In Nativitate Domini in nocte
Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Gimimas. Kalėdų nakties Mišios.
Švęsdama mūsų Išganytojo gimimą Betliejuje, Bažnyčia drauge visiems primena amžinąjį Žodžio gimimą iš Tėvo (introitas, gradualas). Bažnyčia taip pat mums kalba apie šlovingą mūsų Išganytojo atėjimą laikų pabaigoje (Laiško skaitinys), tokiu būdu pabrėždama didingumą To, kuris šiandien ateina į pasaulį kaip bejėgis Kūdikis, taip pat apie neturintį sau lygių veiksmą, kurį Jis atliko. Paties Dievo Sūnus tapo Žmogumi, norėdamas perduoti mums savo dieviškąjį gyvenimą ir suteikti galimybę kartu su Juo šlovėje įžengti į dangų; tai ir yra Kalėdų slėpinio esmė.
Introitus
Ps. 2, 7. Dóminus dixit ad me: Fílius meus es tu, ego hódie génui te.
Ps. 2, 1. Quare fremuérunt gentes: et pópuli meditáti sunt inánia?
Introitas
Ps 2, 7. Viešpats man tarė: „Tu esi mano sūnus, dabar aš tave pagimdžiau.“
Ps 2, 1. Kodėl niršta gentys; kodėl tautos tuščiai maištauja?
Oratio
Deus, qui hanc sacratíssimam noctem veri lúminis fecísti illustratióne claréscere: da, quæsumus; ut, cuius lucis mystéria in terra cognóvimus, eius quoque gáudiis in cælo perfruámur: Qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Dieve, kuris šią švenčiausiąją naktį pripildei tikrosios šviesos spindesiu, suteik, prašome, kad ir danguje mėgautumės džiaugsmais Tojo, kurio šviesos paslaptis pažinome žemėje. Kuris su Tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Léctio Epístolæ beati Pauli Apostoli ad Titum. (Tit. 2, 11–15)
Caríssime: Appáruit grátia Dei Salvatóris nostri ómnibus homínibus, erúdiens nos, ut abnegántes impietátem, et sæculária desidéria, sóbrie, et juste, et pie vivámus in hoc sæculo, exspectántes beátam spem, et advéntum glóriæ magni Dei et Salvatóris nostri Jesu Christi: qui dedit semetípsum pro nobis: ut nos redímeret ab omni iniquitáte, et mundáret sibi pópulum acceptábilem, sectatórem bonórum óperum. Hæc lóquere, et exhortáre: in Christo Jesu Dómino nostro.
Skaitinys
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško Titui. (Tit 2, 11–15)
Brangieji: Išganingoji Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms ir moko mus, kad, atsisakę bedievystės ir pasaulio aistrų, santūriai, teisingai ir maldingai gyventume šiame pasaulyje, laukdami palaimintosios vilties ir mūsų didžiojo Dievo bei Gelbėtojo Kristaus Jėzaus šlovės apsireiškimo. Jis atidavė save už mus, kad išpirktų mus iš visokių nedorybių ir suburtų sau nuskaistintą tautą, uolią geriems darbams. Taip kalbėk, ragink, bark kuo rimčiau. Niekas tenedrįsta tavęs niekinti!
Graduale
Ps. 109, 3 et 1. Tecum princípium in die virtútis tuæ: in splendóribus sanctórum, ex útero ante lucíferum génui te. V. Dixit Dóminus Dómino meo: Sede a dextris meis: donec ponam inimícos tuos, scabéllum pedum tuórum.
Gradualas
Ps 109, 3 ir 1. Su tavimi visa ko pradžia tavo galybės dieną; šventųjų spindesyje iš įsčių prieš aušrą pagimdžiau tave. V. Tarė Viešpats mano Viešpačiui: „Sėskis mano dešinėje, kol paversiu tavo priešus pakoju tavo kojoms.“
Alleluia
Alleluia, alleluia.
Ps. 2, 7. V. Dóminus dixit ad me: Fílius meus es tu, ego hódie génui te. Allelúia.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
Ps 2, 7. V. Viešpats man tarė: „Tu esi mano sūnus, dabar aš tave pagimdžiau.“ Aleliuja.
Evangelium
Inítium sancti Evangélii secundum Lucam. (Luc. 2, 7–14)
In In illo témpore: Exiit edíctum a Cæsare Augústo, ut describerétur univérsus orbis. Hæc descríptio prima facta est præside Syriæ Cyríno: et ibant omnes ut profiteréntur sínguli in suam civitátem. Ascéndit autem et Ioseph a Galilæa de civitáte Názareth, in Iudæam civitátem David, quæ vocátur Béthlehem: eo quod esset de domo et família David, ut profiterétur cum María desponsáta sibi uxóre prægnánte. Factum est autem, cum essent ibi, impléti sunt dies ut páreret. Et péperit fílium suum primogénitum, et pannis eum invólvit et reclinávit eum in præsépio: quia non erat eis locus in diversório. Et pastóres erant in regionne eádem vigilántes, et custodiéntes vigílias noctis super gregem suum. Et ecce Angelus Dómini stetit iuxta illos, et cláritas Dei circumfúlsit illos, et timuérunt timóre magno. Et dixit illis Angelus: Nolíte timére: ecce enim evangelízo vobis gáudium magnum, quod erit omni pópulo: quia natus est vobis hódie Salvátor, qui est Christus Dóminus, in civitáte David. Et hoc vobis signum: Inveniétis infántem pannis involútum, et pósitum in præsépio. Et súbito facta est cum Angelo multitúdo milítiæ cæléstis, laudántium Deum, et dicéntium: Glória in altíssimis Deo, et in terra pax in homínibus bonæ voluntátis.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Luką pradžia. (Lk 2, 7–14)
Anomis dienomis: Išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus. Toks pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirinui valdant Siriją. Taigi visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą. Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės. Jis turėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia. Jiems tenai esant, prisiartino metas gimdyti, ir ji pagimdė savo pirmgimį sūnų, suvystė jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje. Toje apylinkėje nakvojo laukuose piemenys ir, pakaitomis budėdami, sergėjo savo bandą. Jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai išsigando, bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose.“ Ūmai prie angelo atsirado gausi dangaus kareivija. Ji garbino Dievą, giedodama: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!“
Offertorium
Ps. 95, 11 et 13. Læténtur cæli, et exsúltet terra ante fáciem Dómini: quóniam venit.
Ofertoriumas
Ps 95, 11 ir 13. Lai džiūgauja dangūs, ir žemė šokinėja iš džiaugsmo prieš Viešpaties veidą, kadangi jis atėjo.
Secreta
Accepta tibi sit, Dómine, quæsumus, hodiérnæ festivitátis oblátio: ut, tua grátia largiénte, per hæc sacrosáncta commércia, in illíus inveniámur forma, in quo tecum est nostra substántia: Qui tecum vivit et regnat...
Sekreta
Prašome, Viešpatie, tegu šiandieninių iškilmių atnaša Tau būna priimtina, kad, Tavo malonei gausiai apdovanojant, per šį švenčiausiąjį bendravimą taptume panašūs į Tą, kuriame mūsų prigimtis tarpsta su Tavimi. Kuris su Tavimi gyvena ir viešpatauja...
Communio
Ps. 109, 3. In splendóribus Sanctórum, ex útero ante lucíferum génui te.
Komunija
Ps 109, 3. Šventųjų spindesyje iš įsčių prieš aušrą pagimdžiau tave.
Postcommunio
Da nobis, quæsumus, Dómine Deus noster: ut, qui Nativitátem Dómini nostri Iesu Christi mystériis nos frequentáre gaudémus; dignis conversatiónibus ad eius mereámur perveníre consórtium: Qui tecum vivit et regnat...
Postkomunija
Suteik mums, meldžiame, Viešpatie, mūsų Dieve, kad mes, kurie su džiaugsmu dalyvaudami Jo slėpiniuose, džiugiai švenčiame mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Gimimą, teisingu gyvenimu nusipelnytume Jo draugiją. Kuris su Tavimi gyvena ir viešpatauja...
Schola
Introitus
Ps. 2, 7. Dóminus dixit ad me: Fílius meus es tu, ego hódie génui te.
Ps. 2, 1. Quare fremuérunt gentes: et pópuli meditáti sunt inánia?
Introitas
Ps 2, 7. Viešpats man tarė: „Tu esi mano sūnus, dabar aš tave pagimdžiau.“
Ps 2, 1. Kodėl niršta gentys; kodėl tautos tuščiai maištauja?
Graduale
Ps. 109, 3 et 1. Tecum princípium in die virtútis tuæ: in splendóribus sanctórum, ex útero ante lucíferum génui te. V. Dixit Dóminus Dómino meo: Sede a dextris meis: donec ponam inimícos tuos, scabéllum pedum tuórum.
Gradualas
Ps 109, 3 ir 1. Su tavimi visa ko pradžia tavo galybės dieną; šventųjų spindesyje iš įsčių prieš aušrą pagimdžiau tave. V. Tarė Viešpats mano Viešpačiui: „Sėskis mano dešinėje, kol paversiu tavo priešus pakoju tavo kojoms.“
Alleluia
Alleluia, alleluia.
Ps. 2, 7. V. Dóminus dixit ad me: Fílius meus es tu, ego hódie génui te. Allelúia.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
Ps 2, 7. V. Viešpats man tarė: „Tu esi mano sūnus, dabar aš tave pagimdžiau.“ Aleliuja.
Offertorium
Ps. 95, 11 et 13. Læténtur cæli, et exsúltet terra ante fáciem Dómini: quóniam venit.
Ofertoriumas
Ps 95, 11 ir 13. Lai džiūgauja dangūs, ir žemė šokinėja iš džiaugsmo prieš Viešpaties veidą, kadangi jis atėjo.
Communio
Ps. 109, 3. In splendóribus Sanctórum, ex útero ante lucíferum génui te.
Komunija
Ps 109, 3. Šventųjų spindesyje iš įsčių prieš aušrą pagimdžiau tave.
