Atnaujinta
Po vasario 2 d. pranešimo apie būsimus vyskupų šventimus Šv. Pijaus X brolijoje, Jo Eminencija kardinolas Fernández parašė generaliniam vyresniajam laišką, kuriame pasiūlė susitikimą Romoje. Generalinis vyresnysis priėmė šį pasiūlymą. Susitikimas įvyks ketvirtadienį, vasario 12 d.
+ + +
2026 m. vasario 2 d. pranešimas spaudai.
2026 m. vasario 2 d., Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsivalymo šventėje, kunigas Davide Pagliarani, Šv. Pijaus X kunigų brolijos generalinis vyresnysis, per sutanos įvilkimo ceremoniją, kuriai pirmininkavo Tarptautiniame Šv. Arso klebono seminarijoje Flavigny-sur-Ozerain, Prancūzijoje, viešai paskelbė savo sprendimą patikėti Brolijos vyskupams užduotį vykdyti naujus vyskupų šventimus š.m. liepos 1 d.
Praėjusį rugpjūtį, vedamas sūniškos meilės, jis prašė audiencijos pas Šventąjį Tėvą, norėdamas jam išreikšti savo norą pristatyti dabartinę šv. Pijaus X kunigų brolijos padėtį. Antrajame laiške jis aiškiai išreiškė ypatingą Brolijos poreikį užtikrinti savo vyskupų, kurie jau beveik keturiasdešimt metų keliauja po pasaulį, kad atsakytų į daugelio tikinčiųjų, prisirišusių prie Bažnyčios Tradicijos ir trokštančių savo sielų labui gauti šventimus ir sutvirtinimo sakramentus, prašymus, tarnystės tęstinumą.
Ilgai brandinęs savo mintis maldoje ir pastarosiomis dienomis gavęs iš Šventojo Sosto laišką, kuris jokiu būdu neatitinka mūsų prašymų, kunigas Pagliarani, vadovaudamasis vieningu savo Tarybos patarimu, nusprendė, kad objektyviai sunki būklė, kurioje atsiduria sielos, reikalauja tokio sprendimo.
Žodžiai, kuriuos jis parašė 2024 m. lapkričio 21 d., minint penkiasdešimtąsias istorinės arkivyskupo Marselio Lefebro deklaracijos metines, labiau nei bet kada atspindi jo mintis ir ketinimus:
„Tik Katalikų Bažnyčioje, tokioje, kokia ji visada buvo, ir jos nekintančioje Tradicijoje, mes turime garantiją, kad turime Tiesą, kad galime ją skelbti ir jai tarnauti. […]
„Brolija [Šv. Pijaus X] nesiekia pirmiausia savo išlikimo. Ji pirmiausia siekia visuotinės Bažnyčios gėrio, ir dėl to Brolija yra par excellence Bažnyčios darbas, kuris su unikalia laisve ir jėga tinkamai reaguoja į konkrečius precendento neturinčios tragiškos epochos poreikius.
„Kaip prieš penkiasdešimt metų, taip ir šiandien tai yra vienintelis mūsų tikslas. 'Todėl, be jokio maišto, kartėlio ar apmaudo, mes tęsiame savo darbą, ugdydami kunigus, vadovaudamiesi amžinuoju Magisteriumu kaip savo vedliu. Esame įsitikinę, kad negalime padaryti didesnės paslaugos Šventajai Katalikų Bažnyčiai, Popiežiui ir ateities kartoms.' (Arkivyskupas Lefebras, 1974 m. lapkričio 21 d. deklaracija)“
Artimiausiomis dienomis generalinis vyresnysis pateiks išsamesnius paaiškinimus apie dabartinę situaciją ir savo sprendimą.
„Nos cum Prole pia benedicat Virgo Maria.
Mus su savo Sūnumi telaimina Mergelė Marija.“
Menzingenas, 2026 m. vasario 2 d.
