Skelbiame noveną šv. Juozapui, kurią galima kalbėti prieš Šv. Juozapo Darbininko šventę (pradedant balandžio 22-ąją ir baigiant balandžio 30-ąją).
Trumpi devynių dienų mąstymai atliekami tokiu būdu:
1. Pirmąją ir paskutinę šios novenos dienas atlikus išpažintį priimti šv. Komuniją. Jei nebūtų galimybių pirmąją, tai bent paskutinę.
2. Pradžioje padaryti intenciją šventojo Juozapo garbei, kad jis išmelstų iš Dievo mūsų išganymui malonių, taip pat galima pareikšti tas malones, kurių trokštama gauti.
3. Skaityti kiekvienai dienai nurodytus mąstymus apie šv. Juozapo dorybes ir stengtis jomis sekti.
4. Dievobaimingai prie šv. Juozapo paveikslo sukalbėti kiekvienai dienai nurodytus apmąstymus su maldomis ir litanija šv. Juozapui. Turint laiko, galima pridėti kitų maldų ir dažnai daryti širdingus atsidūsėjimus.
PIRMOJI DIENA
Šv. Juozapas – krikščioniško nusižeminimo pavyzdys
Dieve, suteik stebuklingąją savo malonę, kad visas mintis, visus savo širdies jausmus nukreipčiau tarnauti Tau ir Tavo Dieviškajai garbei ir iš šio mąstymo gaučiau naudingų vaisių.
V. Melski už mus, šventasis Juozapai.
R. Kad taptume verti Kristaus žadėjimų.
Pirmiausia pažvelk į šv. Juozapo nusižeminimą, nes nusižeminimas, pagal Šventųjų Tėvų mokslą, yra svarbiausia krikščioniška dorybė. Šventieji Tėvai vadina nusižeminimą šventumo šaknimi, pamatu ir visų dorybių sargu. Be nusižeminimo jokia dorybė negali išsilaikyti. Kaip žiedas augdamas maitinasi iš šaknų išeinančiais syvais, o nuo kelmo atskirtas vysta, taip ir kiekviena dorybė, šv. Grigaliaus žodžiais, jei neišsilaiko nusižeminimo šaknyse, greitai džiūsta ir pražūva.
Nužemintos širdies žmogus, pažindamas savo silpnumą, niekuo nesigiria, nesididžiuoja, jokiuose atsitikimuose nenuliūsta, nes žino, kad įvairūs karčiausieji atsitikimai būna Viešpačiui Dievui patvarkius arba leidus.
Dievas labiausiai myli nusižeminimo dorybę. Pamėgo Jis Mariją dėl Jos nusižeminimo, taip pat dėl nusižeminimo pamėgo Jis ir šventąjį Juozapą ir po Marijos išaukštino jį virš visų pasaulio giminių.
Šv. Juozapo nusižeminimas aiškiai pasireiškia visame jo gyvenime, toje derlingoje dirvoje išaugo visos gražiausios dorybės. Jis, kilęs iš karališkos giminės, neieškojo išaukštinimo ir turtų, mylėdamas vien Dievo duotąjį neturtą, dirbo savo darbą nepykdamas ir nemurmėdamas dėl prispaudimų ir sunkių darbų, visiškai Dievo valiai atsiduodamas ir noriai priimdamas pažeminimus.
Nežinodamas pašaukimo, kuris jo laukia, susižiedavo su didžiausio nusižeminimo Mergele, vardu Marija. Sužinojęs, kad nesuprantamas Dievo sutvarkymas paskyrė ją pasaulio Išganytojo Motina, giliausiai nusižeminęs suprato nesąs vertas gyventi su Marija po vienu stogu. Tapus Jėzaus globėju, kuris vadino jį savo tėvu, toji dangiška malonė ne tik nesumažino nusižeminimo, bet priešingai, toji dorybė dar padidėjo turint stebuklingą paties Išganytojo pavyzdį. Pamąstyk, kokį šv. Juozapas patirdavo nuliūdimą, matydamas Dieviškojo Vaikelio nusižeminimą ir neturtą. Tas dangiškas Tvarkytojas savo pavyzdžiais rodė tai, ką vėliau sakė šiais žodžiais: „Mokykitės iš manęs, nes aš romios ir nuolankios širdies.“
Pagalvok, ar tavyje tikrai yra ta gražiausioji dorybė? Gal blogais įpratimais rūstindamas Dievą skęsti sunkioje puikybės nuodėmėje, kurios Dievas labiausiai neapkenčia? Gal tuščios garbės ieškodamas, protu, turtais, skaistybe girdamasis aukštini save, o kitus peiki, jų darbus niekini? Jei kas tave pažemina, išpeikia, gal tuoj nuliūsta tavo širdis, gal gimsta rūstybė, neapykanta, gal atsiranda noras keršyti?
Stenkis, kiek galėdamas, išprašyti sau šv. Juozapą globėju gyvenimo ir mirties valandą. Pasižadėk šiandien naikinti prigimtos puikybės geidulius ir neaukštink per daug savo dorybių, nes jų be tikro nusižeminimo niekas negali įsigyti. Žinok, kad pats savyje nieko gero neturi, tik esi labai palinkęs į nuodėmes. Saugodamasis savęs aukštinimo neniekink kitų ir noriai kentėk įvairius pažeminimus, žinodamas, kad esi to dėl savo nuodėmių vertas. Kiekvienoje gyvenimo valandoje atmink šiuos žodžius: kas čia nusižemina, tas per amžius bus išaukštintas, o kas čia save išaukština, amžinuose skausmuose bus pažemintas.
MALDA
Meldžiu tave, šv. Juozapai, per širdingą tavo meilę, kurią jautei tavo globai atiduotajam Jėzui, ir per tą meilę, kuria Jėzus tave mylėjo, pašvęsk mano sielą. Būk mano vadovu, pavyzdžiu ir užtarėju pas Dievą. Išprašyk man malonę, kad padarytus pasižadėjimus tiksliai pildydamas visados turėčiau tavo dorybę, apie kurią šiandien mąsčiau, kad tavo švento gyvenimo pavyzdžiu sekdamas pelnyčiau amžinąją laimę. Per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su Dievu Tėvu Šventosios Dvasios vienybėje per amžių amžius. Amen.
Širdingi atsidūsėjimai. Šv. Juozapai, žmonių paniekintas, bet didis Dievo akyse, išmelsk man tikrąjį nusižeminimą.
Pasiryžimas. Šiandien kantriai iškęsk kokį nors nusižeminimą arba padaryk kitam kokį patarnavimą, kurio nekenčia arba kuriuo piktinasi tavo tuštybė, kad tuo pasireikštų tikrasis tavo nusižeminimas.
Kýrie, eléison. Christe, eléison. Kýrie, eléison.
Kristau, išgirsk mus! R. Kristau, išklausyk mus!
Tėve, dangaus Dieve, R. pasigailėk mūsų!
Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve,
Šventoji Dvasia, Dieve,
Šventoji Trejybe, vienas Dieve,
Šventoji Marija, R. melski už mus!
Šventasis Juozapai,
Garbingasis Dovydo palikuoni,
Patriarchų šviesybe,
Dievo Gimdytojos sužadėtini,
Drovusis Mergelės saugotojau,
Dievo Sūnaus maitintojau,
Stropusis Kristaus gynėjau,
Šventosios šeimos galva,
Juozapai teisingasis,
Juozapai tyrasis,
Juozapai išmintingasis,
Juozapai tvirtasis,
Juozapai klusnusis,
Juozapai ištikimasis,
Kantrybės paveiksle,
Neturto mylėtojau,
Darbininkų pavyzdy,
Šeimos gyvenimo puošmena,
Nekaltųjų saugotojau,
Šeimų stiprybe,
Vargdienių paguoda,
Ligonių viltie,
Mirštančiųjų užtarėjau,
Piktųjų dvasių baime,
Šventosios Bažnyčios globėjau,
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, R. atleisk mums, Viešpatie!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, R. išklausyk mus, Viešpatie!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, R. pasigailėk mūsų!
V. Paskyrė jį savo namų viešpačiu! R. Ir visų savo turtų valdytoju!
Melskimės. Dieve, savo neapsakoma Apvaizda Tu teikeisi išrinkti šventąjį Juozapą savo Švenčiausiajai Gimdytojai sužadėtiniu. Duok, meldžiame, kad jį gerbdami kaip globėją žemėje, būtume verti jį turėti užtarėju danguje. Tu gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. Amen.
ANTROJI DIENA
Šv. Juozapas – angeliškos skaistybės pavyzdys
Dieve, suteik stebuklingąją savo malonę, kad visas mintis, visus savo širdies jausmus nukreipčiau tarnauti Tau ir Tavo Dieviškajai garbei ir iš šio mąstymo gaučiau naudingų vaisių.
V. Melski už mus, šventasis Juozapai.
R. Kad taptume verti Kristaus žadėjimų.
Jėzus, pats šventumas, visokios skaistybės tvarkytojas, norėjo, kad Jo Motina būtų nekalta, skaisti. Taip pat ir šv. Jonas Krikštytojas, Jo atėjimą skelbęs visam pasauliui, bei vienas iš Jo mokinių, šv. Jonas, žibėję šia dorybe, gavo pažinti ypatingas Jo širdies paslaptis. Taip ir šv. Juozapas, paskirtasis globėjas, turėjo būti lelijos žiedo skaistumo.
Juozapas nuo pat jaunystės gyveno toje angeliškoje dorybėje ir skaisčiausioji Marija išsirinko jį savo mergystės sargu. Ši Juozapo garbė yra tikras gražiausios jo dorybės pažymėjimas. Marija, kuri savo Nekaltuoju Prasidėjimu žibėjo šviesiau už saulės spindulius, kuri nuo mažens mergelės skaistybę pašventė Dievui amžinais įžadais, kuri tą dangiškąją dorybę statė aukščiau už Dievo Motinos pašaukimą, šv. Juozapą sutiko priimti savo sužadėtiniu ne kitaip, kaip tik dangiškai šviesai apie jo skaistybės tikrumą pareiškus.
O kokia skaisti turėjo būti šv. Juozapo širdis, prie kurios taip dažnai glaudėsi garbingiausioji Jėzaus Širdis, įsikūnijusio Dievo šventumas! Jei jo skaistumas buvo didelis, kol dar su Jėzumi ir Marija nebuvo susijungęs, tai jis stebuklingu būdu sutvirtėjo ir padidėjo tuomet, kai jis jau tapo tų švenčiausiųjų būtybių draugu.
Šventasis Juozapas yra skaistumo mylėtojas. Jei nori pelnyti jo ypatingą globą ir Dievo malonę, visomis jėgomis pagal savo išgales rūpinkis saugoti tą angeliškąją dorybę, vadinamą sielos turtu. Tas turtas paslėptas dūžtančiame inde – silpname kūne. Mažiausias neatsargumas, nejautri sargyba gali tą turtą pražudyti. Todėl rūpestingai saugok visus savo širdies jausmus ir geismus, labiausiai – savo mintis, regėjimą, klausą, kalbas ir taip apsisaugosi nuo viso to, kas bent kiek gali sutepti skaisčiausią ir brangiausią dangišką veidrodį – skaistumo dorybę.
Skaistybė yra kaip pražystanti rožė, kurios paslėptas grožis pridengtas erškėčiais. Jei tau miela ta angeliška dorybė, tai nelepink savo kūno, sulaikyk piktus geismus, kad jie nepatrauktų tavęs į nuodėmę. Uždaryk akis visokioms tuštybėms ir piktoms pagundoms; uždaryk ausis, kad nesiklausytum negerų kalbų; rūpestingai saugok savo jausmus, melskis ir dirbk, nė valandėlės negaišink laiko veltui, nes per tingumą ateina blogos mintys ir nuodėmė, kuri greitai naikina dorybę ir subjauroja sielą.
MALDA
Šv. Juozapai, Švč. Karalienės mergystės mylėtojau, stebuklingas pavyzdy ir tikras skaisčių sielų globėjau, būk mano skaistumo sargu, suteik, kad žengdamas tavo takais tikrai tą angelišką dorybę mylėčiau ir kad ją visada be sutepimo palaikyčiau. Gink mane nuo visų pagundų ir stebuklingu savo užtarimu visuose reikaluose gelbėk mane, kad skaisčiai gyvendamas tapčiau vertu regėti Dievą amžinoje garbėje. Amen.
Širdingi atsidūsėjimai. Skaisčią širdį sutverk manyje, Viešpatie. (Ps 50, 12)
Pasiryžimas. Šiandien neleisk savo kūnui jokio smagumo ir rūpinkis visados saugotis to, kas priešinga skaistumo dorybei.
TREČIOJI DIENA
Šv. Juozapas – pavargėlių globėjas
Dieve, suteik stebuklingąją savo malonę, kad visas mintis, visus savo širdies jausmus nukreipčiau tarnauti Tau ir Tavo Dieviškajai garbei ir iš šio mąstymo gaučiau naudingų vaisių.
V. Melski už mus, šventasis Juozapai.
R. Kad taptume verti Kristaus žadėjimų.
Šv. Juozapas, per visą amžių būdamas didžiausiame neturte, davė mums pavyzdį, kaip neturte ir sunkiuose gyvenimo reikaluose privalome elgtis ir mes.
Šiame pasaulyje yra labai daug įvairių vargų, bet žmonės labiausiai skundžiasi neturtu ir nuovargiu. Kiek vargšų, liedami prakaitą, sunkiai dirbdami, vos gali prasimaitinti, kiek tėvų neturte vargsta rūpindamiesi vaikais ir verkia pykdami, dažnai nerimauja ir sakosi žūstą nelaimėse? Pamąstyk gerai, ar iš tikro neturtas yra toks baisus, kaip žmonės kalba? Jei taip būtų iš tikrųjų, tai Dievas mylimus savo tarnus visados apdovanotų gausiais turtais ir nebūtų leidęs vargingo neturto Juozapui ir Marijai, švenčiausioms būtybėms, kurias ypatingai mylėjo.
Pažvelk į Šventąją Šeimą: įeik į šv. Juozapo namelį, pažvelk, kaip šis neturtingas vargdienis amatininkas, kad ir iš karališkos giminės kilęs, dirba liedamas prakaitą dėl reikalingiausio kasdienio maisto, žiūrėk, kaip Betliejuje visų atstumtas veltui ieško nakvynės, žiūrėk į sugriuvusį tvartelį, kurio pastogėje buvo priverstas ieškoti prieglaudos Marijai ir Dieviškajam Vaikeliui. Žiūrėdamas į Šventosios Šeimos vargą, sunkumus, eik su jais kartu į Egiptą, ten suprasi kentėjimus svetimoje šalyje, be turtų, be pažįstamų, be jokios pagalbos.
Visa tai matydamas, negi dar pyksi dėl savo neturto vargų? Ar sakysi, kad Dievas neteisingas dėl to, kad tave neturte paliko? O kuo tu geresnis už mieliausiąjį Dievui tarną šv. Juozapą? Negi sakysi, kad Dievas nesirūpina tavimi, kad tave pamiršo? Pagalvok, ar Dievas kitaip elgėsi su šv. Juozapu, kurio globai pavedė brangiausius dangaus turtus? Tai apsvarstęs, negi dar drįsi laikyti save nelaimingu dėl to, kad patiri truputį vargo? Jei tikrai pažintum neturto vertę, džiaugsmingai laimindamas savo neturtą dėkotum Dievui, kad veda tave išrinktųjų, mylimųjų savo tarnų keliu.
Tavo neturtas yra geriausias įrankis, Dievo duotas tau, kad tave išganytų. Dievas žino, ką daro. Jo tėviški, šventi sutvarkymai naudingi kiekvienam žmogui, tik reikia mokėti jais pasinaudoti.
Nori žinoti, kodėl Dievas aplanko tave visokiais vargais? Tai rodo tau, kokiu būdu gali atgailauti už savo praeities nuodėmes ir kaip surinkti nuopelnų amžinybei. Viešpats nori išmėginti tavo dorybes ir atitraukti tavo širdį nuo žemės, pakeldamas ją į dangų. Nes, jei turėtumei daugybę turtų ir viskas tau sektųsi, tada per daug prisirištumei prie žemiškų niekniekių ir pamirštumei apie dangų, manytumei, kad čia, žemėje, turi rojų, tačiau žemė – tik ištyrimo vieta, pereinantiems į amžinąją gyvųjų žemę.
Šv. Juozapas savo neturte niekada nepykdavo, neprarasdavo vilties, labai nenuliūsdavo. Skaudėjo jam širdį, žiūrint į brangiausiųjų jam būtybių Jėzaus ir Marijos vargus, bet, matydamas tame Dievo valią, kantriai kentėjo.
Ir tu, žmogau, nenuliūsk per daug varguose, nepyk, atsimindamas gėrybes, kurių tau Dievas priruošė danguje. Iš meilės Dievui pakęsk visus pasitaikančius vargus kantriai, kad per šio gyvenimo sunkumus pelnytum sau amžinąją laimę ir Dievo meilę, vienintelį brangų sielos turtą. Kad ir visą gyvenimą reikėtų vargti didžiausius vargus, Dievą širdyje turėdamas, būsi laimingiausias žmogus.
Pažymėtina, kad rūpinimasis reikalingais žemiškais dalykais ne tik kad nėra draudžiamas, bet netgi yra žmogaus pareiga. Tik tas rūpinimasis privalo jungtis su viltimi ir tikėjimu Dieviškąja Apvaizda. Privalome atsiduoti Dievo valiai visiškai. Kas dieną melsdamasis prašyk šventųjų užtarimo ir būsi laimingas ir šiame, ir ateinančiame gyvenime.
Šv. Juozapas yra ypatingas vargšų globėjas. Jis savo gyvenime patyrė daug didelių vargų, o dabar, būdamas danguje, gailisi vargšų beturčių ir išprašo iš Dievo jiems reikalingų malonių. Atsiduok Juozapo globai, o jis tavęs nepamirš. Pasižadėk neprisirišti prie pasaulio turtų, atmindamas Išganytojo žodžius: „Pirmiausia ieškokite dangaus karalystės.“ Tapk beturčiu dvasioje, nes toks neturtas yra tikriausias turtas pagal Dieviškojo Mokytojo žodžius: palaiminti beturčiai dvasioje, nes jų yra dangaus karalystė.
MALDA
O šv. Juozapai, palaimintas mano Išganytojo maitintojau! Tavo globai atiduodu savo kūną ir sielą. Gink mane, šelpk ir visuose mano reikaluose gelbėk mane. Siųsk savo naudingąjį užtarimą, kad tarp vargingų šio gyvenimo kelių niekada Dievo malonės, to brangiausiojo savo sielos turto, neprarasčiau. Esu pasiruošęs išsižadėti visų žemiškų turtų, kad tiktai Dievą ir amžinąją laimę pelnyčiau. Amen.
Širdingas atsidūsėjimas. Šv. Juozapai, teikis visuose mano reikaluose mane šelpti.
Pasiryžimas. Šiandien stenkis paguosti pagal savo išgales kokį nors vargšą – ar žodžiais, ar malda.
KETVIRTOJI DIENA
Šv. Juozapas – paklusnumo ir atsidavimo Dievo valiai pavyzdys
Dieve, suteik stebuklingąją savo malonę, kad visas mintis, visus savo širdies jausmus nukreipčiau tarnauti Tau ir Tavo Dieviškajai garbei ir iš šio mąstymo gaučiau naudingų vaisių.
V. Melski už mus, šventasis Juozapai.
R. Kad taptume verti Kristaus žadėjimų.
Išmintis ir pati prigimtis rodo, kad žmogus yra sutvertas vykdyti Dievo valią. Dievas mums tai primena, sakydamas: „Mylėsi savo Viešpatį ir Jam vienam tarnausi.“ (Deut 6-13)
Tarnavimas dievobaimingame gyvenime niekuo kitu nepasireiškia, kaip tik Dievo valios vykdymu. Tas tikriausiai vykdo Dievo valią, kas visuose savo darbuose pildo Jo įsakymus. Šv. Juozapas per visą savo amžių buvo labai paklusnus, visuose atsitikimuose stengėsi kuo greičiau vykdyti Dievo valią, todėl Evangelija duoda jam garbingą teisiojo vyro vardą. Šito jis nusipelnė, nes nuo pat jaunystės gyveno didžioje Dievo baimėje ir kuo geriausiai klausė Dievo ir pasaulinių įstatymų.
Tris kartus per metus Juozapas keliaudavo į Jeruzalę dalyvauti trijose svarbiausiose šventėse, kartu vykdydamas ir visus kitus įsakymus. Nemurmėdamas paklusniai laikėsi pasaulinės vyresnybės įstatymų, žinodamas, kad visokia valdžia pareina iš Dievo.
Juozapas noriai vykdė net ir sunkiausius angelų įsakymus. Išgirdęs įsakymą keliauti su Marija ir Kūdikėliu Jėzumi į Egiptą, priešo šalį, neatidėliodamas iki rytojaus skubiai iškeliavo. „Taip daro kiekvienas, kuris šv. Juozapo pavyzdžiu yra paklusnus“, sako šv. Bernardas. Šv. Juozapas vykdė įsakymus nė mažiausiai nemurmėdamas dėl kelionės vargų, sunkumų, nepykdamas, pasiruošęs verčiau numirti, negu kokiame dalyke prieštarauti arba neatidžiai vykdyti Dievo valią.
O kaip naudinga tau ši žinia! Pagalvok, ar visada esi pasiruošęs Dievo valią, Jo įsakymuose pareikštą, pildyti? Prisimink, kiek kartų peržengdamas priesaiką laužei įstatymus. Šiandien per kitą išpažintį pasižadėk nuvalyti sielą nuo nuodėmių ir ateityje kiek galėdamas saugotis nupuolimo. Dievas nesiunčia tau angelų, kaip kad siuntė šv. Juozapui, bet duodamas vadovus įsako jų klausyti taip, kaip paties Dievo kad klausytum. Pažiūrėk į praėjusį savo dienų gyvenimą, ar tiksliai vykdei vyresniųjų įsakymus, gal pykdamas slepi savo širdyje neapykantą? Krikščioniškas protingas paklusnumas yra geriausia ir Dievui maloniausia auka. Viską daryk Dievo meilės vardu, kad šv. Juozapui užtariant pelnytum brangiausius dangaus turtus.
MALDA
Šv. Juozapai, duodamas man tiek daug gražių pavyzdžių, užtark mane, kad galėčiau geriau pažinti tikro paklusnumo vaisius. Neleisk man tapti savo norų vergu, išmokyk mane saugotis puikybės ir tikrai nusižeminus visada vykdyti vyresniųjų įsakymus, kad, nugalėjęs piktus geismus, tikrai pelnyčiau dangų. Amen.
Širdingas atsidūsėjimas. Kalbėk, Viešpatie, tavo tarnas klauso. Noriu vykdyti viską, ką tik man įsakai.
Pasiryžimas. Ieškok savo sąžinėje to, kuo daugiausia prieš paklusnumą nusidedi, ir stenkis pataisyti klaidas.
PENKTOJI DIENA
Šv. Juozapas – tikrasis Dievo meilės pavyzdys
Dieve, suteik stebuklingąją savo malonę, kad visas mintis, visus savo širdies jausmus nukreipčiau tarnauti Tau ir Tavo Dieviškajai garbei ir iš šio mąstymo gaučiau naudingų vaisių.
V. Melski už mus, šventasis Juozapai.
R. Kad taptume verti Kristaus žadėjimų.
Tikrasis tarnavimas Dievui yra visiškas atsidavimas, noras sekti Juo visuose darbuose. Dievo meilė pasireiškia ne ilgų maldų kalbėjimu ar dažnu bažnyčios lankymu. Nors ir tie garbingi darbai yra gražūs pamaldumo vaisiai, tikrasis Dievo garbinimas yra širdingas sielos pakėlimas prie Dievo, įsakymų ir Jo šventos valios vykdymas visuose darbuose. Nereikalaujama didžių, garsių, nuostabių darbų, užtenka paprastų, kasdienių, kuriuos žmogus nusižeminęs, meiliai, širdinga intencija pašvenčia Dievui ir tuo atiduoda Jam tikriausią garbę.
Šv. Juozapas nedarė stebuklų, nepagarsėjo mokslu, nedarė to, kas platintų žmonių tarpe jo garbę, tačiau tai, ko Dievas iš jo reikalavo, visuomet vykdė su karščiausia meile, nepakeičiama teisybe ir visišku pasišventimu kiekvieną valandą. Ką tik turėjo brangiausio – laisvę, turtus, laiką, garbę, gyvybę – kiekvieną valandą buvo pasiruošęs paaukoti Dievui. Turėdamas paprasčiausią amatą, Juozapas tvirtai tikėjo, kad Dievas jį jam paskyrė ir, kad Dievui kuo geriausiai patiktų, rūpestingai vykdė jam pavestas pareigas. Juozapas neieškojo sau išaukštinimo, nesirūpino turtais ir pasaulio garbe; širdingai mylėdamas Dievą džiaugėsi, kad vykdydamas Jo valią gali Jam nusižeminęs tarnauti, patirdamas paniekinimų. Koks didis yra šv. Juozapas savo nusižeminimu, paslėptu vargingu gyvenimu, laimėjęs aukščiausią garbę būti Jėzaus globėju! Tas dangaus ir žemės Karalius padėdavo jam darbuose, klausė jo įsakymų.
Taip pat ir mūsų kasdieniai užsiėmimai, jei juos teisingai ir su tikra Dievo ir artimo meile atliekame, suteiks mums didelę Jo malonę. Visada galime būti Dievui malonūs geru savo darbų ir pašaukimo pareigų atlikimu. O skaistus ir sąžiningas darbininko gyvenimas yra vertas didelės pagarbos, nes tikras tarnavimas Dievui reikalauja visus darbus atlikti su Dievo ir artimo meile. Išviršiniai darbai be malonės nieko verti. Palaimintas yra tas, kuris sekdamas šv. Juozapo pavyzdžiu, viską daro su Dievu. Kaip sako Apaštalas: „Ką nors darote, širdimi darykite, kaip Viešpačiui, ne žmonėms, žinodami, kad gausite iš Viešpaties tėvainystės užmokestį.“ (Kol 3, 33)
Pamąstyk šiandien, kaip atlieki paprastus kasdienius savo darbus, klausk savęs, ar neapleidi savo pareigų, ar noriai dirbi, savo darbuose matomą Dievo valią gerbdamas? Kodėl dirbi – ar iš meilės Dievui, ar iš tuštybės, ar kad žmonėms įtiktumei? Ar keldamasis ryte pakeli širdį ir mintis link Dievo? Ar rytmetines maldas aukoji Dievui, visos dienos darbus Jam pašvęsdamas? Ar dažnai darbuodamasis dieną pažadini savyje intenciją, kad visi tavo darbai būtų atliekami Dievo garbei?
Taip darydamas rinksi sau kas dieną nesuskaitomų nuopelnų turtus, praleisi dieną širdingai džiaugdamasis, nes Dievas nežiūri į tai, kokius darbus dirbi: ar knygą rašai, ar bandą ganai, ar altorius dirbi, ar krepšius pini. Ne darbo tipą, bet geros valios teisingą darbą Dievas priims kaip mielą sau auką ir atlygins gausiu užmokesčiu.
MALDA
O šv. Juozapai, išmokyk mane savo pavyzdžiais, kad visus savo darbus, visas savo pašaukimo pareigas galėčiau vykdyti dėl Dievo ir pagal Jo šventąją valią. Pastiprink mano silpnybę, kad galėčiau apsiginti nuo visokių pagundų į žemišką prisirišimą. Meldžiu tave, brangusis užtarėjau, išprašyk man iš Dievo išganymui reikalingų malonių, sutvirtink mano pasižadėjimus, kad jau niekada nenukrypčiau nuo kelio, vedančio į laimingą amžinąjį gyvenimą. Amen.
Širdingas atsidūsėjimas. O, Dieve, išmokyk mane vykdyti Tavo valią.
Pasiryžimas. Šiandien stenkis visus savo darbus pagal padarytą intenciją kuo geriau įvykdyti.
ŠEŠTOJI DIENA
Šv. Juozapas – prie Dievo pakeltos dvasios pavyzdys
Dieve, suteik stebuklingąją savo malonę, kad visas mintis, visus savo širdies jausmus nukreipčiau tarnauti Tau ir Tavo Dieviškajai garbei ir iš šio mąstymo gaučiau naudingų vaisių.
V. Melski už mus, šventasis Juozapai.
R. Kad taptume verti Kristaus žadėjimų.
Pasaulį mėgstantiems, širdyje tikro dievobaimingumo neturintiems žmonėms ramus gyvenimas pasislėpime atrodo didelis apsunkinimas. Jiems nežinomas sielos džiaugsmo saldumas, kuriuo Dievas pripildo dievobaimingą sielą, kuri tokio dangiško saldumo paragavusi išsižada ir atmeta visus pasaulio pamėgimus ir žmonių tuštybę.
Šv. Juozapas visą savo gyvenimą išgyveno atsitolinęs nuo pasaulio tuštybių. Jis, būdamas vargdienis, ramiai dirbo savo darbą tikrai nusižeminęs, mylėjo Dievą niekindamas pasaulio garbę. Malda ir dieviški mąstymai buvo kasdienis jo sielos maistas. Dirbdamas Juozapas nuolat mąstė apie Dievą ir, žadindamas savyje kaskart didesnę meilę, pasipuošė gražiausiais dangiškų dorybių žiedais.
Ir tu galėtum greit žengti nuo vienos dorybės prie kitos, jei blogose draugystėse, smuklėse ir kitose netikusiose vietose negaištumei brangaus laiko, Dievo garbei tau duotojo. Norėdamas eiti dievobaimingais keliais, sutvirtėti Dievo baimėje ir meilėje, privalai pirmiausia pamėgti tylų tikros ramybės pilną gyvenimą, saugotis negerų minčių, kalbų ir įvairių netikusių veiksmų. „Kiek kartų teko būti pasaulinėje draugystėje, tiek kartų iš jos grįždavau mažesnis.“ Priešingai, jei esi ramiame savo namų kampelyje, Dievo malonė greičiau pasiekia tavo širdį ir skatina dievobaimingai Jam tarnauti. Dievas vienijasi su žmogumi, kaip pats sako: „Nuvesiu žmogų į ypatingą vietą ir tenai kalbėsiu širdyje.“ (Oz 2, 14) Nors pasaulio reikalai verčia būti žmonių tarpe, dievobaimingas žmogus tikrai visada gali rasti laisvą valandėlę maldai ir mąstymui apie amžinybę.
Saugokis piktos draugijos, žinodamas, kad ir gerų tarpe sunku apsisaugoti nuo pagundų. Kokiu būdu gali laukti Dievo pagalbos, jei pats be jokio reikalo brendi į prapultį? „Kas mėgs pavojų, tas jame ir pražus“, sako šv. Dvasia. (Sir 3, 26)
Tegul tavo atmintyje nuolat būna šie aukso žodžiai – kur esi ar kur eini, visur būsi vargšas, jei neturėsi Dievo savo širdyje. Stenkis visada mąstyti apie savo išganymą, taip, sekdamas šv. Juozapo pavyzdžiu, tapsi laimingas.
MALDA
O šv. Juozapai, kurio gyvenimas buvo Dievo paslėptas, būk mano užtarėjas, gelbėk mane visuose reikaluose, kad mąstydamas apie amžinas mano išganymui reikalingas tiesas, galėčiau linksmintis šventųjų tarpe danguje. Amen.
Širdingas atsidūsėjimas. Kuo labiau žmonės mane pamirš, tuo mielesnis būsiu Jėzaus Širdžiai.
Pasiryžimas. Šiandien labiau susikaupęs pakelk savo širdį į Viešpatį.
SEPTINTOJI DIENA
Šv. Juozapas – pasitikėjimo Dievo Apvaizda pavyzdys
Dieve, suteik stebuklingąją savo malonę, kad visas mintis, visus savo širdies jausmus nukreipčiau tarnauti Tau ir Tavo Dieviškajai garbei ir iš šio mąstymo gaučiau naudingų vaisių.
V. Melski už mus, šventasis Juozapai.
R. Kad taptume verti Kristaus žadėjimų.
Niekas taip nelinksmina žmogaus visokiuose šio gyvenimo atsitikimuose, kaip tikėjimas Dievo Apvaizda. Dievas, sutvėręs mus tam, kad pelnytume dangų, kartais siunčia vargus, kentėjimus, nes žino, kad tai yra naudinga mūsų išganymui. Ta pati Dieviškoji Apvaizda turi savo globoje žemiškus turtus, jų mums suteikia, jei tai nepakenks mūsų išganymui. Turint turtų, reikia mokėti protingai juos naudoti. Išganytojas sako: „Taigi ieškokite pirmiausia Dievo karalystės ir jos teisybės, o visa kita bus jums pridėta. Pažvelkite į dangaus sparnuočius: jie nei sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna ir Jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug daugiau verti, nei jie?“ (Mt 6)
Didis mums džiaugsmas, kad Dievas, būdamas geriausias mūsų Tėvas, tvarko mus geriau, negu patys įstengtumėme tai daryti. Mes, nežinodami, kas gali būti mums gera, dažnai be reikalo vargdami žudome save. Dievas niekada nepalieka tų, kurie su viltimi atsiduoda maloningai Jo Apvaizdai. Šv. Juozapas mums yra gražiausias to pavyzdys. Užtenka atsiminti vieną jo gyvenimo atsitikimą.
Štai sapne pasirodęs angelas Dievo vardu liepė jam kuo greičiau su Marija ir Jėzumi vykti į Egiptą. Toks netikėtas įsakymas būtų didžiausias nuliūdimas kiekvienam, kuris neatsiduoda Dievo valiai. Kiek čia kliūčių, vargų, rūpesčių. Reikia bėgti žiemos metu ir tuojau pat, be jokio pasiruošimo, varginti Šventą Kūdikėlį ir Jo Motiną, reikia mesti tėvynę, nežinomu keliu eiti į svetimą, tolimą šalį, kur visai kitokia kalba, kitas tikėjimas...
Bet Juozapas neišsisukinėja, nesirūpina, visiškai atsidavęs Dievo valiai nė valandėlės negaišta ir pasiėmęs Vaikelį ir Motiną nežinomais tyrais leidžiasi į kelionę.
Dievas, rodydamas šį pavyzdį, nori tave paskatinti tokiam pat paklusnumui ir pasitikėjimui Jo Apvaizda. Atmink, kad Jis tvarko tavo gyvenimą, niekas be Jo valios arbe leidimo pasaulyje nevyksta. Jis yra mieliausias tavo laimės trokštąs Tėvas. Taigi yra teisinga, kad visuose reikaluose visiškai atsiduotum šventai Jo Apvaizdai. Tavo viltis niekada nebus tuščia.
MALDA
O šv. Juozapai, atsidavimo Dieviškajai Apvaizdai pavyzdy, kaip mano jausmai nepanašūs į tavo! Kas dieną kreipiuosi į Dievą, vadindamas jį Tėvu, sakau turįs Jame viltį, tačiau mažiausias atsitikimas sukelia manyje rūpestį, nuliūdimą ir labai mane gąsdina.
O, mieliausias mano gynėjau, šv. Juozapai, išmelsk man Dieviškos Apvaizdos kelių pažinimą ir tikrą viltį, kuri laimintų mane visuose šio gyvenimo atsitikimuose ir kartu mano širdį pripildytu džiaugsmu bei nuvestų į amžinąjį gyvenimą. Amen.
Širdingas atsidūsėjimas. Dievas veda mane, tad man nieko nestigs.
Pasiryžimas. Kasdien kalbėk tris Tėve, mūsų ir tris Sveika, Marija Dieviškajai Apvaizdai, pavesdamas Jai visus savo ir artimo reikalus.
AŠTUNTOJI DIENA
Šv. Juozapas – meilės Jėzui pavyzdys
Dieve, suteik stebuklingąją savo malonę, kad visas mintis, visus savo širdies jausmus nukreipčiau tarnauti Tau ir Tavo Dieviškajai garbei ir iš šio mąstymo gaučiau naudingų vaisių.
V. Melski už mus, šventasis Juozapai.
R. Kad taptume verti Kristaus žadėjimų.
Šv. Juozapas mylėjo Jėzų karščiausia meile, o tos meilės sėmė iš paties Švenčiausiosios Jėzaus Širdies šaltinio. Kitaip ir negalėjo būti, nes jis buvo vertas nešioti ant savo rankų Šventąjį Vaikelį. Juozapas glaudė Jį prie savo širdies, žiūrėjo į didžiausią šventumą ir stebėjosi nesuskaitomomis dorybėmis bei Išganytojo meile, kurios skatinamas Jis sakė: „Aš atėjau ugnies siųsti į žemę ir ko gi norėčiau, jei ne kad ji liepsnotų.“ (Lk 12, 49)
Būdama taip arti meile degančios, skaisčiausios Jėzaus Širdies, argi galėjo ir šv. Juozapo širdis neužsidegti meilės ugnimi?
Jėzaus globėjo vertė neapsakomai didėjo jo meilėje. Jokia žemiška meilė negalėjo lygintis su ta, kurią jis jautė Jėzui; visi jo mąstymai, jausmai ir darbai buvo pašvęsti Jėzaus tarnybai. Pamąstyk dabar, kokia yra tavo meilė Jėzui? Nuo pat mažens buvai gausiai apdovanotas malonėmis, esi atpirktas Jo krauju, per Krikštą tau yra duotos brangiausios dangiškos dovanos. Kiek kartų Jis penėjo tave Komunijoje Švenčiausiuoju savo Kūnu, žengė į tavo širdį, kad kuo glaudžiau su tavimi susivienytų, tave paguostų ir tvirtindamas dorybėse, skatino pamėgti dangiškus dalykus?
Pažiūrėk į praėjusį savo gyvenimą: ar tikrai mylėjai Išganytoją? Ugnis negali būti be liepsnos. Meilės liepsna Jėzui yra rūpinimasis Jo garbės padidinimu. Negali sakyti, kad myli Jėzų, jei negarbino Jo vardo, jei netrokšti, kad visi žmonės pažinę Jėzų tikrai Jį mylėtų. Negalėdamas daryti didelių dalykų, rūpinkis, kad kas dieną daugintum Jėzaus meilę savyje.
MALDA
O šventasis Globėjau, pažadink atšalusią mano širdį, kad per galingą tavo užtarimą galėčiau tikrai mylėti savo Išganytoją Jėzų ir Švenčiausiąją Jo Motiną. O šv. Juozapai, tegul tavo širdis, deganti meile, kurią ugdei mieliausiam Jėzui, nuveda mane į amžinojo gyvenimo palaimintųjų draugiją. Amen.
Širdingas atsidūsėjimas. O Jėzau, Tau atiduodu savo širdį. Suteik man malonę, kad mylėčiau Tave, kaip Tu esi to vertas! Būti be Jėzaus yra sunkus pragaras, o su Jėzumi – mieliausias rojus.
Pasiryžimas. Jėzaus meilės vardan aukok Jam visus nemalonumus, kuriuos per dieną patirsi.
DEVINTOJI DIENA
Šv. Juozapas - laimingos mirties globėjas
Dieve, suteik stebuklingąją savo malonę, kad visas mintis, visus savo širdies jausmus nukreipčiau tarnauti Tau ir Tavo Dieviškajai garbei ir iš šio mąstymo gaučiau naudingų vaisių.
V. Melski už mus, šventasis Juozapai.
R. Kad taptume verti Kristaus žadėjimų.
Žmogui svarbiausia yra jo mirties valanda, nes nuo jos priklauso amžinasis gyvenimas. Toji valanda nepakeičiama, mirties niekas negali išvengti ir jai atėjus jau nebegali savo blogų darbų pataisyti. Šią baisiąją valandą reikia nuolatos atsiminti, bet žmonės apie ją mažiausiai galvoja. Didesnė žmonių dalis visokiais dalykais nuolat rūpinasi, tik apie mirtį pamiršta ir mirti nė nemano. Gyvendami vien pasauliui nesisaugoja nuodėmių, auga jų pikti įpročiai ir jie, Dievo malones niekindami, pagaliau žūsta nelaiminga mirtimi.
Šiandien, paskutinę novenos dieną, gerai apmąstyk tą paskutinę savo gyvenimo valandą. Tegul šv. Juozapas savo pavyzdžiu išmoko laimingai mirti. Laiminga buvo šv. Juozapo mirtis, nes jis mirė paties Jėzaus rankose, mirė Jo malonėje ir meilėje dėl to, kad per visą gyvenimą nuoširdžiai mylėjo Jėzų, visą amžių vykdė Dievo valią, visada rūpindamasis amžinu susijungimu su Juo danguje.
Ir tu labiausiai rūpinkis, kad mirtumei Dievo malonėje, širdingai Jį mylėdamas, Švenčiausiuoju Jo Kūnu pastiprintas. Saldus gyvenimas su Jėzumi, bet dar saldesnė mirtis su Juo, nes ji veda mus prie laimingiausiojo paskutinio tikslo, amžiams vienydama su Dievu.
Tokią laimingą mirtį išprašys tau šv. Juozapas, jei jį savo gyvenime atsiminsi ir karštai melsdamas atsiduosi jo globai, nes jis yra laimingos mirties globėjas. Jau tiek žmonių patyrė naudingą jo pagalbą mirties valandą, ir tu tikriausiai ją patirsi, jei visada jį to melsi.
Bet vien tikėtis šv. Juozapo pagalbos neužtenka: reikia pačiam dirbti, reikia visą amžių rūpestingai mirčiai ruoštis ir saugotis viso to, kas galėtų tave įtraukti į nuodėmę, o jei per nelaimę nusidėsi, neatidėliok atgailos, bet kuo greičiausiai susitaikyk su Dievu, stengdamasis vėl Jo malonę įgyti.
Pamąstyk šiandien apie savo mirtį ir paklausk savęs: jei reikėtų mirti šią valandą, ar tikėtumeisi ten būti laimingas? Ar nieko nebijotumei? Ar nesigailėtumei be naudos sielai sugaištų savo metų? Ar netrokštum dar truputėlio laiko, kad pataisytum gyvenimą? Daryk tai dabar, ką norėtum tada padaryti. Dar turi laiko ir progų pasitaisyti. Pirmiausia atlik gerą sąžinės sąskaitą. Sunkiai teisk pats save, pirmiau, negu tave teis Dievas, tada gailestingame Dievo teisme būsi išteisintas.
Atgailos sakramente stenkis atsiprašyti Dievo ir vėl atgauti Jo malones, o po šios novenos gyvenk naujai, pagal Dievo valią. Atmink, kad gyvenimas yra visų tavo dorybių ir gerų vaisių rinkimo laikas, tų darbų, kuriuos savo gyvenime esi padaręs, ir už kuriuos Dievas duoda brangiausiąjį užmokestį dangaus karalystėje.
Niekas negali rinkti gerų vaisių, jei pirma nesodina gerų sėklų ir jų neprižiūri. Dabar dirbk sielos naudai, augink dorybes, naikink savyje blogus įpročius, o per Dievo malonę, Švč. Mergelės Marijos ir šv. Juozapo užtarimą rinksi garbingus vaisius.
MALDA
Meldžiu tave, garbingiausias šv. Juozapai, laimingos mirties globėjau, dėl visų savo nekalto gyvenimo nuopelnų išprašyk man Dievo malonę, kad per visas šios žemiškos kelionės dienas, visokių darbų ir pasaulio reikalų tarpe, visados turėdamas atminty mirties valandą, galėčiau išvengti nuodėmių ir kad tą baisią mirties valandą visagalis Dievas teiktųsi per tavo užtarimą man būti gailestingas ir savo malone leisti lengvai pereiti į amžinąjį gyvenimą. Amen.
Širdingi atsidūsėjimai. O Jėzau, per Švenčiausiąjį Tavo Kraują, kurį už mane praliejai, duok man laimingą mirtį!
Duok man, Jėzau, išganymą!
Visų nuodėmių atleidimą,
Teismo dieną gelbėk mane!
Pasiryžimas. Išsirink mėnesyje dieną, kurioje širdingai mąstysi apie mirtį ir padarysi tikrą sąžinės sąskaitą. Šiandien sukalbėk šv. Juozapo litaniją laimingai mirčiai išprašyti.
