Santiago del Estero, Argentinoje, 2021 m. spalį su popiežiaus Pranciškaus pritarimu atidarytas ekumeninis ir tarpreliginis teminis parkas.
„Susitikimo parke“ (Parque del Encuentro) pastatyta katalikų bažnyčia, protestantų koplyčia, budistų šventykla, sinagoga ir mečetė. Visos šventyklos pastatytos simboliniu ratu ir juosia „Pačamamos amfiteatrą“, o šalia jų stūkso „žmonijos brolybės obeliskas“.
Parkas užima dviejų su puse hektarų plotą ir atidarytas sklype, kuriame anksčiau buvo zoologijos sodas. Kaip skelbiama, parko paskirtis yra mokyti vaikus ir jaunus žmones tarpreliginio dialogo vertybių. Čia stovinčioje katalikų bažnyčioje lubos apšviestos Mikelandželo freskų Vatikano Siksto koplyčioje vaizdais, taip siekiant pabrėžti šios iniciatyvos ryšį su Vatikanu ir popiežiumi Pranciškumi.
Ranka rašytame laiške Argentinos politikos tyrinėtojui ir komunikacijos specialistui Federico Walsui, prašiusiam popiežiaus patarimo dėl parko atidarymo, Pranciškus teigia: „Naujienos dėl šio projekto mane nudžiugino. Tai, kad nepaisant tokios daugybės nesutarimų bendruomenė randa stiprybės padaryti kažką tokio, rodo jos drąsą, ryžtą ir, labiau už viską, norą eiti kartu. Tie, kas žengia mažus žingsnelius link susitikimo, yra taikos ir harmonijos architektai.“
Kaip teigia Argentinos žurnalistas Lucasas Schaereris, „Pranciškus suvienijo visas religijas ir net daugybės religinių lyderių yra laikomas tarpreliginio dialogo, kurį skatino net prieš išrinkimą popiežiumi, didžiuoju broliu“. Pasak žurnalisto, parkas reprezentuoja „Pietų Amerikos Pačamamos kultą, Motinos Žemės vaisingumo išraišką“.
Tradicinis Bažnyčios mokymas apie tarpreliginį dialogą išdėstytas popiežiaus Pijaus XI encliklikoje apie tikrąją krikščionių vienybę Mortalium Animos:
„[visų religijų lygiateisiškumo] sumanymams katalikai jokiais būdais negali pritarti, kadangi jie paremti klaidinga teorija, jog visos religijos yra vienaip ar kitaip geros ir pagirtinos, nes visos jos vienodai, nors ir skirtingais būdais, parodo ir išreiškia natūralų bei įgimtą jausmą, vedantį mus prie Dievo ir skatinantį pagarbiai pripažinti Jo galybę. Iš tiesų šios teorijos šalininkai ne tik visiškai klysta, bet dar ir, iškreipdami tikrosios religijos sąvoką, jos išsižada ir pamažu nukrypsta į natūralizmą bei ateizmą. Išvada aiški: solidarizuotis su tokių mokymų šalininkais ir skleidėjais – vadinasi visiškai nutolti nuo dieviškai apreikštos religijos.“
„Tiesa yra ta, kad tada, kai kalbama apie vienybės tarp visų krikščionių skatinimą, kai kurie protai pernelyg lengvai suvedžiojami gėrio regimybe. [...] O Bažnyčia tetrokšta vėl pasišaukti ir parsivesti atgal į savo prieglobstį savo paklydusius vaikus. Iš tiesų po šių pasisakymų žavesiu ir patrauklumu slepiasi tikrai labai rimta klaida, iš esmės ardanti katalikų tikėjimo pagrindus.“
