Nuolankumo palaimos
III sekmadienis po Sekminių (pamokslas pagal Epistolę)
„Tad nusižeminkite po galinga Dievo ranka, kad jis išaukštintų jus metui atėjus“ (1 Pt 5, 6).
Šiais žodžiais Šventasis Petras tvirtina tris dalykus. Pirma, jis ragina mus nusižeminti: „nusižeminkite“. Antra, parodo nusižeminimo būtinybę: „po galinga Dievo ranka“ – to, kuris gali priversti nusižeminti net ir to nenorinčius. Trečia, nurodo nuolankumo naudą, kad „Jis išaukštintų jus metui atėjus“.
Pirmiausia, reikia pažymėti, kad nuolankumas būna trejopas. 1) Iš kaltės: „Pasitaiko nedoras žmogus, kuris dedasi širdgėlos prislėgtas, bet jo vidus yra pilnas apgaulės“ (Sir 19, 26). 2) Iš bausmės: „Priešai juos engė, ir jie tapo jiems visiškai pavaldūs“ (Ps 106, 42). 3) Iš malonės: „Mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies“ (Mt 11, 29). Nuo pirmosios nuolankumo rūšies reikia bėgti; antrąją reikia ištverti; trečiosios reikia siekti.
Antra, reikia pažymėti, kad Dievas savo galią išdidiesiems parodo trimis būdais. 1) Pasipriešindamas jiems; (2) Nuversdamas juos žemyn; (3) Amžinai juos bausdamas. Apie pirmąjį parašyta: „Dievas priešinasi išpuikėliams, o nuolankiesiems teikia malonę“ (Jok 4, 6). Apie antrąjį parašyta: „Tu nustumi juos, kuomet jie keliasi“ (Ps 72, 18 Vulgata). Apie trečiąjį parašyta: „Kils jos dvokimas, sklis jos puvėsių kvapas, nes ji išdrįso išdidžiai elgtis!“ (Jl 2, 20) ir „Nes Dievas nutarė, kad aukšti kalnai ir amžinos uolos būtų sulyginti“ (Bar 5, 7).
Trečia, reikia pažymėti, kad žmogus iš nuolankumo gauna trigubą naudą. 1) Malonės dovaną; (2) Pažinimo dovaną; (3) Šlovės dovaną. Apie pirmąją: „Nuolankiesiems teikia malonę“ (Jok 4, 6). Apie antrąją: „Paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams“ (Mt 11, 25). Apie trečiąją: „Nes kas bus nužemintas, tas bus šlovėje“ (Job 22, 29 Vulgata).
Angeliškoji tarnystė
III sekmadienis po Sekminių (pamokslas pagal Evangeliją)
„Šitaip džiaugiasi Dievo angelai dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio“ (Lk 15, 10).
Šiuose žodžiuose pažymimi du dalykai. Pirma, angelų orumas: „Dievo angelai“. Antra, jų geranoriškumas: „džiaugiasi dėl vieno atgailaujančio nusidėjėlio“. Didis angelų orumas, nes jie yra Dievo pasiuntiniai; ir didelis jų geranoriškumas, nes jie džiaugiasi nusidėjėlio atsivertimu.
Pirma, reikia pažymėti, kad angelai vadinami „Dievo angelais“, kaip apie juos kalbama čia, ir mūsų angelais, kaip jie vadinami: „Jų angelai danguje visuomet regi mano dangiškojo Tėvo veidą“ (Mt 18, 10). Ir dėl šio trigubo jų pašaukimo juose pastebima dviguba dorybė, kurie ją turi: stovėti šalia ir tarnauti; jie stovi šalia Dievo ir tarnauja mums. Jie stovi prie Dievo trejopai. 1) Kontempliuodami: „Visuomet regi mano dangiškojo Tėvo veidą“. 2) Mylėdami: „Į tuos dalykus geidžia pažvelgti net angelai“ (1 Pt 1, 12). Šventasis Augustinas sako: „Dieviškojo veido pilnatvė tokia didelė, kad niekas negali į jį žvelgti be meilės“. 3) Šlovindami. Šventasis Petras Damaskietis sako: „Šlovinti Dievą giesmėmis yra angelų darbas“.
Angelai mums taip pat tarnauja trejopai. Pirma – apvalydami mus; antra – apšviesdami mus; trečia padėdami mums žengti pirmyn. Apie pirmą Šventasis Dionizas sako: „Išlaisvindami mus, jie mus apvalo“. Apie antrą: „Tuomet vienas iš serafimų priskrido prie manęs, laikydamas rankoje žėruojančią žariją“ (Iz 6, 6). Jie apšviečia mokydami: „Michaelis, vienas iš vyriausių didžiūnų, atėjo man pagelbėti. Aš palikau jį ten su Persijos karalystės didžiūnu ir atėjau padėti tau suprasti, kas turi atsitikti tavo tautai dienų pabaigoje“ (Dan 10, 13-14). Jie padeda parūpindami mums gerų dalykų: „Staiga jį palietė angelas ir jam tarė: „Kelkis ir valgyk!“ (1 Kar 19, 5).
Antra, reikia pažymėti, kad angelai džiaugiasi nusidėjėlių atsivertimu dėl trijų priežasčių. 1) Dėl savo tarnystės vykdymo; nes jie yra tarnai, raginantys mus atsiversti: „Argi jie visi nėra tik tarnaujančios dvasios, išsiųstos patarnauti tiems, kurie paveldės išganymą?“ (Žyd 1, 14). 2) Dėl demonų sumaišties, nes demonai sumišę, kai kas nors atgailauja, o šis veiksmas yra angelų džiaugsmas: „Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas Velniu ir Šėtonu, kuris suvedžiodavo visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai. [...] Dabar atėjo mūsų Dievo išganymas [...]. Todėl džiūgaukite, dangūs ir jų gyventojai!“ (Apr 12, 10-12). 3) Dėl Dievo garbės; nes atsivertęs nusidėjėlis pagerbia Dievą, o tai yra angelų džiaugsmas: „„Mano sūnau, duok garbę Viešpačiui, Izraelio Dievui, ir jam duok šlovę!“ (Joz 7, 19).
---
Versta iš The homilies of Saint Thomas Aquinas upon the Epistles and Gospels for the Sundays of the Christian year / translated by John M. Ashley. 1867, London.
