Visi katalikai žino istoriją apie Šventosios Dvasios atsiuntimą per Sekmines, bet ar jie tikrai supranta Šventosios Dvasios poveikį jų sieloms? Savo liturginiame katechetiniame veikale „Bažnytiniai metai“ t. Leonardas Goffine pateikia keletą įžvalgų, paaiškinančių Šventosios Dvasios šventės reikšmę, Šventosios Dvasios dovanas ir vaisius.
Sekminių šventės paaiškinimas
Kokia tai šventė?
Tai diena, kai Šventoji Dvasia ugnies liežuvių pavidalu nusileido ant apaštalų ir mokinių, kartu su Jėzaus Motina Marija susirinkusių maldai namuose Jeruzalėje. (Apd 2.)
Kodėl ši diena graikiškai vadinama Pentekoste?
Graikų kalbos žodis Pentēkostē (Πεντηκοστή) reiškia penkiasdešimt. Kaip moko šv. Jeronimas, tai buvo paskutinioji iš penkiasdešimties dienų, per kurias pirmieji krikščionys, pradėdami Velykomis, džiaugsmingai šventė Viešpaties prisikėlimą. [Lietuviškas šventės pavadinimas „Sekminės“ reiškia sekmą (septintą) savaitę po Velykų.]
Kodėl ši diena taip iškilmingai švenčiama?
Nes tą dieną, ant apaštalų nužengus Šventajai Dvasiai, pasauliui buvo paskelbtas malonės įstatymas, apvalymas nuo nuodėmių ir žmonijos pašventinimas; nes tą dieną apaštalai, pripildyti Šventosios Dvasios, pradėjo žmonijos apvalymo ir pašventinimo darbą pakrikštydami tris tūkstančius žmonių, atsivertusių išgirdus šv. Petro pamokslą; nes tą dieną Jėzaus Bažnyčia pasaulio akyse tapo bendruomene ir viešai skelbė savo tikėjimą nukryžiuotu Išganytoju.
Kodėl Šventoji Dvasia nužengė ant žydų Sekminių dieną?
Kadangi per Sekmines žydai ant Siono kalno šventė Dievo jiems duoto įstatymo sukaktį, šią dieną atsiųsdamas Šventąją Dvasią, Dievas parodė, jog Senasis Įstatymas nustojo galioti ir prasidėjo Naujasis Įstatymas. Dievas taipogi pasirinko šį laiką tam, kad žydai, tą dieną iš visų šalių susirinkę į Jeruzalę švęsti Sekminių, galėtų būti stebuklo liudininkais ir išgirsti Naująjį Įstatymą, kurį paskelbė apaštalai.
Mišių Introite Bažnyčia džiūgauja nužengus Šventajai Dvasiai ir gieda:
INTROITAS: Viešpaties Dvasia pripildė žemės skritulį, aleliuja; ir tas, kas apima viską, pažįsta balsą, aleliuja, aleliuja, aleliuja. (Išm 1, 7.) Tepakyla Viešpats, ir tebus išsklaidyti jo priešai; ir tebėga tie, kurie jo nekenčia, nuo jo veido. (Ps 67, 2.)
KOLEKTA: Dieve, kuris šią dieną tikinčiųjų širdis Šventosios Dvasios apšvieta išlavinai, duok mums toje pačioje Dvasioje išmanyti tai, kas teisu, ir Jos paguoda nuolatos džiaugtis.
SKAITINYS: Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai buvo drauge vienoje vietoje. Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti.
Jeruzalėje gyveno žydų ir pamaldžių žmonių iš visų tautų po dangumi. Pasigirdus tam ūžesiui, subėgo daugybė žmonių. Jie didžiai nustebo, kiekvienas girdėdamas savo kalba juos kalbant. Lyg nesavi ir nustėrę jie klausinėjo: „Argi va šitie kalbantys nėra galilėjiečiai? Tai kaipgi mes kiekvienas juos girdime savo krašto kalba?! Mes, partai, medai, elamiečiai, Mesopotamijos, Judėjos ir Kapadokijos, Ponto ir Azijos, Frygijos ir Pamfilijos, Egipto bei Libijos pakraščio ties Kirėne gyventojai, ateiviai romėnai, žydai ir prozelitai, kretiečiai ir arabai, – mes visi girdime juos skelbiant įstabius Dievo darbus mūsų kalbomis.“ (Apd 2:1-11.)
Kodėl Šventoji Dvasia nužengė ant apaštalų ugnies liežuvių pavidalu?
Ugnies liežuvių pasirodymas nurodo kalbų dovaną, Šventosios Dvasios suteiktą apaštalams, uždegusią jų ir tikinčiųjų širdis Dievo ir artimo meile.
Kodėl šį nužengimą lydėjo galingas vėjas?
Šį nužengimą lydėjo galingas vėjas, kad atkreiptų žmonių dėmesį į Šventosios Dvasios nužengimą ir sukviestų juos išgirsti apaštalo Petro pamokslą.
Kokį ypatingą poveikį Šventoji Dvasia sukėlė apaštaluose?
Ji išlaisvino juos iš visų abejonių ir baimės, davė jiems Savo šviesą, kad jie galėtų tobulai pažinti tiesą; uždegė jų širdis karščiausia meile ir sužadino juose karštą uolumą platinti Dievo karalystę; sustiprino juos taip, kad jie galėtų pakelti visus kankinimus ir persekiojimus (Apd 5, 41); suteikė jiems dovaną kalbėti įvairiomis kalbomis ir atskirti dvasias.
EVANGELIJA: Anuo metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime. Kas manęs nemyli, mano žodžių nelaiko. O žodis, kurį girdite, ne mano, bet Tėvo, kuris yra mane siuntęs. Aš jums tai pasakiau, būdamas pas jus, o Globėjas – Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, – jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs. Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi! Jūs girdėjote, kaip aš pasakiau: aš iškeliauju ir vėl grįšiu pas jus! Jei mylėtumėte mane, džiaugtumėtės, kad aš keliauju pas Tėvą, nes Tėvas už mane aukštesnis. Ir dabar, prieš įvykstant, jums pasakiau, kad tikėtumėte, kada tai bus įvykę. Jau nebedaug su jumis kalbėsiu, nes ateina šio pasaulio kunigaikštis. Nors jis neturi man galios, bet pasaulis privalo pažinti, jog aš myliu Tėvą ir taip darau, kaip jis yra man įsakęs“. (Jn 14, 23–31.)
Kodėl Šventoji Dvasia vadinama „Šventąja“, nors ši savybė būdinga visiems trims dieviškiesiems asmenims?
Ji vadinama „Šventąja“, nes Ji suteikia vidinį šventumą ir visas antprigimtines dovanas bei malones, todėl ypač Jai priskiriamas žmogaus pašventinimo darbas.
Kaip Šventoji Dvasia paveikia žmogų?
Ji apšviečia žmogų, padeda jam pažinti religijos bei išganymo tiesas ir dorybės grožį, skatina jį trokšti, siekti šių dalykų ir juos mylėti; Ji atnaujina jo širdį, nuvalydama nuo nuodėmių; Ji suteikia jam antgamtinių dovanų bei malonių, kurios jį pašventina; galiausiai Ji subrandina jame nuostabius šventumo vaisius.
Kokios yra Šventosios Dvasios dovanos?
Kaip moko pranašas Izaijas, jų yra septynios:
1. Išminties dovana, leidžianti mums pažinti Dievą, vertinti dvasinius dalykus labiau už laikinuosius ir žavėtis tik dieviškais dalykais.
2. Supratimo dovana, padedanti mums pažinti ir suprasti tai, ką mums siūlo tikėjimas; vaikai ir suaugę turėtų karštai melsti šios dovanos, ypač prieš pamokslą ir katekizmo pamokas.
3. Patarimo dovana, suteikianti žinių, kurios padeda nukreipti save ir kitus teisinga kryptimi apnikus abejonėms; tai dovana, ypač reikalinga vyresniesiems, kurie turi patarti besirenkantiems gyvenimo luomą, nelaimingoms sutuoktinių poroms, nežinančioms kaip toliau gyventi.
4. Tvirtumo dovana, sustiprinanti mus sunkumuose ir priešingumuose, padedanti drąsiai ištverti persekiojimus dėl dorybės.
5. Žinojimo dovana, leidžianti mums pažinti save, savo pareigas ir žinoti, kaip jas atlikti, kad patiktume Dievui.
6. Maldingumo dovana, skatinanti mus prisiminti Dievą visuose savo veiksmuose ir įliejanti į mūsų širdis meilę Jo tarnystei.
7. Dievo baimės dovana, dėl kurios mes labiau už viską pasaulyje bijome ne tik teisingos bausmės, bet ir Dievo nepasitenkinimo kiekviena nuodėme.
Kokie yra Šventosios Dvasios vaisiai?
Kaip vardija šv. Paulius (Gal 5, 22‒23), jų yra dvylika:
1. Meilė
2. Džiaugsmas
3. Taika
4. Kantrybė
5. Malonumas
6. Gerumas
7. Ištikimybė
8. Romumas
9. Tikėjimas
10. Kuklumas
11. Susivaldymas
12. Skaistumas
Norėdami gauti šiuos vaisius bei Šventosios Dvasios dovanas, turėtume kasdieną melstis:
„Ateik, Šventoji Dvasia, pripildyk savo tikinčiųjų širdis ir uždek jose Tavo meilės ugnį. Atsiųsk savo Dvasią, ir visa bus sukurta, ir atnaujinsi žemės veidą.
Dieve, Tu tikinčiųjų širdis apšvieti Šventosios Dvasios šviesa; leisk mums tos Dvasios dėka visa, kas gera, mylėti ir jos paguoda visada džiaugtis. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.“
Kodėl Kristus sako: „Tėvas didesnis už mane“?
Kristus, kaip Dievas, visuose dalykuose yra lygus Tėvui, bet, kadangi Kristus tuo pačiu metu buvo ir žmogus, Tėvas iš tiesų yra didesnis už Kristų ‒ Žmogų.
Kodėl Kristus sako: „Jau nebeilgai kalbėsiu Jums?“
Kristus ištarė šiuos žodžius prieš savo kančią, tuo norėdamas pasakyti, jog artėja laikas, kai šėtonas per savo įrankius, piktus žydus, jį nužudys, bet ne todėl, kad turi Jam galios, o todėl, kad Kristus pats troško mirti, paklusdamas Savo Tėvo Valiai.
