2022 metų fizikos Nobelio premija skirta austrų mokslininkui Antonui Zeilingeriui už indėlį į kvantinę fiziką, kartu su prancūzu Alainu Aspectu ir fiziku iš JAV Johnu Clauseriu. A. Zeilingeris dažnai dalyvauja diskusijose apie mokslą ir religiją, yra transcendencijai atviras mokslininkas.
„Jei kas nors sako, kad Dievo nebereikia, nes atradome Didįjį sprogimą (Big Bang), tai labai naivus Dievo vaizdinys. (...) Mane, kaip gamtamokslininką, domina, ar yra klausimų, kurie iš esmės nepriklauso mokslinei metodologijai. Kiekvienas gamtamokslininkas turi pripažinti, kad yra dalykų, kurių neįmanoma paaiškinti. Pavyzdžiui, gamtos dėsniuose pastebima vidinės simetrijos raida. Dėsniai tampa vis paprastesni ir gražesni. Kai kuo daugiau reiškinių galima pavaizduoti kuo mažesniu matematinių formulių skaičiumi, tai vadiname grožiu. Drįsčiau teigti, kad pagal mokslinę metodologiją to neįmanoma paaiškinti. Verifikacijos ir falsifikacijos idėja čia negali būti taikoma“, – viename pokalbyje svarstė austrų fizikas A. Zeilingeris.
„Jei gamtamokslininkai mano, kad iš gamtos mokslų jie negali išvesti Dievo egzistavimo, tai lygiai taip pat negali išvesti ir Dievo neegzistavimo. [...] Gamtos mokslas turi ribas. Na, o kitas žingsnis – sakyti, kad šios ribos reiškia, jog Dievas egzistuoja – yra asmeninio pasirinkimo reikalas“, – tęsė būsimasis fizikos Nobelio premijos laureatas, kuris taip pat yra pažymėjęs, jog mokslo ir religijos konfliktas kyla tada, kai vienas iš jų peržengia savo ribas.
Daug esame girdėję apie tai, kaip religija peržengė savo kompetencijos ribas praėjusiais amžiais, laikėsi nepagrįstų pozicijų, tačiau šiandien tokius pažeidimus dažnai daro mokslas, išjuokdamas ar neigdamas religiją, nes neapčiuopia Dievo.
