Šiandien turime dėkoti Dievui. Daugelis slaptų Vatikano dokumentų dar daugelį metų, dešimtmečių ar net šimtmečių neišvys dienos šviesos. Prisiminkime šiuos įvykius:
- Dokumentai prieš kardinolą Rampolą kaip OTO narį [1], dėl kurių 1903 m. buvo vetuotas jo paskyrimas popiežiumi,
- 1978 m. kardinolo Ganjono dosjė, kuriame užfiksuota masonų įtaka Vatikane ir dėl kurio galbūt buvo nužudytas Jonas Paulius I,
- 2013 m. Vatikano korupcijos dokumentų rinkinys, kurį, kaip pripažino popiežius Pranciškus, jam perdavė popiežius emeritas Benediktas XVI.
Jau beveik prieš ketverius metus Naujojo ikonoklazmo režimas išleido „Traditionis Custodes“ – dokumentą, kupiną melagingų teiginių, kad sunaikintų popiežiaus Benedikto darbą „sutaikinant Bažnyčią su ja pačia“ (taip jis teigia savo Paskutiniame testamente).
Tačiau pats TC rėmėsi slaptu dokumentu, kurio niekas niekada neskaitė. Tas dokumentas buvo pasaulio vyskupų apklausa, kurioje buvo prašoma patarimo dėl popiežiaus Benedikto „taikos sutarties“ tarp dviejų Romos apeigyno „formų“: „ekstraordinarinės formos“ (t. y. apaštališkojo Romos rito) ir „paprastosios formos“ (t. y. Pauliaus VI Mišių).
Dabar galime dėkoti Dievui. Ilgametė vatikanistė ponia Diana Montagna (Diane Montagna) dabar gavo svarbiausią to slaptojo dokumento dalį ir jį visą paskelbė originalo kalba su savo vertimu.
D. Montagnos paskelbtas dokumentas nėra visa 224 puslapių apklausos rezultatų ataskaita, o santrauka („bendras įvertinimas“), kuri kartu su ataskaita buvo įteikta popiežiui Pranciškui. Ji paaiškina: „Bendras įvertinimas yra būtent ta ataskaitos dalis, kurioje apibendrinami ir interpretuojami apklausos rezultatai, pateikiant iš įrodymų padarytą vertinamąją išvadą“.
Jos santrauka:
Anksčiau neatskleistame tekste, kuris yra esminė oficialios Tikėjimo doktrinos kongregacijos 2020 m. vyskupų konsultacijos dėl Summorum Pontificum ataskaitos dalis, atskleidžiama, kad „dauguma į klausimyną atsakiusių vyskupų teigė, jog teisiniai Summorum Pontificum pakeitimai padarytų daugiau žalos nei naudos“.Taigi bendras vertinimas tiesiogiai prieštarauja nurodytam Traditionis custodes įvedimo pagrindimui ir kelia rimtų abejonių dėl jo patikimumo.
Nagrinėdama slaptąjį dokumentą, Montagna atskleidžia, kad popiežius Pranciškus veikė remdamasis triukšmingos mažumos, o ne daugumos raginimu:
Vatikano Bendras vertinimas atskleidžia, kad „spragos“, ‚skirtumai‘ ir „nesutarimai“ [dėl lotyniškųjų Mišių] labiau kyla dėl vyskupų mažumos nesąmoningumo, išankstinio nusistatymo ir pasipriešinimo Summorum Pontificum, o ne dėl problemų, kylančių iš tradicinės Romos liturgijos šalininkų.
Priešingai, oficialioje CDF ataskaitoje teigiama, kad „dauguma vyskupų, atsakiusių į klausimyną ir dosniai bei protingai įgyvendinusių Summorum Pontificum, galiausiai išreiškia pasitenkinimą juo“. Joje priduriama, kad „ten, kur dvasininkai glaudžiai bendradarbiavo su vyskupu, situacija tapo visiškai taiki“.
Tai paaiškina, kodėl praėjus ketveriems metams po Traditionis custodes, didžioji dauguma vyskupų nieko nedarė. (Žr. mūsų vertinimą praėjus net dvejiems metams pokyčiai buvo įgyvendinti tik pavienėse vyskupijose).
Visas šis procesas patvirtina tai, ką daugelis įtarė apie Pranciškaus pontifikatą: kad jis įgyvendino kardinolo Martini ir Sankt Galeno mafijos „sinodalumą“, kuris prilygo tam, ką Pentinas pavadino Vatikano sinodo suklastojimu.
Taip liberalai elgėsi 1776 m. Amerikoje, 1789 m. Prancūzijoje ir visur kitur.
Taip 1870 m. Paryžiuje, 1917 m. Meksikoje ir vėliau Rusijoje elgėsi komunistai.
Triukas toks akivaizdus, kad liūdna, jog tiek daug žmonių vis dar juo patiki. Štai kaip tai veikia:
- Sukurkite elitinį valdžios trokštančių eretikų sąmokslą
- Suraskite emocinį skundą, kurį jaučia daugelis žmonių.
- Sukurstykite minią, pasitelkdami emocinę retoriką šios nuoskaudos pagrindu.
- Pasakykite visiems, kad ši minia atstovauja „liaudžiai“.
- Primeskite savo mažumos valią daugumai „liaudies vardu“.
Tokia yra liberalizmo metodika ir dvi jo bjaurios dukterys: komunizmas ir feminizmas.
Atrodo, kad tai buvo ir Pranciškaus vadovaujamo „sinodalumo“ metodologija, taigi Traditionis Custodes įgyvendinimas niekuo nesiskiria. Jie išsiuntė apklausą, o paskui iš jos išsirinko tai, ką norėjo, kad primestų savo mažumos valią daugumai. Andrea Grillo ir jo Naujieji ikonoklastai įtikino Šventąjį Tėvą paneigti save ir veikti prieš Tradiciją.
Todėl Įdomu tai, ką matėme Mičigane ir Šiaurės Karolinoje – o tai, atrodo, yra išpuolis ne tik prieš senąjį Romos apeigyną, bet net ir prieš „pagarbųjį Novus Ordo“. Keista ironija čia ta, kad labiau nei bet kada anksčiau visi stebi Mišias Romoje. Ar pastebėjote „pagarbų Novus Ordo“, kuris buvo popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse? Tikriausiai pastebėjote visus lotyniškus giedojimus, kuriuos atliko popiežius Leonas, tiesa?
Tad kodėl šie Amerikos vyskupai šėlsta net prieš „pagarbų Novus Ordo“?
Atrodo, vienintelis pagrįstas paaiškinimas yra tas, kad jie yra ideologai, besinaudojantys bet kokia proga primesti savo mažumos valią daugumai. Popiežius Leonas dar nesiėmė jokių veiksmų liturginių ginčų klausimu, išskyrus didžiulius pareiškimus savo liturginiais veiksmais (kaip darė Benediktas XVI dėl Komunijos priėmimo ant liežuvio).
Kai OnePeterFive dalyvavo Nacionaliniame eucharistiniame kongrese Indianapolyje, prie manęs priėjo vienas vyskupas ir pašnibždėjo: „Jūs turite daug palaikymo. Tęskite tai, ką darote."
Tai, kad Montagna turi šią santrauką, yra nuopelnas tų gerų vyskupų ir kitų Vatikano dvasininkų, kurie supranta, kas vyksta, ir daro viską, ką gali, kad tai sustabdytų (pavyzdžiui, nutekina tai Montagnai).
Melskime Dievą, kad popiežiui Leonui būtų duoti geresni patarėjai nei Pranciškui!
Kad ir kas nutiktų, dėkokime Dievui, kad Jėzus yra savo eucharistiniame soste dabar ir per amžius, iki pasaulio pabaigos!
[1] Ordo Templi Orientis – tai okultinė, ezoterinė organizacija, susijusi su ritualine magija, mistika.
