapas, votus, parūpino altorėliui vilnonį apdangalą, procesijų metu apsaugantį nuo blogo oro. Todėl galima manyti, kad šio altorėlio paveiksluose pavaizduoti pamaldžių vyro ir moters portretai yra donatorių Kazimiero ir Kristino Kieycų atvaizdai. Jų pamaldumą ir priklausymą brolijai liudija vyro vilkima raudona kapa su gobruvu ir moters rankoje laikomas rožančius, kuris buvo naudojamas brolijos pamaldumo praktikoje (penkios Rožančiaus dalys žymėjo Penkias Kristaus Žaizdas). Apie paveikslų tapytoją žinių nėra, tačiau, matyt, abi drobės buvo sukurtos Lietuvoje, tai liudija realūs portretuojami asmenys. Šventųjų paveikslai su donatoriais, Vakarų Europoje žinomi nuo viduramžių, LDK dailėje buvo gana retas reiškinys, daugiausia jų buvo nutapyta XVII a., tai rodo ir aptariamasis pavyzdys.
Altorėlio paveikslai jau nuo 1668 m. buvo pradėti puošti aptaisais. 1799 m. altorėlis motinėlių rūpesčiu buvo smarkiai restauruotas, kai kurios paveikslų vietos naujai tapytos, daugiausia pertapytas Marijos drabužis, perauksuoti aptaisai, kai kur pritaisyti visiškai nauji, pvz., Švč. Mergelės Marijos karūna ir ją laikantys angelai, padaryta 10 naujų žvaigždžių aplink Marijos atvaizdą. Altorėlis buvo apšviečiamas žvakėmis, viena jo pusė su Kristaus paveikslu buvo nukentėjusi nuo liepsnos.
Procesijų altorėliai LDK paplito XVII a. antrajame ketvirtyje. Penkių Kristaus Žaizdų brolijos altorėlis datuotinas 1666 m. ir yra vienas ankstesnių tokio pobūdžio kūrinių Lietuvoje. Jis sudarytas iš dviejų dalių – retabulo ir stalelio, yra plokštinis, medžio drožybos, paauksuotas, sidabruotas, naudota polichromija, turi du ant drobės tapytus paveikslus. Sunku pasakyti, ar paveikslai buvo sukurti tuo pačiu metu, nes altorėlio restauravimas parodė, kad jie buvo pritaikyti: abi drobės apipjaustytos maždaug po 4 cm, dėl to šiek tiek nukentėjo ir donatorių portretai. Galima manyti, kad paveikslai buvo sukurti šiek tiek didesni ir neatitiko altorėlio retabulo dydžio, arba jie buvo pritaikyti vėliau. Paveikslai prikalti prie grubiai kaltu tašytos medžio lentos, kaustyti. Retabulo medžio drožyba grakšti ir labai ažūriška, ornamentas simetriškas, plastiški akanto lapai jungiami su žiedais, apačioje retabulo sparnai užbaigiami voliutomis. Drožtinio ornamento centre įkomponuoti Penkių Kristaus Žaizdų simboliai – dvi pėdos, dvi rankos ir širdis. Kompozicija viršuje užbaigta karūna.
Procesijų altorėlių paveikslų „Penkios Kristaus Žaizdos“ ir „Švč. Mergelė Marija Sopulingoji“ siužetai siejasi su Penkių Kristaus Žaizdų brolijos dvasine veikla. Apmąstydami Kristaus Kančią ir medituodami Jo Žaizdas, brolijos nariai siekė kartu su Jėzumi dalyvauti Jo kančių kelyje.
Paveikslo „Penkios Kristaus Žaizdos“ kompozicijos centre vaizduojamas Kristus, laikantis kryžių, raumeningas Jo kūnas spinduliuoja šviesa ir stiprybe. Labai kruopščiai ištapytam Kristaus kūnui kontrastuoja didelis, grubios faktūros kryžius. Iš rankų ir širdies žaizdų trykšta kraujo srovės į taurę, pavaizduotą pirmajame kompozicijos plane. Išraiškingas paveikslo antrasis planas – smulkios landšafto detalės su medžiais, būdingos XVII a. vokiečių ir Nyderlandų dailei. Marija vaizduojama su rudos spalvos (Sopulingosios) gobtuvu, vilki raudonos spalvos tunika, jos širdį pervėręs kalavijas. Kairiajame paveikslo kampe įkomponuota Veronikos drobulė. Restauruojant kūrinį paaiškėjo, kad Veronikos drobulė turėjusi savo aptaisą, kuris dėl neaiškių aplinkybių vėliau buvo nuimtas. Kompozicijos apačioje vaizduojami Kristaus kankinimo įrankiai, iš kurių išsiskiria spindintis vario spalvos indas.
Sopulingosios Marijos paveiksle XVIII a. pradžios aptaisas dengia Marijos drabužį ir Kristaus Kančios įrankius, o kalavijas, Marijos galvą puošianti karūna, ją prilaikantys du angelai ir dešimt figūrą juosiančių žvaigždžių buvo padaryti vėliau, apie 1799 m. Paveiksle „Penkios Kristaus Žaizdos“ XVIII a. aptaisai dengia Kristaus perizonijų ir erškėčių vainiką. Taurė, kryžius, žaizdas ir iš jų trykštančias kraujo sroves dengiantys aptaisai sukurti 1799 m., restauruojant altorėlį ir jo paveikslus. XX a. pradžioje paveikslai buvo uždengti aksomine medžiaga: Kristaus paveikslas – mėlynos, Marijos – raudonos spalvos. Vėliau (apie XX a. vidurį) abu paveikslai uždengti mėlynu aksomu, Kristaus figūra įrėminta sidabrinės spalvos juostelės apvadu.
