Klaidinga teologija

Jei tikima Kristaus galia, autoritetu ir dieviškumu ir jei tikima Jo šokiruojančiu tvirtinimu esant vieninteliu keliu pas Tėvą, kodėl norima dialogo su kitais tikėjimais? Ar neturėtų būti norima juos atversti?

Santiago del Estero, Argentinoje, 2021 m. spalį su popiežiaus Pranciškaus pritarimu atidarytas ekumeninis ir tarpreliginis teminis parkas, kurio centre – Pačamamos amfiteatras.

ES katalikų vyskupų konferencijų komisijos pirmininkas, Liuksemburgo arkivyskupas ir kardinolas J. C. Hollerichas pareiškė, kad homoseksualius santykius vertinti kaip nuodėmingus yra neteisinga ir kad „atėjo laikas persvarstyti doktriną“.

Berlyno arkivyskupas Heineris Kochas viešai atsiprašė už Katalikų Bažnyčios mokymą dėl homoseksualumo, sakydamas, kad Bažnyčioje „homofobija buvo nešventa tradicija“.

Daugiau kaip 70 kardinolų ir vyskupų iš įvairių šalių paskelbė„brolišką atvirą laišką“ Vokietijos vyskupams, kuriame įspėja, kad Sinodiniu kelio metu siūlomi radikalūs Bažnyčios mokymo pakeitimai gali privesti prie jos skilimo.

Flandrijos, olandiškai šnekančios Belgijos dalies, katalikų vyskupai paskelbė dokumentą, kuriame pasisako už viešą Bažnyčios palaiminimo ceremoniją tos pačios lyties poroms.

Kardinolas Reinhardas Marxas pareiškė, jog homoseksualūs aktai nėra nuodėmingi.

Kodėl jie taip optimistiškai vertina savo pastangas, kurios akivaizdžiai veda į Bažnyčios nuosmukį? Ir kodėl šie žmonės lieka Bažnyčioje, kurią taip akivaizdžiai niekina?

Kunigo laiškas vyskupui, kuriame reaguojama į popiežiaus Pranciškaus dalyvavimą pagoniškame rituale.

Italijos arkivyskupas Vincenzo Paglia, Popiežiškosios gyvybės akademijos pirmininkas, pasisako už įteisintą savižudybę su medicinine pagalba.

Popiežius Pranciškus kardinolą Peterį Turksoną paskyrė nauju Popiežiškosios mokslų akademijos ir Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos kancleriu.

Popiežius Pranciškus ir vėl parašė sveikinantį laišką katalikų vienuolei, kuri 50 metų kovoja, kad Bažnyčioje būtų normalizuotas homoseksualizmas.

Popiežius Pranciškus trečiadienio generalinės audiencijos metu, švenčiant Grabnyčias, skandalingai pareiškė, kad „šventųjų bendravimas“ apima ir tuos, kurie „neigė tikėjimą“, „atsisakė krikšto“ ir „piktžodžiavo“.

Nors pagal katalikišką mokymą stačiatikybė yra klaidinga religija, arkivyskupas G. Grušas ragina Lietuvoje esančius ukrainiečius stačiatikius nepereiti į Katalikų Bažnyčią.

Sinodas tapo tikru pasaulietiškumo įsiveržimu į Bažnyčią, jos sakramentinės ir dvasinės prigimties neigimo būdu, tikru savitarpio adoracijos būreliu.

Bažnyčios visuma juda į situaciją, kai vienoje Oderio pusėje (Lenkijoje) skyrybos bus neleidžiamos, o kitoje (Vokietijoje) – pagal pageidavimą. Užtenka pereiti Oderio tiltą ir pasinaudoti ten skelbiama doktrina.

Prancūzijos vyskupai užbaigė Sinodinį kelią išsiųsdami Romai peticiją, kurioje reikalaujama leisti moterims tapti diakonėmis, o kunigams vesti.

Nežinau kito mąstytojo, kuris taip meistriškai šokinėtų nuo vienos pozicijos prie jai priešingos, pats nepastebėdamas šuolio ir nekreipdamas į tai dėmesio.

Penki kardinolai paskelbė, kad jie išreiškė „giliausią susirūpinimą Romos popiežiui“, pateikdami popiežiui Pranciškui penkis dubia.

Vienas popiežiaus patarėjų, Miuncheno ir Freisingo arkivyskupas kardinolas Reinhardas Marxas Miunchene aukojo Mišias už Miuncheno queer bendruomenę.