Sveika, šventoji Gimdytoja, pagimdžiusi Karalių, kuris valdo dangų ir žemę amžių amžiais.
Ps 44, 2. Širdis man tvinsta kilniais žodžiais: savo himnus skiriu Karaliui.
(Introitas)
Šiandien tiek graikų, tiek lotynų apeigų krikščionys džiaugsmingai švenčia gimimą Tos, kuri pagimdė Pasaulio Gelbėtoją: „Tavo gimimas, Dievo Gimdytoja Mergele, apreiškė džiaugsmą visam pasauliui: iš tavęs gimė Teisumo Saulė – mūsų Dievas Kristus; išlaisvinęs nuo prakeikimo Jis atnešė palaimą, nugalėjęs mirtį mums davė amžinojo gyvenimo dovaną.“
Šiandienė šventė, kaip ir visos senosios Dievo Gimdytojos šventės, atsirado Rytų Bažnyčioje. Pirmuosius amžius siekianti tradicija Marijos tėvų namais įvardina vietą Jeruzalėje, netoli Šventyklos, prie Avių vartų, kur buvo garsiosios Betzatos maudyklės, minimos Jono Evangelijoje. Manoma, kad nuo IV a. čia buvo gerbiama Marijos Gimimo vieta, o apie 422–438 m. ten pastatoma bažnyčia. Spėjama, kad jos pašventinimo diena – rugsėjo 8-oji – ir tapo liturgine Marijos Gimimo švente.
Lotynų apeigų Bažnyčią Gimimo šventė pasiekė tik VII a. pab. Sirų kilmės popiežius Sergijus per šią šventę įvedė procesiją nuo Adriano bažnyčios iki Švč. M. Marijos Didžiosios Bazilikos. Vakarų Europoje ji išplito X–XII a. Popiežius Inocentas IV (1243 m.) įvedė šventės oktavą su vigilija kaip padėką už kardinolų išlaisvinimą iš Imperatoriaus Fridricho II apgulties. Popiežius Pijus X oktavą padarė neprivalomą, o Pijus XII ją panaikino 1955 m.
Lietuvoje Mergelės Marijos Gimimo šventė nuo pat seniausių laikų neatsiejama nuo atlaidų Šiluvoje, kur gerbiamas ne tik stebuklingas Dievo Motinos atvaizdas, bet ir prisimenamas pirmasis Europoje įvykęs viešas Marijos apsireiškimas 1608 m.
Mergelės Marijos Gimimo aprašymas mus pasiekia iš apie 120 metus atsiradusio apokrifo „Genesis Mariae“ (Marijos Gimimas), jame rašoma apie pamaldžią porą: Joakimą bei Oną, kurie buvo nevaisingi. To meto sampratoje, nevaisingumas buvo laikomas Dievo bausme, todėl Joakimas ir Ona nuolat patirdavo patyčias ir pažeminimus. Apokrifas pasakoja, kad vieną dieną, kuomet Ona sielvartavo, jai pasirodė angelas, kuris tarė: „Ona, Ona, Viešpats Dievas išgirdo tavo maldą, štai tu pastosi ir pagimdysi, o tavo palikuonis bus garsus visame pasaulyje.“ Tai išgirdusi Ona pradžiugo: „Šlovė Viešpačiui mano Dievui. Jei aš pagimdysiu, ar berniuką, ar mergaitę, paaukosiu savo vaiką kaip atnašą Viešpačiui savo Dievui. Jis tarnaus Jam per visas savo gyvenimo dienas.“ Po devynių mėnesių jiems gimė dukra, kurią jie pavadino Marija.
Bažnyčia paprastai nemini savo šventųjų žemiškųjų gimtadienių, bet pagerbia juos jų gimimo Dangui dieną (lotyniškai dies natalis), taip tarsi pabrėždama, jog tikrasis šventojo gyvenimas prasideda po jo mirties, kuomet jisai būdamas Dievo akivaizdoje gali užtarti visus žmones.
Ir tik trims asmenims Bažnyčia „padaro išimtį“ pagerbdama ir jų žemiškojo gimimo pradžią. Tai, aišku, mūsų Viešpaties Jėzaus gimimas, kuris švenčiamas per Kalėdas, Jo Pirmtako Jono Krikštytojo gimimas minimas per Jonines ir Jėzaus Motinos Mergelės Marijos Gimimo iškilmė.
Šv. Jonas Damaskietis taip aprašo Marijos Gimimo svarbą: „Būk palaiminta, o dukra, kurią Dievas mums pažadėjo po mūsų nuopuolio. Tu panaikini mūsų bausmes, kurių nusipelnė mūsų geidulingumas. Iš mūsų gavai mirtingąjį kūną, o mums grąžini nemarumo skraistę. Iš mūsų gavai būtį, o duodi sveiką būtį. Panaikini skausmus ir suplėšai mirties drabužį. Tu mus šauki į mūsų pirmąją gyvenimo vietą. Mes užvėrėme rojaus vartus, o tu atlaisvini gyvenimo medžio kelią.“
Mergelės Marijos gimimas ypatingai švenčiamas dėl to, kad gimė toji, iš kurios gims Dievo Sūnus – Dievo Išganymas jau visai priartėja. Marijos gimimas yra tarsi Aušra, skelbianti jog nuodėmės naktis baigiasi ir ateina Išganymo rytas: „Ji yra ryto žvaigždė, nes skelbia didžios dienos atėjimą. Jai pasirodžius, Atpirkimas prisiartino. Ryto žvaigžde, visokios šviesos žvaigžde, tu švieti prieš patekant saulei, nes tavo gimimas ėjo pirma gimimo Jėzaus Kristaus, tavo palaiminto Sūnaus, kuris yra dienos šviesa.“ (Šv. Raimundas Jordanas). Be gimtosios nuodėmės pradėtoji Mergelė savo gimimu paskelbia, kad prasideda nauja pradžia.
Palaimintos Marijos Mergelės įsčios,
kurios nešiojo amžinojo Tėvo Sūnų.
(Komunijos antifona)
