Ką laimėsi įsigijus visą pasaulį, jeigu tuo pražudysi savo sielą?
Šiame pasaulyje viskas baigiasi, tik amžinybė niekuomet nesibaigia.
Būkime pasirengę viską prarasti, kad Dievo neprarastumėm amžinai.
Viskas yra pragaištinga, ką darome iš savo pamėgimo.
Norint būti išganytu, nuolatos reikia saugotis nuodėmės.
Numirkime sau ir mąstykime tiktai apie tai, kaip patikti Dievui.
Nuodėmė yra vienintelis piktas, kurio reikia bijoti.
Kas visur sutinka su Dievo valia, tas visuomet yra ramus ir linksmas, nors ir kas nors bloga atsitinka.
Man reikia taip gyventi, lyg kad nieko daugiau nebūtų pasauly, kaip tiktai aš ir Dievas
Nė visas pasaulis nepasotins mūsų širdies, tiktai vienas Dievas gali ją pasotinti.
Visas tobulumas ir mūsų laimė priklauso nuo Dievo meilės, o meilė priklauso nuo pildymo ir pamilimo Dievo valios.
Vienintelis mūsų turtų šaltinis yra malda. Kas meldžiasi, tam Dievas duoda viską, ko tiktai trokšta.
Laikyk sugaišintą tą dieną, kurią apleidai dvasiškus mąstymus.
„Kas apsileidžia maldoje“, sako šv. Teresė, „tas save skandina pragare“.
Tegul tau nepraeina nė viena diena be dvasiško skaitymo.
Norint būti nusižeminusia ne tiktai žodžiais, bet ir širdimi, neužtenka prisipažinti, kad esame vertos paniekinimo, bet reikia iš tikrųjų su noru nukentėti tuos paniekinimus.
Koks nusižeminimas yra tos sielos, kuri negali nukentėti nė mažiausio paniekinimo dėl Viešpaties Jėzaus meilės?
Jei tave kas išjuokia, visai nekreipk į tai dėmesio.
Kas myli neturtą, tas visko turi pakankamai.
Iš žemiškų daiktų išsirink sau paprasčiausius, iš dvasiškų ir antgamtinių – visų geriausius.
Paklusni siela linksmina Dievą ir teikia garbės savo vadams.
Tikra meilė remiasi tuo, kad už bloga užmoka geru. Ką gelbės turtai ir garbė mirties valandoje? Didžiausia Dievo malonė yra Jo švenčiausios meilės dovana. Dievas niekuomet nepalieka gerų norų be atlyginimo. Nė prie jokio daikto, nei prie didelio, nei prie mažo nereikia prisirišti.
Dėkokime Dievui už viską; Jam nieko nesigailėkime; skirkime visuomet tai, kas Jam geriau patinka.
Geriausia malda ligoje yra atsidavimas Dievo valiai.
Gyvenimo šventumas ir sau pataikavimas niekaip nesiderina.
Kas pasitiki savo jėgomis, tas, be abejo, nupuls, o kas atsiduoda Dievui, tas nepražus niekuomet.
Nėra didesnės Dievą mylinčiai sielai linksmybės už sąžinės balsą jai sakantį, kad ji patinka Dievui.
Vienintelis kelias ir būdas save padaryti šventu, tai kentėjimas.
Atšalimu ir pagundomis Dievas bando Jį mylinčias sielas.
Kas myli Dievą ir Juo viliasi, tas negali pražūti.
Įsižiūrėk į nukryžiuotą Viešpatį Jėzų ir viską iškentėsi.
Kas myli Dievą, tas jau šioje žemėje yra už visus laimingiausias.
Geriausieji darbai, kurie padaryti ne su vienintele intencija, kad patiktum Dievui, vietoje džiaugsmo atneša neramumą.
Kas ieško paties Dievo, tas yra turtingas, laimingas ir nieko jam netrūksta ir daugiau nieko nereikalauja iš pasaulio.
