Lapkričio 9 dieną kardinolas Angelo de Donatis paskelbė dekretą, kuriuo suvaržė 1962-ųjų Mišiolo naudojimą Romos vyskupijoje, siekdamas „išreiškti pritarimą apaštališkojo laiško Traditionis Custodes nuostatoms“. Dekretu tradicines lotyniškas Mišias aukoti leista tik vienoje Romos bažnyčioje, kuri priklauso Šv. Petro brolijai, tačiau ir joje tikintiesiems uždrausta dalyvauti Velykų tridienio liturgijoje.
Dokumente, paskelbtame lapkričio 9 dieną, tačiau datuotame spalio 7-ąja, aprašomas motu proprio Traditionis Custodes įgyvendinimas Amžinajame Mieste. Dekrete rašoma, kad visi kunigai, norintys aukoti tradicines lotyniškas Mišias, turės raštu pateikti prašymą pačiam De Donati. Kaip minėta, išimtis suteikta tik Švč. Trejybės Piligrimų bažnyčiai, aptarnaujamai Šv. Petro brolijos kunigų.
Vis dėlto, kažkodėl nuspręsta uždrausti švęsti Velykų tridienį tradicinėmis apeigomis ir šioje bažnyčioje, dekrete teigiant: „Tikintieji gali dalyvauti Eucharistijos šventime pagal 1962-ųjų Mišiolą Švč. Trejybės bažnyčioje kiekvieną dieną, išskyrus Velykų tridienį.“
Tokiu būdu Mišių aukojimas tradicinėmis apeigomis uždraustas bent keturiose Romos bažnyčiose. Maža to, dekrete įsakoma „skaitinius skaityti tik italų kalba pagal 2008-ųjų vertimą“, taip atliepiant Traditionis Custodes 3 paragrafą, o sakramentų teikimas tradicinėmis apeigomis apskritai uždraustas.
Generalinis vikaras De Donatis cituoja Traditionis Custodes, kuriame teigiama, kad „liturginės knygos, paskelbtos popiežių Pauliaus VI ir Jono Pauliaus II, kartu su II Vatikano Susurinkimo dekretais, yra vienintelė Romos rito lex orandi (lot. maldos įstatymas) išraiška“.
Tuo tarpu daug liturgijos ekspertų pabrėžia pačios moderniosios liturgijos neatitikimą Vatikano II Susirinkimo dokumentams. Pavyzdžiui, 1963 m. Konstitucijoje apie šventąją liturgiją Sacrosanctum Consilium teigiama: „Romos apeigose ir toliau tebūnie naudojama lotynų kalba.“ (36.1.).
