Viešpats yra arti; eikime, pagarbinkime Jį.
Iš pranašo Izaijo knygos, 33 skyrius.
VIEŠPATIE, būk maloningas mums,
nes tavimi viliamės!
Būk mus kas rytą gelbstinti ranka,
mūsų išgelbėjimas atėjus pavojui!
Nuo sąmyšio ūžesio gentys bėga,
kai tu pakyli, tautos sklaidosi į visas puses.
Žmonės grobį šluoja, kaip šluojami skėriai, –
tarsi žiogai jie šoka grobio imti.
VIEŠPATS prakilnus, gyvena jis aukštybėse,
Zioną pripildo teisingumo ir teisumo.
Tai, kas jo laikams patvarumą duoda,
lobiai, kurie išgelbsti,
yra išmintis ir žinojimas.
Baimė VIEŠPATIES yra jo turtas!
Nusidėjėliai dreba Zione,
šiurpulys krečia bedievius:
„Iš mūsų kas valios ištverti ugnį pleškančią,
iš mūsų kas atlaikys amžinas liepsnas?“
Tas, kuris gyvena pagal teisumą ir tiesą sako,
kas per skriaudą sau pelno išspausti nenori,
kas papirkas priimti atsisako,
kas užsikemša ausis,
kad negirdėtų kalbant apie žudymą,
ir kas užmerkia savo akis,
kad neregėtų pikta.
Toks žmogus gyvens aukštybėse,
neprieinamų uolų tvirtovė bus jo pilis,
jam duona bus tiekiama, jam netrūks vandens.
Laimingas tas, kurio akys taip apmąstys naujai gimusį Karalių saldžiame jo meilės ir nuolankumo didingume! Jis bus taip sužavėtas jo grožiu, kad žemė su visa savo didybe jo akyse atrodys kaip niekas. Vienintelis dalykas, į kurį jis norės žiūrėti, bus Tas, kuris bus paguldytas ėdžiose ir suvystytas vystyklais. Tačiau, kad galėtume patirti šią laimę artimai apmąstyti dieviškąjį Karalių, kuris ateina pas mus, kad būtume verti įžengti į jo rūmus, turime daryti tai, ką mums liepia Pranašas: turime vaikščioti tiesoje ir kalbėti tiesą. Paklausykime pamaldaus Rabano Mauro, kuris tai išreiškia su dideliu įsitikinimu savo pirmajame pamoksle apie pasirengimą Kalėdų šventei:
Jei visada turime puoštis gerais darbais, tai ypač turėtume tai daryti mūsų Išganytojo Gimimo dieną. Pamąstykite, broliai, ką darytumėte, jei karalius ar princas pakviestų jus švęsti jo gimtadienį. Jūsų drabužiai būtų nauji, elegantiški, ir netgi tokie puošnūs, kokius tik galėtumėte įsigyti, nes manytumėte, kad laikytumėte įžeidimu tam, kuris jus pakvietė, jei pasirodytumėte prieš jį su suplėšytais, skurdžiais ar nešvariais drabužiais. Parodykite panašų rūpestį artėjančios šventės proga – ir tegul jūsų sielos, papuoštos įvairiais dorybės papuošalais, eina pas savo Karalių. Jis myli paprastumo perlus ir skaistaus blaivumo gėles: todėl nešiokite juos. Tegul jūsų sąžinė bus šventai rami, dabar, kai artėja iškilminga Jėzaus Gimimo šventė. Dalyvaukite joje gražūs savo skaistumu, puikūs savo meile, gražūs savo artimo meilės darbais, spindintys teisingumu ir nuolankumu, ir, svarbiausia – spindintys Dievo meile. Jei Viešpats Jėzus pamatys jus tokius, kai švęsite Jo šventę, tikėkite manimi, Jis padarys daugiau nei kad tik aplankys jūsų sielas; Jis elgsis su jumis taip draugiškai, kad išsirinks jus savo mėgstamiausia buveine ir ten gyvens amžinai, kaip parašyta: „Štai! Aš ateisiu ir gyvensiu su jais; jie bus mano tauta, o aš būsiu jų Dievas“. Krikščionys, negaiškite: greitai pasiruoškite šiam didžiam aplankymui. Tegul nusidėjėliai atsiverčia ir tampa teisūs, tegul teisieji tampa dar teisesni, tegul šventieji tampa dar šventesni, nes Ateinantis yra mūsų Viešpats Dievas, ir niekas kitas.
Advento laikotarpio skaitinys
(Parašyta XI a., paimta iš senųjų Romos-Prancūzijos mišiolų.)
Giedokime kartu mūsų Dievui, kuris sukūrė viską;
Kuris sukūrė visus amžius;
Tvirtovę, kuri šviečia didžiule šviesa, ir nesuskaičiuojamas žvaigždes;
Saulę, pasaulio puošmeną; Mėnulį, kuris yra nakties grožis; ir visus šviečiančius dalykus:
Jūrą, žemę, kalnus, lygumas ir gilias upes;
Plačias erdves, kuriose skraido paukščiai, vėjai ir lietus;
Visi jie paklūsta tik Tau, Dieve, kaip savo Kūrėjui ir Karaliui.
Dabar ir per amžius, per begalinius amžius:
Jų šlovė yra Tavo šlovė;
Tu, kuris mūsų išgelbėjimui atsiuntei savo Viengimį Sūnų,
Kuris buvo be nuodėmės, kad kentėtų žemėje už mūsų nuodėmes.
Mes maldaujam Tave, Šventoji Trejybe, valdyk ir saugok mūsų sielas ir kūnus, ir suteik mums atleidimą už mūsų nuodėmes. Amen.
