Ps 24, 15–16. Mano akys visada nukreiptos į Viešpatį, nes jis ištrauks iš spąstų mano kojas: pažvelk į mane ir pasigailėk manęs, nes vienišas ir vargšas aš esu.
Ps 24, 1–2. Į tave, Viešpatie, pakėliau savąją sielą, mano Dieve, į tave viltį sudėjau, lai nerausiu iš gėdos.
(Introitas)
Trečiasis Gavėnios sekmadienis mums atidengia kiekvienos blogybės šaknį bei priežastį – tai piktoji dvasia, šio pasaulio kunigaikštis, kuris trokšta pavergti kiekvieną sielą ir amžiams atitraukti ją nuo dieviškosios palaimos. Tačiau mūsų Viešpats Jėzus Kristus, tarsi narsus galiūnas, apsiginklavęs šventojo Kryžiaus ginklais, išeina į kovą su Nedorėliu ir jį nugali. Gavėnia yra pats tinkamiausias metas vėl iš naujo pasirinkti, kieno stovykloje būsime, kieno valią vykdysime, kuriam šeimininkui tarnausime.
Mišių kolektoje Šventoji Motina Bažnyčia meldžia Visagalį, idant Jis atsižvelgtų į nusižeminusius savo vaikus, priimtų jų meldimus ir suteiktų savo dešiniosios pagalbą. Nuolankumas – tiesa apie save, – labiausiai patraukia Viešpatį ir Jis suteikia savo galingą paramą tam, kuris žino, jog be Jo pagalbos net šventieji suklumpa.
Epistolės skaitinyje apaštalas Paulius moko mus Laiško efeziečiams paraginimais, kad mūsų Gavėnios pasiryžimai atsispindėtų mūsų elgesyje, kuris daug geriau išreiškia mūsų intencijas, nei gražiausi žodžiai ir planai: „Užtat ištvirkavimas, visoks netyrumas ar godulystė tenebūna jūsų net minimi, kaip pridera šventiesiems; taip pat begėdystė, kvaila šneka ar juokų krėtimas – jums tai netinka, verčiau tebūna dėkojimas. Gerai įsidėmėkite, kad joks ištvirkėlis, nedorėlis ar gobšas, tai yra joks stabmeldys, nepaveldės Kristaus ir Dievo karalystės dalies. Tegul niekas neapgauna jūsų tuščiais plepalais; už tokius dalykus Dievo rūstybė ištinka neklusnumo vaikus. Nebūkite jų bendrai!“ Būkime Kristaus mokiniais ne tik, kai esame bažnyčioje ar tarp savų, bet ypač tarp netikinčių, idant savo pavyzdžiu geriau nei bet kokiais žodžiais parodytume, ką reiškia būti šviesos vaikais.
Šventoji Evangelija mums pasakoja apie Viešpaties Jėzaus kovą su piktąja dvasia, kuri yra melo tėvas. Išganytojui išvarius demoną, jisai apkaltinamas, kad tai atliko su demonų valdovo pagalba. Tačiau ar blogis kovoja pats prieš save?
Viešpats perspėja, kad ta siela, kuri nebudi, nupuola dar žemiau nei pirma. Todėl mes esame raginami ne vien klausytis Dievo Žodžio, bet ir vykdyti tai, ką išgirdome.
Kadangi esame nepastovūs ir silpni, greitai mūsų pirminiai pasiryžimai išblėsta ir net nepastebime, kaip pamažu grįžtame prie savo senų ydų, įpročių bei nuodėmių. Tai žinodama, Motina Bažnyčia ir įvedė Gavėnios metą, kuris yra skirtas atrasti senojo priešo teritorijas mūsų širdyje ir apsiginklavus dvasiniais ginklais pabandyti jas atkariauti Kristaus garbei ir šlovei. Tenebūna mūsų širdyje vietų, kuriose nėra Kristaus Kryžiaus vėliavos.
Nebūkime naivūs ir lengvabūdžiai: kol esame žemėje, tol esame kovoje bei pavojuje. Budėkime dėl savo sielos. Ieškokime Viešpaties Valios savo kasdienybėje. Pasitikėkime ir veikime.
Tegul mus lydi Viešpaties palaiminimas, ištartas Evangelijos skaitinio pabaigoje: palaiminti tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jo laikosi. Išgirskime, įsidėkime į savo širdies lobyną ir svarbiausia – gyvenkime Dievo Žodžiu kasdienybėje.
Išgirsk mano šauksmą,
atkreipk akį į mano maldavimą,
mano Karaliau ir mano Dieve,
nes tave maldauju, Viešpatie.
(Komunijos antifona)
