Artimo meilė

Mūsų, kaip krikščionių, pareiga yra rūpintis mūsų visuomenės dvasine sveikata, sakant tiesą apie elgesį, kuris negerbia žmogaus orumo. Netgi, o galbūt – ypač tada, kai mūsų artimas nesuvokia, kad tam tikras veiksmas ar elgesys pažeidžia jo orumą, mūsų pareiga išsakyti savo nuomonę išlieka.

Tarkime, jei žmogus nesuvaldo piktumo, jis yra tik silpnas žmogus, galima ir privaloma jį toleruoti, reikia jam atleisti, reikia jam padėti. Bet jei jis ima kitus mušti, jei jis savo piktumą išlieja aktyviomis nuodėmėmis, tada jis tampa priešininku ir aš turiu jam pasipriešinti tiek, kiek tai yra mano atsakomybė ir kompetencija.