XXIV et Ultima Dominica Post Pentecosten
XXIV ir paskutinis sekmadienis po Sekminių
Baigiantis liturginiams metams, Bažnyčia mus kviečia atidžiai apmąstyti Evangelijoje aprašytą baisųjį teismą. Joje kalbama apie tai, kad Žmogaus Sūnus ateis visoje savo didybėje teisti visų žemės tautų.
Akivaizdu, kad Evangelija turi pažadinti mūsų norą mąstyti apie savo pareigas, bet kartu Kristaus teisme ji rodo mums Jo pergalės vainiką ir atpirkimo darbo užbaigimą. Mums, nuolat laukiantiems laiko, kai teks stoti prieš aukščiausiąjį Teisėją, būtinas tvirtas tikėjimas. Juk mes žinome ir tikime, kad tas, kuris mus teis, yra tas, kuris atėjo į pasaulį mūsų išgelbėti. Metų bėgyje Bažnyčia ne kartą mums tai primindavo. Ypatingu būdu ji kalba mums apie tai prieš Kalėdas, kai Dievo Sūnus pirmą kartą atėjo į šį pasaulį (Kūčių kolekta); ir šiandien ji vėl tai kartoja šv. Pauliaus lūpomis (Apaštalo skaitinys), primindama šlovingą Jo antrojo atėjimo dieną.
Introitus
Ier. 29, 11, 12 et 14. Dicit Dóminus: Ego cógito cogitatiónes pacis, et non afflictiónis: invocábitis me, et ego exáudiam vos: et redúcam captivitátem vestram de cunctis locis.
Ps. 84, 2. Benedixísti, Dómine, terram tuam: avertísti captivitátem Iacob.
Introitas
Jer 29, 11, 12 ir 14. Sako Viešpats: Aš turiu galvoje taikos, bet ne priespaudos mintis. Jūs šauksitės manęs, ir aš jus išklausysiu ir sugrąžinsiu jūsų belaisvius iš visų vietų.
Ps 84, 2. Viešpatie, tu palaiminai savo žemę, tu išvadavai Jokūbą iš nelaisvės.
Oratio
Excita, quæsumus. Dómine, tuórum fidélium voluntátes: ut, divíni óperis fructum propénsius exsequéntes; pietátis tuæ remédia maióra percípiant. Per Dóminum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Sužadink, meldžiame Tave, Viešpatie, savo ištikimųjų valią, kad, karščiau siekdami dieviškojo darbo vaisių, gautų vis daugiau Tavo palankumo įrodymų. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Léctio Epístolæ beáti Pauli Apóstoli ad Colossénses. (Col. 1, 9–14)
Fratres: Non cessámus pro vobis orántes et postulántes, ut impleámini agnitióne voluntátis Dei, in omni sapiéntia et intelléctu spiritáli: ut ambulétis digne Deo per ómnia placéntes: in omni ópere bono fructificántes, et crescéntes in scientia Dei: in omni virtúte confortáti secúndum poténtiam claritátis eius in omni patiéntia, et longanimitáte cum gáudio, grátias agentes Deo Patri, qui dignos nos fecit in partem sortis sanctórum in lúmine: qui erí puit nos de potestáte tenebrárum, et tránstulit in regnum Fílii dilectiónis suæ, in quo habémus redemptiónem per sánguinem eius, remissiónem peccatórum.
Skaitinys
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško kolosiečiams. (Kol 1, 9–14)
Broliai: Nesiliaujame už jus meldę ir prašę, kad būtumėte pilni Dievo valios pažinimo su visa išmintimi ir dvasiniu supratimu, kad elgtumėtės, kaip verta Viešpaties, ir jam tobulai patiktumėte, nešdami visokių gerų darbų vaisių ir augdami Dievo pažinimu; kad, visokeriopai sustiprinti jo šlovės galia, pilni ištvermės ir kantrybės, su džiaugsmu dėkotumėte Tėvui, kuris padarė mus tinkamus paveldėti šventųjų dalį šviesoje, kuris išgelbėjo mus iš tamsybių valdžios ir perkėlė į savo mylimojo Sūnaus karalystę. O jame mes turime atpirkimą jo krauju, nuodėmių atleidimą.
Graduale
Ps. 43, 8–9. Liberásti nos, Dómine, ex affligéntibus nos: et eos, qui nos odérunt, confudísti. V. In Deo laudábimur tota die, et in nómine tuo confitébimur in sæcula.
Gradualas
Ps 43, 8–9. Tu išgelbėjai mus, Viešpatie, nuo mūsų prispaudėjų ir sugėdinai tuos, kurie neapkenčia mūsų. V. Mes giriamės Dievu visą dieną ir šlovinsime tavo vardą per amžius.
Alleluia
Alleluia, alleluia.
Ps. 129, 1–2. V. De profúndis clamávi ad te, Dómine: Dómine, exáudi oratiónem meam. Allelúia.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
Ps 129, 1–2. V. Iš gilybės aš šaukiuosi tavęs, Viešpatie, Viešpatie, išgirsk mano maldą. Aleliuja.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secúndum Matthæum. (Matth. 24, 15–35)
In illo témpore: Dixit Iesus discípulis suis: Cum vidéritis kabominatiónem desolatiónis, quæ dicta est a Daniéle Prophéta, stantem in loco sancto: qui legit, intéllegat: tunc qui in Iudæa sunt, fúgiant ad montes: et qui in tecto, non descéndat tóllere áliquid de domo sua: et qui in agro, non revertátur tóllere túnicam suam. Væ autem prægnántibus et nutriéntibus in illis diébus. Oráte autem, ut non fiat fuga vestra in híeme vel sábbato. Erit enim tunc tribulátio magna, qualis non fuit ab inítio mundi usque modo, neque fiet. Et nisi breviáti fuíssent dies illi, non fíeret salva omnis caro: sed propter eléctos breviabúntur dies illi. Tunc si quis vobis díxerit: Ecce, hic est Christus, aut illic: nolíte crédere. Surgent enim pseudochrísti et pseudoprophétæ, et dabunt signa magna et prodígia, ita ut in errórem inducántur – si fíeri potest – étiam elécti. Ecce, prædíxi vobis. Si ergo díxerint vobis: Ecce, in desérto est, nolíte exíre: ecce, in penetrálibus, nolíte crédere. Sicut enim fulgur exit ab Oriénte et paret usque in Occidéntem: ita erit et advéntus Fílii hóminis. Ubicúmque fúerit corpus, illic congregabúntur et áquilæ. Statim autem post tribulatiónem diérum illórum sol obscurábitur, et luna non dabit lumen suum, et stellæ cadent de cælo, et virtútes cælórum commovebúntur: et tunc parébit signum Fílii hóminis in cælo: et tunc plangent omnes tribus terræ: et vidébunt Fílium hominis veniéntem in núbibus cæli cum virtúte multa et maiestáte. Et mittet Angelos suos cum tuba et voce magna: et congregábunt electos eius a quátuor ventis, a summis cælórum usque ad términos eórum. Ab arbóre autem fici díscite parábolam: Dum iam ramus eius tener túerit et fólia nata, scitis, quia prope est æstas: ita et vos tum vidéritis hæc ómnia, scitóte, quia prope est in iánuis. Amen, dico vobis, quia nonpræteríbit generátio hæc, donec ómnia hæc fiant. Cælum et terra transíbunt, verba autem mea non præteríbunt.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Matą tęsinys. (Mt 24, 15–35)
Anuo metu: Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Kai tik pamatysite pranašo Danieliaus paskelbtą sunaikinimo pabaisą, stovinčią šventoje vietoje (skaitytojas teįsidėmi!), tuomet, kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus, kas ant stogo, tenelipa žemėn pasiimti iš namų savo daiktų, o kas laukuose, tenegrįžta pasiimti apsiausto. Vargas nėščioms ir žindančioms anomis dienomis! Melskitės, kad jums netektų bėgti žiemą ar šabo dieną. Tuomet bus didelis suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar ir kokio daugiau nebebus. Ir jeigu tos dienos nebūtų sutrumpintos, neišsigelbėtų nė vienas žmogus. Bet dėl išrinktųjų tos dienos bus sutrumpintos. Jei tada kas nors jums sakytų: „Štai čia Mesijas“ arba: „Jis tenai!“, – netikėkite. Atsiras netikrų mesijų ir netikrų pranašų, ir jie darys didelių ženklų bei stebuklų, mėgindami suklaidinti, jei tai įmanoma, net išrinktuosius. Štai jus apie tai iš anksto įspėjau!“ „Tad jeigu jums sakytų: „Štai jis tyruose!“, – neikite, „Štai jis namų gilumoje!“, – netikėkite. Kaip žaibas tvykstelėja iš rytų ir nušvinta iki vakarų, taip bus ir su Žmogaus Sūnaus atėjimu. Kur bus lavonų, ten sulėks ir maitvanagiai. Netrukus po tų nelaimių dienų saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris iš dangaus, ir dangaus galybės bus sukrėstos. Tuomet danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas, o visos žemės tautos ims raudoti ir pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį dangaus debesyse su didžia galybe ir šlove. Jis pasiųs savo angelus, kurie skardžiais trimitų garsais surinks jo išrinktuosius iš visų keturių šalių, nuo vieno dangaus pakraščio iki kito.“ „Pasimokykite iš palyginimo su figmedžiu: kai jo šaka suminkštėja ir sprogsta lapai, jūs žinote, jog artinasi vasara. Taip pat, visa tai išvydę, žinokite, jog jis arti, prie slenksčio. Iš tiesų sakau jums: nepraeis nė ši karta, iki visa tai įvyks. Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis.“
Offertorium
Ps. 129, 1–2. De profúndis clamávi ad te, Dómine: Dómine, exáudi oratiónem meam: de profúndis clamávi ad te. Dómine.
Ofertoriumas
Ps 129, 1–2. Iš gilybės aš šaukiuosi tavęs, Viešpatie! Viešpatie, išgirsk mano maldą. Iš gilybės šaukiuosi tavęs, Viešpatie.
Secreta
Propítius esto, Dómine, supplicatiónibus nostris: et, pópuli tui oblatiónibus precibúsque suscéptis, ómnium nostrum ad te corda convérte; ut, a terrenis cupiditátibus liberáti, ad cæléstia desidéria transeámus. Per Dominum nostrum...
Sekreta
Būk palankus, Viešpatie, mūsų prašymams ir, priėmęs savo tautos aukas ir maldas, atversk visų mūsų širdis į save, kad mes, atsipalaidavę nuo visų žemiškųjų įnorių, nukryptume į dangiškuosius troškimus. Per mūsų Viešpatį...
Communio
Marc. 11, 24. Amen, dico vobis, quidquid orántes pétitis, crédite, quia accipiétis, et fiet vobis.
Komunija
Mk 11, 24. Iš tiesų sakau jums: ko melsdamiesi prašote, tikėkite, kad gausite, ir bus jums.
Postcommunio
Concéde nobis, quæsumus, Dómine: ut per hæc sacraménta quæ súmpsimus, quidquid in nostra mente vitiósum est, ipsorum medicatiónis dono curétur. Per Dominum nostrum...
Postkomunija
Suteik mums, meldžiame Tave, Viešpatie, kad šių sakramentų, kuriuos priėmėme, gydomąja galia būtų išgydyta visa, kas tik mūsų sieloje iškreipta. Per mūsų Viešpatį...
Schola
Introitus
Ier. 29, 11, 12 et 14. Dicit Dóminus: Ego cógito cogitatiónes pacis, et non afflictiónis: invocábitis me, et ego exáudiam vos: et redúcam captivitátem vestram de cunctis locis.
Ps. 84, 2. Benedixísti, Dómine, terram tuam: avertísti captivitátem Iacob.
Introitas
Jer 29, 11, 12 ir 14. Sako Viešpats: Aš turiu galvoje taikos, bet ne priespaudos mintis. Jūs šauksitės manęs, ir aš jus išklausysiu ir sugrąžinsiu jūsų belaisvius iš visų vietų.
Ps 84, 2. Viešpatie, tu palaiminai savo žemę, tu išvadavai Jokūbą iš nelaisvės.
Graduale
Ps. 43, 8–9. Liberásti nos, Dómine, ex affligéntibus nos: et eos, qui nos odérunt, confudísti. V. In Deo laudábimur tota die, et in nómine tuo confitébimur in sæcula.
Gradualas
Ps 43, 8–9. Tu išgelbėjai mus, Viešpatie, nuo mūsų prispaudėjų ir sugėdinai tuos, kurie neapkenčia mūsų. V. Mes giriamės Dievu visą dieną ir šlovinsime tavo vardą per amžius.
Alleluia
Alleluia, alleluia.
Ps. 129, 1–2. V. De profúndis clamávi ad te, Dómine: Dómine, exáudi oratiónem meam. Allelúia.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
Ps 129, 1–2. V. Iš gilybės aš šaukiuosi tavęs, Viešpatie, Viešpatie, išgirsk mano maldą. Aleliuja.
Offertorium
Ps. 129, 1–2. De profúndis clamávi ad te, Dómine: Dómine, exáudi oratiónem meam: de profúndis clamávi ad te. Dómine.
Ofertoriumas
Ps 129, 1–2. Iš gilybės aš šaukiuosi tavęs, Viešpatie! Viešpatie, išgirsk mano maldą. Iš gilybės šaukiuosi tavęs, Viešpatie.
Communio
Marc. 11, 24. Amen, dico vobis, quidquid orántes pétitis, crédite, quia accipiétis, et fiet vobis.
Komunija
Mk 11, 24. Iš tiesų sakau jums: ko melsdamiesi prašote, tikėkite, kad gausite, ir bus jums.
