Socialiniuose tinkluose plinta tikinčiųjų iniciatyvos, kurių adresatas – Lietuvos Vyskupų Konferencija. Tikintieji prašo ganytojų pareikšti savo poziciją dėl Seime svarstomo Civilinės sąjungos įstatymo projekto ir politikų katalikų atsakomybės.
Birželio 2 d. Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacija kreipėsi į Lietuvos Vyskupų Konferenciją dėl Lietuvos Katalikų Bažnyčios pozicijos dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto.
„Esame labai susirūpinę dėl Seime svarstomo Civilinės sąjungos įstatymo projekto, kuris lygiai taip pat kaip ir anksčiau teiktas Partnerystės įstatymo projektas, visais atvejais teisiškai pakeistų Lietuvos teisinėje sistemoje priimtą šeimos sampratą – LR Konstitucijoje įtvirtintą nuostatą, kad šeimos teisinius santykius gali sukurti tik vyras ir moteris, paverstų teisiškai nereikšminga.
Pirmas žingsnis jau žengtas – š. m. gegužės 26 d. LR Seimas pateikimo stadijoje pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui ir kitas balsavimas Seimo salėje numatytas jau birželio 21 d.
Priimame homoseksualius asmenis ir suprantame valstybės pareigą spręsti jų praktines problemas ir tai padaryti galima įteisinus Susitarimą dėl bendro gyvenimo ir įtvirtinus artimųjų sąvoką Civiliniame kodekse, kuris nekeičia prigimtinės šeimos sampratos.
Civilinės sąjungos įstatymo projektas mums, tėvams, kelia pagrįstą grėsmę tikėjimo laisvei ir krikščioniškajam mokymui apie asmens lytiškumą. Įteisinus vienalyčių porų sąjungas, netektume būtinųjų gynybos priemonių, užtikrinančių tėvų teisę ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus.
Nuodėmė, įtvirtinta įstatymu, neabejotinai prisidėtų ir prie paties nuodėmingo reiškinio plitimo. Prigimtinių tiesų paneigimas, įtvirtintas valstybės teisėje, griauna pačią visuomenės sąrangą ir yra pražūtinga visai krikščioniškajai civilizacijai.
Matydami, kaip save praktikuojančiais katalikais prisistatantys Seimo nariai ir net kai kurie Bažnyčios atstovai manipuliuoja krikščioniškos meilės samprata, savanaudiškai interpretuoja Popiežiaus žodžius, iškreipdami katalikų Bažnyčios mokymą, savo ganytojų prašome išreikšti viešą Lietuvos Vyskupų Konferencijos poziciją, nubrėžiančią aiškią ribą tarp laisvės pasirinkti ir grėsmės viešosios dorovės audiniui,“ – sakoma asociacijos pirmininkės Violetos Vasiliauskienės pasirašytame dokumente.
Pabrėžiama katalikų politikų atsakomybė
Kitas platinamas raginimas vyskupams yra be organizacinės autorystės. Jame teigiama:
„Šiuo metu Katalikų Bažnyčioje vyksta sinodinis procesas, skatinantis visapusišką tikinčiųjų įsijungimą į Bažnyčios gyvenimą, sprendimų priėmimą. Todėl drįstame į Jus kreiptis, prašydami Jūsų ganytojiško dėmesio klausimu, kuris šiuo sunkiu Europai metu skaldo mūsų visuomenę ir didina nereikalingas įtampas.
Mums kelia nerimą, kad pastaruoju metu Seime vėl bandoma įgyvendinti vienalyčių sąjungų idėją. Mus nemaloniai nuteikia, kad šis gyvenimo būdas yra prilyginamas prigimtinės šeimos egzistavimui. Kūrėjo vizijoje šeima yra grindžiama vyro ir moters sąjunga bei papildomumu. Visos kitos žmonių bendrabūvio formos yra reliatyvios šiai pirminei Viešpaties vizijai.
Tenka konstatuoti, kad tarp Lietuvos katalikų mūsų minimu klausimu braunasi sumaištis. Viešojoje erdvėje vis pasirodo tiek gerai žinomų pasauliečių, tiek dvasininkų pasvarstymai, kad Civilinės sąjungos įstatymas yra pati tinkamiausia išeitis iš susidariusios situacijos. Dažnai remiamasi Šv. Tėvo autoritetu, jo pastoraciniais veiksmais ir pasisakymais, tuo kuriant regimybę, kad Bažnyčia keičia savo požiūrį į homoseksualumo reiškinį.
Negana to, tarp aktyvių šio įstatymo projekto palaikytojų yra politikų, pristatančių save praktikuojančiais katalikais. Jie tradicinio katalikiško požiūrio bendratikius priskiria Kremliaus vertybių platintojams, taip juos marginalizuodami ir žemindami. Vienalyčiai seksualiniai santykiai neturi nieko bendro su Vakarų vertybėmis. Tokie santykiai yra paprasčiausias narkotinis atsipalaidavimo būdas, tęsiantis senovės Romos ir komunistinės Rusijos seksualinių sutrikimų tradicijas.
Todėl, pasitikėdami per vyskupo šventimus Jums suteikta išmintimi, prašome išaiškinti:
1) Ar paskutiniais metais pasikeitė Katalikų Bažnyčios mokymas apie homoseksualius santykius?
2) Ar katalikams nebegalioja 2003 birželio 3 d. Tikėjimo mokymo kongregacijos paskelbtas dokumentas „Pastabos dėl homoseksualių asmenų sąjungų teisinio pripažinimo projektų“, kuriame, be kita ko, teigiama, kad „Sutuoktinių poras pilietinė teisė teisiškai pripažįsta, nes jos laiduoja kartų seką ir todėl yra didžiulio viešojo intereso objektas. Homoseksualiosioms sąjungoms, priešingai, ypatingo teisinės sistemos dėmesio nereikia, nes jos tokio vaidmens bendrojo gėrio labui nevaidina“?
3) Ar katalikai politikai, kaip minima tame pačiame dokumente, dar yra morališkai įpareigoti „aiškiai bei viešai pareikšti savo nepritarimą ir balsuoti prieš tokį įstatymo projektą“ ir, ar Seimo narių katalikų atsakomybė elgiantis priešingai yra didesnė, nes jie negali pasiteisinti nežinojimu?
4) Kaip katalikai turėtų elgtis, būdami įsitikinę, kad minėtas įstatymo projektas kėsinasi kenkti šeimos sampratai ir valstybingumo pagrindams?
Draudimas iki savo politinės pozicijos pakeitimo priimti šv. Komuniją šiuos Seimo narius „prablaškytų“. Kitų argumentų jie nesuprato ir nesupras. Pasikliaudami Jūsų dvasine įžvalga ir išmintimi, laukiame Jūsų žodžio,“ – teigiama tikinčiųjų kreipimesi.
Pasirašytą tekstą siūloma siųsti adresu:
