Sakiau tai jau daugybę kartų. Kad morališkai sugadintum grupę žmonių, tereikia juos įtikinti, kad jie, kaip grupė, yra nekritikuotini. Įtikinkite juos tuo ir palaukite dešimt minučių. Ši taisyklė ypač svarbi mūsų laikais, kuomet kultūra yra kupina klaidingų prielaidų apie vyrus ir moteris, nes kiekvienos iš lyčių gėris yra taip stipriai susijęs su kitos lyties gėriu, kad abi lytys arba stovės, arba nusižemins, arba parkris kartu.
Pamąstykite apie šiuos teiginius:
– Moterys yra sukurtos pagal Dievo atvaizdą ir panašumą, ne daugiau ir ne mažiau nei vyrai.
– Vyrams labai reikia Dievo malonės, ne daugiau ir ne mažiau nei moterims.
– Moteriška lytis turi šiai lyčiai būdingų stiprybių ir silpnybių, kaip ir vyrai, ir šios stiprybės bei silpnybės pastebimos visose žmonių kultūrose, bet kurioje klimato zonoje, bet kuriame politiniame ir religiniame režime ir visuose technologinio išsivystymo stadijose.
– Vyrai turi būdų, kaip padaryti kitų gyvenimus nepakeliamus, ne daugiau ir ne mažiau nei moterys.
Galime ginčytis, ar aukščiau išdėstyti teiginiai yra teisingi. Bet sveiko proto šviesoje tikrai negalime teigti, kad jie mizoginistiški. Tarkime, aš sakau: „Džonas yra blogas vyras viena savo savybe, kuri tipiška bloguose vyruose. Jis negali ramiai apeiti kazino.“ Tarp nuo lošimo priklausomų žmonių žymiai daugiau vyrų nei moterų. Vyrai išrado visas lošimo rūšis, kokios tik egzistuoja, ir neatrodo, kad jie kada nors liausis.
Neįmanoma, kad moterys kada nors būtų išradusios fantastinį futbolą, tą ištisą statymo už žaidėjų statistiką sistemą, pripildytą lygų, mainų, mokesčių ir taip toliau – daugybės vyrų dėmesį praryjančią juodąją skylę.
Ar taip sakydamas aš rodau neapykantą vyrams?
Ar taip sakydamas aš rodau neapykantą moterims?
Jeigu sakau, kad vyrai turi žymiai didesnę tikimybę tapti žudikais nei moterys, sakau tiesą. Bet kas, jeigu pasakysiu, kad moterys turi žymiai didesnę tikimybę tapti emocinėmis išnaudotojomis? Žmogus, kuris jus primuša, greičiausiai yra vyras. Žmogus, kuris praneša pareigūnams, kai pasakote kokį „uždraustą“ teiginį, greičiausiai yra moteris. Džonas rėkia ant jūsų ir išvadina jus idiotu. Marija nusuka galvą ir tykodama laukia galimybės atkeršyti. Kai kurie Džonai irgi taip daro. Vyrai juos niekina.
Jeigu sakau, kad vyrai dažniau nei moterys pasiduoda pavojingoms ideologinėms abstrakcijoms ir per mišką nebemato medžių, istorija patvirtins šį teiginį. Bet jeigu pasakysiu, kad moterys dažniau nei vyrai nesugeba matyti tam tikros politikos ar idėjos ilgalaikių implikacijų ir per šalia esančius medžius nemato tolimo miško, ar tai bus kažkas, ko negalėtų patvirtinti pačios moterys?
Kuomet Nancy Pelosi buvo paklausta apie Prieinamos sveikatos priežiūros įstatymo (angl. Affordable Care Act), kuris pirmą kartą Amerikos istorijoje baustų pilietį už nepirkimą to produkto, kurį mums liepia pirkti valstybė, atitikimą konstitucijai, ji tik metė piktą žvilgsnį ir leido suprasti, kad šis klausimas visai nesvarbus. Lyg ant šachmatų lentos visada nebūtų kito ėjimo.
Noriu pasakyti, kad vyrai ir moterys linksta tapti idiotais skirtingais būdais, net priešingomis kryptimis. Būtent todėl jiems reikia vienas kito, dėl papildomumo ir pataisymo. Tai neturėtų būti kažkas kontraversiško.
Bet tai yra kontraversiška. Ir tai į pavojų pastato abi lytis.
Kaip įprasta, Bažnyčia čia mus gali apipilti šalto vandens srove. Atsibuskite! Jėzus visada švelniai kalbėjo su moterimis, ir net kai pirmiausia atmetė kanaanietę moterį, tai buvo skirta sužadinti jos tikėjimo aktą; tai buvo retorinis ėjimas. Bet Jėzus niekada nekalbėjo apie įgimtą moterų gerumą ir įgimtą vyrų blogumą (ar atvirkščiai); to nedarė ir Paulius, Jokūbas, Petras ar Jonas.
Galbūt mes, krikščionys, taip galėtume pradėti gydyti šią tarp lyčių atsivėrusią atvirą įtarumo, pagiežos, kaltinimo ir pykčio žaizdą. Laikykime tai maldos forma, kurią įkvepia dėkingumas ir nuolankumas.
Pradėkime nuo galvojimo apie kitos lyties stiprybes ir dovanas.
Būkime sąžiningi. Nebesityčiokime visur ir visada iš „tradicijos“, lyg ji nebūtų išfiltruota žmonijos išmintis. Dėkingumas išlaisvina. Tai dorybė, leidžianti tam, kuris gauna, dalyvauti duodančiojo dosnume. Vyrai, pulkite ant kelių ir padėkokite Dievui už moteris, – tik nuoširdžiai. Taip pat ir jūs, moterys, padėkokite Dievui už vyrus, ne daugiau ir ne mažiau.
Tuomet pasvarstykime apie savo pačių lyties silpnybes ir savimeilę. Ir vėl, būkime sąžiningi. Nuolankumas taip pat išlaisvina. Kokia tai įtampa, kokia sunki našta visada vaidinti stiprų, kai esi silpnas, išmintingą, kai esi kvailas ir gerą, kai esi nuodėmingas! Nebedarykime to.
Vien jau šių dviejų pratimų užtenka, kad tuščiai nešvaistytume laiko. Jeigu tęsite, tuomet galiausiai pagalvokite apie kitos lyties silpnybes, bet mintyje visuomet turėkite ir savąsias. Galvokite apie tas silpnybes atlaidžiai ir dosniai, juk jos dažnai yra tiesiog blogai taikomos stiprybės ar kaina, kurią mes, mirtingos ir netobulos būtybės, turime sumokėti už stiprybę – pavyzdžiui, vyriškos širdies dydis ir efektyvumas lemia, kad ją dažniau ištinka širdies smūgis.
O jeigu gale metų nuo šių mąstymų dar liktų laiko, tik tada galite pagalvoti apie savosios lyties stiprybes ir dovanas, bet visada atsimenant, kad jos yra Dievo dovana ir kad dažniausiai turi būti panaudojamos kitos lyties gerovei.
Galbūt tuomet pamatysime daugiau santuokų ir mažiau skyrybų. Ir gal vėl pajėgsime iš savęs pasijuokti. Juk galų gale, kaip smagu, kad yra dvi lytys, o ne kažkoks miglotas spektras ar universali pilkuma!
