Trejopas palaiminimas
II sekmadienis po Sekminių (pamokslas pagal Epistolę)
„Bet jei kas turėtų pasaulio turtų ir, pastebėjęs vargo spaudžiamą brolį, užrakintų jam savo širdį, – kaip jame pasiliks Dievo meilė?“ (1 Jn 3, 17).
Šiais žodžiais apaštalas Jonas ragina mus praktikuoti išmaldą dėl trijų priežasčių, nes tas, kuris duoda išmaldą, gauna tris vertingas dovanas: 1) laikinąsias gėrybes, 2) dvasines gėrybes, 3) amžinąsias gėrybes.
Apie pirmąjį gėrį. Pažymima, kad duodamas išmaldą žmogus įgyja trejopą laikinąjį gėrį. Pirma – didesnį turtą: „Gerbk Viešpatį“ (Pat 3, 9), t. y. ieškokite Jo pagyrimo, ne savo, ne pasaulio. „Viskuo, ką turi“, t. y. to, ką teisėtai turit – ne iš prievartavimo, ne iš svetimšalio, o iš savo pirmųjų vaisių atiduokite vargšams, ir „tuomet tavo svirnai bus pilni grūdų“, t. y. būsimo sotumo. Jie nebeturės alkio ir nebetrokš, ir „jaunas vynas liesis per statinių kraštus“. Apibendrinant, tie, kurie kaupia lobį danguje, atras savo malonumus, jų svirnai bus gausiai pripildyti; jie bus sotūs, kai bus apreikšta Jo šlovė; ir vyno spaustuvai bus užtvindyti vynu. Jis uždegs tikinčiųjų širdis Kūrėjo šlovinimui, o tas, kuris vargšams skiria žemiškas dovanas, taps turtingesnis, gaudamas dangišką atlygį. Antra – apsaugą nuo priešų: „Žmogaus išmalda yra jam tartum antspaudo žiedas, jis brangina žmogaus gerumą kaip akies vyzdį“ (Sir 17, 22) ir „Geriau už tvirtą skydą ar sunkią ietį ji kovos už tave su priešais“ (Sir 29, 13). Apibendrinant, išmalda geriau veikia prieš priešus nei žemiški ginklai. Trečia – dabartinio gyvenimo pratęsimą: „Maldingumas viskam naudingas, nes jam skirtas esamojo ir būsimojo gyvenimo pažadas“ (1 Tim 4, 8).
Kalbant apie antrąjį gėrį, reikia pažymėti, kad duodamas išmaldą žmogus įgyja trejopą dvasinį gėrį. Pirma – nuodėmių atleidimą: „...išpirk savo nuodėmes teisumo darbais ir savo nusikaltimus gailestingumu vargšams“ (Dan 4, 24) ir „Gerumu ir ištikimybe atsilyginama už kaltę“ (Pat 16, 6). Apibendrinant, visos nusidėjėlių nuodėmės „gailestingumu“ atleidžiamos, kai jis duoda ir atleidžia kitiems. Antra – maldų išklausymą: „Uždaryk išmaldą beturčio širdyje, ir jis už tave melsis, kad būtum apsaugotas nuo viso pikta“ (Sir 29, 15 Vulgata), t. y. pašalins blogį. Apibendrinant, išmalda, kuri yra uždaryta širdyje, yra naudinga patarimui ir pasitarimui. Trečia – malonės išsaugojimą: „Žmogaus išmalda yra jam tartum antspaudo žiedas, jis brangina žmogaus gerumą kaip akies vyzdį“ (Sir 17, 22).
Kalbant apie trečiąjį gėrį, reikia pažymėti, kad duodami išmaldą žmonės įgyja trigubą amžinąjį gėrį. Pirma – Išsilaisvinimą iš amžinosios mirties: „Juk išmalda išlaisvina nuo mirties ir išgelbsti žmogų nuo žengimo į tamsiąją buveinę“ (Tob 4, 10). Antra – amžinojo gyvenimo įsigijimą: „...maldingumas viskam naudingas, nes jam skirtas esamojo ir būsimojo gyvenimo pažadas“ (1 Tim 4, 8). Trečia – amžinojo atlygio padidėjimą: „Kas šykščiai sėja, šykščiai ir pjaus, o kas dosniai sėja, dosniai ir pjaus“ (2 Kor 9, 6).
Dangiškoji puota
II sekmadienis po Sekminių (pamokslas pagal Evangeliją)
„Vienas žmogus iškėlė didelę puotą ir pakvietė daug svečių“ (Lk 14, 16).
Ši vakarienė, kaip moko šventieji, reiškia dangiškąją palaimą. Tačiau ji vadinama „didžiąja vakariene“ dėl trijų priežasčių. Pirma, dėl daugybės tų, kurie švenčia šioje vakarienėje; antra, dėl mėsos patiekalų, kurie ten gausiai duodami; trečia, dėl pačios vakarienės amžinumo.
Pirmiausia, ji vadinamas didžiąja dėl trijų priežasčių. Pirma – dėl tų, kurie ją kuria. Kūrėjas yra Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia. Tėvas nesuvokiamas, Sūnus nesuvokiamas ir Šventoji Dvasia nesuvokiama; todėl Jie kuria didžią arba nesuvokiamą vakarienę. „Galybių Viešpats surengs šiame kalne visoms tautoms puotą su skaniausiais valgiais, puotą su rinktiniais vynais, – pokylį su gardumynais ir grynais, geriausiais vynais“ (Iz 25, 6). Antra – dėl patarnaujančiųjų, kurių buvo tūkstančiai tūkstančių: „Tūkstančių tūkstančiai jam tarnavo“ (Dan 7, 10). Trečia – dėl svečių, kurių buvo dešimt tūkstančių kartų po dešimt tūkstančių: „... ir miriadų miriadai pas jį stovėjo“ (Dan 7, 10).
Antra, ši vakarienė vadinama didžiąja vakariene, nes joje bus tūkstančiai tūkstančių patiekalų. Patiekalai – tai amžinojo gyvenimo džiaugsmai, o kadangi danguje yra tūkstantis tūkstančių džiaugsmų, tai ir „didžiojoje vakarienėje“ buvo tūkstantis tūkstančių patiekalų. Tačiau čia mes galime atkreipti dėmesį į tris didžiuosius patiekalus. Pirma – bus džiaugsmo patiekalas dėl to, kad nebus jokio blogio. Antra – bus džiaugsmo patiekalas dėl visokeriopo gėrio būties: „Kur galėsi valgyti duonos nestokodamas, kur jums nieko netrūks“ (Įst 8, 9) ir „Linksmumas ir džiaugsmas juos pasitiks, pasibaigs vargas ir liūdesys“ (Iz 35, 10). Trečia – bus džiaugsmo patiekalas iš dieviškojo šlovinimo: „Kokie laimingi, kurie gyvena tavo Namuose, visad tave šlovindami giesme!“ (Ps 84, 5). Apie šiuos tris šventasis Augustinas savo knygoje „Apie Dievo valstybę“ rašo: „O kokia didelė bus ta laimė, kur nebus blogio, kur nebus paslėptas gėris; ji bus skirta amžinam šlovinimui, o Dievas bus viskas visame kame“.
Trečia, pažymėtina, kad ši didžioji vakarienė vadinama amžinąja dėl trijų priežasčių. Pirma: „Jūsų džiaugsmo niekas iš jūsų nebeatims“ (Jn 16, 22). Juk sėsti vakarieniauti reiškia džiaugtis. Antra - todėl, kad niekas niekada nenustos vakarieniauti: „Ir be perstojo, dieną ir naktį, jos šaukė: „Šventas, šventas, šventas Viešpats, visagalis Dievas, kuris buvo, kuris yra ir kuris ateis!“ (Apr 4, 8). Juk šlovinti yra tas pats, kas vakarieniauti. Trečia – ji vadinama amžinąją, nes ją valgo visa kartu: „Palaiminti, kurie pakviesti į Avinėlio vestuvių pokylį“ (Apr 19, 9). Į šią vakarienę mus atvesti gali Jėzus Kristus.
