XVII Dominica Post Pentecosten
XVII sekmadienis po Sekminių
Apaštalas Evangelijoje šiandien primena mūsų meilės Dievui ir artimui pareigą. Mylėk Dievą, mylėk savo brolius – štai visas Įstatymas ir Pranašai. Pasak šv. apaštalo Pauliaus, mūsų tikėjimo, krikšto ir minčių vienybė, kaip ir Šv. Dvasios, Kristaus ir Dievo Tėvo, yra mūsų broliškos meilės pagrindas.
Evangelijos pabaigoje išdėstomas mokymas apie dievystę Kristaus, kuris žmogiškąja prigimtimi buvo Dovydo Sūnus, bet dieviškąja esme buvo daug aukščiau už Dovydą. Štai kodėl Dovydas, Dievo įkvėptas, vadina Jį Viešpačiu (Ps 101, 1: „Viešpats tarė mano Viešpačiui“), atspėdamas Kristaus paslaptį.
Introitus
Ps. 118, 137 et 124. Iustus es, Dómine, et rectum iudicium tuum: fac cum servo tuo secúndum misericórdiam tuam.
Ps. 118, 1. Beáti immaculáti in via: qui ámbulant in lege Dómini.
Introitas
Ps 118, 137 ir 124. Tu teisus, Viešpatie, ir tavo teismas teisingas. Elkis su savo tarnu pagal savo gailestingumą.
Ps 118, 1. Palaiminti nesuteptieji kelyje, kurie vaikščioja Viešpaties įstatyme.
Oratio
Da, quæsumus, Dómine, pópulo tuo diabólica vitáre contágia: et te solum Deum pura mente sectári. Per Dominum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Padėk, meldžiame Tave, Viešpatie, savo tautai išsisaugoti nuo velnio įtakos ir Tave, vienintelį Dievą, tyra širdimi sekti. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Léctio Epístolæ beáti Pauli Apóstoli ad Ephésios. (Ephes. 4, 1–6)
Fatres: Obsecro vos ego vinctus in Dómino, ut digne ambulétis vocatióne, qua vocáti estis, cum omni humilitáte et mansuetúdine, cum patiéntia, supportántes ínvicem in caritáte, sollíciti serváre unitátem spíritus in vínculo pacis. Unum corpus et unus spíritus, sicut vocáti estis in una spe vocatiónis vestræ. Unus Dóminus, una fides, unum baptísma. Unus Deus et Pater ómnium, qui est super omnes et per ómnia et in ómnibus nobis. Qui est benedíctus in saecula sæculórum. Amen.
Skaitinys
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško efeziečiams. (Ef 4, 1–6)
Broliai: Aš, kalinys Viešpatyje, raginu jus elgtis, kaip dera jūsų pašaukimui, į kurį esate pašaukti. Su visu nuolankumu bei meilumu, su didžia kantrybe palaikykite tarpusavio meilę, uoliai sergėkite Dvasios vienybę taikos ryšiais. Vienas kūnas ir viena Dvasia, kaip ir esate pašaukti į vieną savo pašaukimo viltį. Vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas. Vienas Dievas ir visų Tėvas, kuris virš visų, per visus ir visuose. Jis yra palaimintas per amžių amžius. Amen.
Graduale
Ps. 32, 12 et 6. Beáta gens, cuius est Dóminus Deus eórum: pópulus, quem elégit Dóminus in hereditátem sibi. V. Verbo Dómini cæli firmáti sunt: et spíritu oris eius omnis virtus eórum.
Gradualas
Ps 32, 12 ir 6. Palaiminta tauta, kurios Dievas yra Viešpats, ta tauta, kurią Viešpats išsirinko paveldu. V. Viešpaties žodžiu buvo sustiprinti dangūs ir jo burnos alsavimu visos jų galybės.
Alleluia
Alleluia, alleluia.
Ps. 101, 2. V. Dómine, exáudi oratiónem meam, et clamor meus ad te pervéniat. Allelúia.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
Ps 101, 2. V. Viešpatie, išklausyk mano maldą, ir mano šauksmas tave tepasiekia. Aleliuja.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secúndum Matthæum. (Matth. 22, 34–46)
In illo témpore: Accessérunt ad Iesum pharisæi: et interrogávit eum unus ex eis legis doctor, tentans eum: Magíster, quod est mandátum magnum in lege? Ait illi Iesus: Díliges Dóminum, Deum tuum, ex toto corde tuo et in tota ánima tua et in tota mente tua. Hoc est máximum et primum mandátum. Secúndum autem símile est huic: Díliges próximum tuum sicut teípsum. In his duóbus mandátis univérsa lex pendet et prophétæ. Congregátis autem pharisæis, interrogávit eos Iesus, dicens: Quid vobis vidétur de Christo? cuius fílius est? Dicunt ei: David. Ait illis: Quómodo ergo David in spíritu vocat eum Dóminum, dicens: Dixit Dóminus Dómino meo, sede a dextris meis, donec ponam inimícos tuos scabéllum pedum tuórum? Si ergo David vocat eum Dóminum, quómodo fílius eius est? Et nemo poterat ei respóndere verbum: neque ausus fuit quisquam ex illa die eum ámplius interrogáre.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Matą tęsinys. (Mt 22, 34–46)
Anuo metu: Fariziejai priėjo prie Jėzaus, ir vienas iš jų, Įstatymo mokytojas, mėgindamas jį, paklausė: „Mokytojau, koks įsakymas yra didžiausias Įstatyme?“ Jėzus jam atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu.“ Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas. Antrasis – panašus į jį: „Mylėk savo artimą kaip save patį.“ Šitais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai.“ Kol fariziejai tebebuvo susirinkę, Jėzus juos paklausė: „Ką jūs manote apie Mesiją? Kieno jis sūnus?“ Jie atsakė: „Dovydo.“ Jis tarė jiems: „O kodėl gi Dovydas, Dvasios įkvėptas, vadina jį Viešpačiu, sakydamas: „Viešpats tarė mano Viešpačiui: Sėskis mano dešinėje, aš patiesiu tavo priešus tarsi pakojį po tavo kojų.“ Jei tad Dovydas vadina jį Viešpačiu, kaipgi tada jis gali būti jo sūnus?!“ Ir nė vienas negalėjo jam atsakyti nė žodžio, nei kas nors drįso nuo tos dienos jį klausinėti.
Offertorium
Dan. 9, 17, 18 et 19. Orávi Deum meum ego Dániel, dicens: Exáudi, Dómine, preces servi tui: illúmina fáciem tuam super sanctuárium tuum: et propítius inténde pópulum istum, super quem invocátum est nomen tuum, Deus.
Ofertoriumas
Dan 9, 17, 18 ir 19. Aš, Danielis, meldžiau savo Dievą, sakydamas: Išklausyk, Viešpatie, savo tarno maldas, savo veido šviesa apšviesk savo šventyklą ir meiliai pažvelk į tą tautą, kuri vadinasi tavo vardu, Dieve.
Secreta
Maiestátem tuam, Dómine, supplíciter deprecámur: ut hæc sancta, quæ gérimus, et a prætéritis nos delictis éxuant et futúris. Per Dominum nostrum...
Sekreta
Nuolankiai prašome, Viešpatie, Tavo didybę, kad šis šventas aukojimas, kurį mes atliekame, išvaduotų mus iš mūsų buvusių ir būsimų nusikaltimų. Per mūsų Viešpatį...
Communio
Ps. 75, 12–13. Vovéte et réddite Dómino, Deo vestro, omnes, qui in circúitu eius affértis múnera: terríbili, et ei qui aufert spíritum príncipum: terríbili apud omnes reges terræ.
Komunija
Ps 75, 12–13. Darykite įžadus Viešpačiui, savo Dievui, visi, esantieji aplinkui, neškite duoklę baisiajam, atimančiam iš kunigaikščių dvasią. Jis įkvepia baimę visiems žemės karaliams.
Postcommunio
Sanctificatiónibus tuis, omnípotens Deus, et vítia nostra curéntur, et remédia nobis ætérna provéniant. Per Dominum nostrum...
Postkomunija
Tegul Tavo pašventinimas, visagali Dieve, išgydo mūsų ydas ir suteikia mums amžinąjį išganymą. Per mūsų Viešpatį...
Schola
Introitus
Ps. 118, 137 et 124. Iustus es, Dómine, et rectum iudicium tuum: fac cum servo tuo secúndum misericórdiam tuam.
Ps. 118, 1. Beáti immaculáti in via: qui ámbulant in lege Dómini.
Introitas
Ps 118, 137 ir 124. Tu teisus, Viešpatie, ir tavo teismas teisingas. Elkis su savo tarnu pagal savo gailestingumą.
Ps 118, 1. Palaiminti nesuteptieji kelyje, kurie vaikščioja Viešpaties įstatyme.
Graduale
Ps. 32, 12 et 6. Beáta gens, cuius est Dóminus Deus eórum: pópulus, quem elégit Dóminus in hereditátem sibi. V. Verbo Dómini cæli firmáti sunt: et spíritu oris eius omnis virtus eórum.
Gradualas
Ps 32, 12 ir 6. Palaiminta tauta, kurios Dievas yra Viešpats, ta tauta, kurią Viešpats išsirinko paveldu. V. Viešpaties žodžiu buvo sustiprinti dangūs ir jo burnos alsavimu visos jų galybės.
Alleluia
Alleluia, alleluia.
Ps. 101, 2. V. Dómine, exáudi oratiónem meam, et clamor meus ad te pervéniat. Allelúia.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
Ps 101, 2. V. Viešpatie, išklausyk mano maldą, ir mano šauksmas tave tepasiekia. Aleliuja.
Offertorium
Dan. 9, 17, 18 et 19. Orávi Deum meum ego Dániel, dicens: Exáudi, Dómine, preces servi tui: illúmina fáciem tuam super sanctuárium tuum: et propítius inténde pópulum istum, super quem invocátum est nomen tuum, Deus.
Ofertoriumas
Dan 9, 17, 18 ir 19. Aš, Danielis, meldžiau savo Dievą, sakydamas: Išklausyk, Viešpatie, savo tarno maldas, savo veido šviesa apšviesk savo šventyklą ir meiliai pažvelk į tą tautą, kuri vadinasi tavo vardu, Dieve.
Communio
Ps. 75, 12–13. Vovéte et réddite Dómino, Deo vestro, omnes, qui in circúitu eius affértis múnera: terríbili, et ei qui aufert spíritum príncipum: terríbili apud omnes reges terræ.
Komunija
Ps 75, 12–13. Darykite įžadus Viešpačiui, savo Dievui, visi, esantieji aplinkui, neškite duoklę baisiajam, atimančiam iš kunigaikščių dvasią. Jis įkvepia baimę visiems žemės karaliams.