1-oji advento savaitė. Penktadienis.
Mąstymo maldą sudaro trys dalys:
1. Pasirengimas;
2. Pats apmąstymas;
3. Užbaigimas.
Pasirengimas
Pradėkite nuo to, kad parengsite savo protą ir kūną pamaldžiam susikaupimui.
Už tos vietos, kurioje ketinate kalbėtis su Dievu, durų palikite visas pašalines ar blaškančias mintis, kartu su šv. Bernardu sakydami: „O mano mintys, palaukite ten! Apie reikalus kalbėsime po maldos.“ Būkite atsargūs ir neleiskite protui klaidžioti ten, kur jis nori.
Tinkamiausia kūno padėtis maldai yra klūpint, bet jei ši poza ima erzinti ir blaškyti dėmesį, galime, kaip mums sako šv. Kryžiaus Jonas, apmąstymą atlikti kukliai atsisėdę.
Pasirengimo metu turėtų būti trys veiksmai:
1. Stojimo Dievo akivaizdon aktas;
2. Nuolankumo ir atgailos už nuodėmes aktas;
3. Prašymo apšviesti protą aktas.
Būkite atidūs, kad stojimo Dievo akivaizdon tikėjimo aktą atliktumėte gerai, nes gyvas Dievo buvimo prisiminimas labai padeda pašalinti išsiblaškymą. Kai mąstymo metu žmogus išsiblaško, yra pagrindo manyti, kad pradžioje jis nepadarė gyvo Tikėjimo akto. Šie trys Aktai turėtų būti atliekami su užsidegimu ir turėtų būti trumpi, kad galėtume iš karto pereiti prie apmąstymo.
Apmąstymas
Kai mąstymo malda atliekama bendrai, pavyzdžiui, vienuolių bendruomenėje, vienas asmuo kitiems perskaito apmąstymo temą ir padalina ją į dvi dalis. Pirmoji dalis skaitoma pradžioje, po to, kai sukalbėtos pradžios maldos ir atlikti parengiamieji veiksmai. Antroji dalis skaitoma įpusėjus pusvalandžiui. Reikia skaityti skambiu balso tonu ir lėtai, kad būtų gerai suprantama.
Atliekant mąstymą privačiai, visada galima naudotis knyga ir sustoti, kai pasijuntama labiausiai įsijautus. Šv. Pranciškus Salezas sako, kad tai darydami turėtume būti kaip bitės, kurios apsistoja ties vienu žiedu tol, kol randa jame medaus, o paskui pereina prie kito. Turėtume sustoti prie tų ištraukų, kuriose siela randa peno. Šv. Teresė taip naudojosi viena knyga septyniolika metų. Iš pradžių ji šiek tiek paskaitydavo, paskui trumpai pamąstydavo apie tai, ką perskaitė, mėgdžiodama balandį, kuris iš pradžių geria, o paskui pakelia akis į dangų.
Reikėtų prisiminti, kad mąstymo maldos vaisius yra ne tiek pats apmąstymas, kiek jausmų, prašymų ir apsisprendimų priėmimas.
1. Jausmai - kai apmąstote ką tik perskaityto apmąstymo mintį ir jaučiate kokį nors pamaldų jausmą, pakelkite širdį į Dievą ir pasiūlykite Jam nuolankumo, pasitikėjimo, meilės, liūdesio, dėkingumo, atsidavimo, padėkos ir t. t. aktą. Meilės ir gailesčio aktai yra auksinė grandinė, jungianti sielą su Dievu. Tobulo Gailestingumo Akto pakanka visoms mūsų nuodėmėms atleisti. O tarp Meilės Dievui aktų nėra tobulesnio už gėrėjimąsi begaliniu Dievo džiaugsmu.
2. Prašymai - mąstymo maldoje labai naudinga ir galbūt naudingiau už bet kurį kitą veiksmą kartoti prašymus Dievui, nuolankiai ir su pasitikėjimu prašant Jo malonių - Jo šviesos, jėgų, kurių mums reikia Jo šventajai valiai vykdyti ir nuolatinei maldai, o ypač ištvermės malonės ir Jo šventos meilės.
Paulius Segneri sako, kad, kol nestudijavo teologijos, mąstymo maldos metu užsiimdavo apmąstymais ir jausmų sužadinimu, bet „vėliau Dievas atvėrė man akis, - sako jis, - ir nuo tada stengiausi užsiimti prašymais, ir jei manyje yra kas nors gero, tai visa tai sieju su šia pasivedimo malda Dievui“. Darykite tą patį ir jūs. Jėzaus Kristaus vardu prašykite Dievo Jo malonių, ir gausite viską, ko trokštate.
3. Nutarimai - apmąstymuose būtina priimti konkretų nutarimą. Pavyzdžiui, vengti kokios nors konkrečios nuodėmės ar kokios nors ydos, į kurią dažniau įklimpsti, praktikuoti kokią nors konkrečią dorybę, pavyzdžiui, kentėti kito žmogaus keliamą nemalonę, tiksliau paklusti tam tikram viršininkui, atlikti kokį nors konkretų nusižeminimo veiksmą. Tuos pačius apsisprendimus reikia daryti kelis kartus, kol pamatysime, kad atsikratėme ydos arba įgijome dorybę. Vėliau, progai pasitaikius, nepamirškite praktiškai įgyvendinti savo apsisprendimų.
Taip pat būtų gerai atnaujinti savo įžadus arba bet kokį konkretų įsipareigojimą, kurį esate davę Dievui. Toks atnaujinimas labiausiai patinka Dievui, be to, tai padaugina gerų darbų nuopelnus ir pritraukia mums naują pagalbą, kad ištvermingai dirbtume ir augtume malonėje.
Užbaigimas
Mąstymo pabaigą sudaro trys aktai:
1. Dėkojimas Dievui už gautus apšvietimus ir t. t.;
2. Tvirtas apsisprendimas laikytis savo nutarimų;
3. Prašymas Dievui dėl Jėzaus ir Marijos suteikti mums malonę būti ištikimiems savo apsisprendimams.
Saugokitės, kad užbaigdami apmąstymą niekuomet nepamirštumėte pavesti Dievui sielų skaistykloje ir visų vargšų nusidėjėlių. Šv. Jonas Auksaburnis sako, kad niekas taip aiškiai neparodo mūsų meilės Jėzui Kristui, kaip mūsų uolumas pavedant Jam savo artimuosius.
KELETAS ŽODŽIŲ APIE IŠSIBLAŠKYMĄ IR SAUSUMĄ MALDOJE
1. Išsiblaškymas. Apie juos neturime daug galvoti. Pakanka juos atstumti, kai jie ateina. Be to, net šventieji patirdavo nevalingų išsiblaškymų. Tačiau jie dėl to nenutraukė apmąstymų - taip turime elgtis ir mes. Šv. Pranciškus Salezas sako, kad jei Meditacijos metu nedarytume nieko kito, tik vengtume arba stengtumėmės vengti išsiblaškymų, mūsų apmąstymas būtų labai naudingas.
2. Kalbant apie dvasios sausumą, didžiausias sielų skausmas apmąstymo metu yra tas, kad kartais jos pasijunta neturinčios pamaldumo pojūčio, pavargusios nuo maldos ir be jokio juntamo troškimo mylėti Dievą. Prie to dažnai prisideda ir baimė, kad dėl savo nuodėmių, dėl kurių Viešpats jas apleido, jos patenka į Dievo rūstybę. Būdamos šioje niūrioje tamsoje, jos nežino jokio būdo, kaip iš jos ištrūkti, nes joms atrodo, kad visi keliai yra joms uždaryti. Tegul pamaldi siela ir toliau tvirtai laikosi mąstymų ir nepalieka to, ką siūlo velnias. Tokiu metu tegul ji sujungia savo apleistumą su tuo, kurį Jėzus Kristus iškentėjo ant kryžiaus. Tegul ji kartoja: Mano Jėzau, pasigailėk! Viešpatie, pasigailėk manęs! Pasigailėk manęs! Nepalik manęs, Jėzau! Melskitės ir neabejokite, kad Dievas jus išklausys ir išpildys jūsų prašymus.
