Kalba neredaguota.
„Jeigu katalikai tėvai būtų bijoję turėti daugiau vaikelių, tai Bažnyčia niekuomet nebūtų susilaukusi tokių dvasios galiūnų kaip šv. Bernardas, kuris buvo penktasis iš septynių vaikų. Niekados Bažnyčia nebūtų galėjusi didžiuotis tokia savo pažiba kaip šv. Kotryna Sienietė, kuri buvo net dvidešimt ketvirtuoju vaikeliu savo šeimoje! Ir didžioji Prancūzijos išvaduotoja šv. Joana Arkietė išaugo tik tokioje šeimoje, kuri priskaitė septynis vaikelius. Nepralenkiamasis katalikų mokslininkas – šv. Tomas Akvinietis buvo šeštas iš eilės. Didysis Bažnyčios gynėjas šv. Ignacas Lojola, jėzuitų vienuolijos kūrėjas, buvo tryliktuoju šeimoje. Bene tik visų drąsiausias ir sėkmingiausias misionierius – šv. Pranciškus Ksaveras S. J., kuris yra paskelbtas visų katalikiškųjų misijų Globėju, – buvo šeštasis sūnus savo namuose.
Nuostabiausioji Ispanijos vienuolė, kuri dėl savo nepaprastos išminties ir daugybės raštų yra net lyginama su didžiaisiais Bažnyčios Tėvais (šv. Jonu Auksaburniu, Jeronimu, Augustinu) – tai šv. Teresė iš Avilos, turėjusi 9 brolius ir 2 seseris. Šv. Vincentas Paulietis, kurį ir Prancūzų revoliucijos bedieviai pripažino vienu iš didžiausiųjų žmonijos geradarių ir net įtraukė į savo kalendorių, – taip pat buvo kilęs iš šeimos, išugdžiusios Dievui penketą vaikučių. Uoliausias Bažnyčios dvasios gaivintojas – šv. kardinolas Karolis Boromiejus buvo vienas iš šešeto vaikų. Šv. Alfonsas Liguoris, šv. Arso klebonas ir šv. Margarita Marija Alakok buvo visada dėkingi Dievui, kad jiems leido gimti gausiose 7 vaikelių šėmose. Rašytojų globėjas – šv. Pranciškus Salezietis ir šv. Sopulingosios Mergelės Gabrielius džiaugėsi, galėdami savo tėvelių namuose palikti dar po 12 kitų broliukų ir sesučių. Šv. Kotryna Laburė buvo devintoji iš 11 vaikelių. Šv. Liudvinos tėviškėje taip pat išaugo 9 broliai ir seserys.
Skaistusis jaunimo globėjas šv. Aloyzas Gonzaga, S. J., šv. Vincentas Fereras, didysis Dievo Motinos apaštalas šv. Grinjonas de Monforas ir pal. Gabrielius Perbuaras kilo iš šeimų, turinčių po 8 vaikelius. Tiek pat vaikelių krykštavo ir tų paprastų kaimiečių pastogėje, iš kurios kilo garsioji Lurdo piemenaitė – šv. Bernadeta Subiru. Nepaprastasis vaikų apaštalas – šv. Jonas Salietis, lygiai kaip ir palaimintasis Bernardinas de Feltras, išaugo dešimties broliukų ir sesučių būrelyje. Neseniai paskelbtas šventuoju kapucinų brolis Konradas iš Parzhamo ir moderniškasis didmiesčių apaštalas šv. Klemensas Marija Hofbaueris buvo taip pat kilę iš šeimų su 9 vaikais. Ir neturtingi šv. jėzuitų broliuko Alfonso Rodrigezo tėvai išaugino 11 vaikelių. O šv. Benediktas Labras, šv. Kryžiaus Paulius ir jėzuitų generolas šv. Pranciškus Borgijas gimė šeimose, turinčiose 15, 16 ir net 17 vaikelių!
Ši naujų laikų šventųjų litanija mums aiškiai nurodo, kaip labai pats Dievas rūpinasi gausiomis šeimomis. Todėl ne be reikalo mūsų dvasinio turinio veikalų rašytojas kun. Gerutis dažnai sakydavo savo parapijiečiams: „Šeimoje vaikeliai – tai kaip akmenėliai maiše. Juo daugiau jų yra, juo sunkiau juos nešti. Bet užtat benešant jie greičiau vieni į kitus nusitrina, nusidaužo visus aštrumus, pasidaro švelnesni ir naudingesni. O jeigu tų akmenėlių bus tik vienas, tuomet jis pasiliks su visais savo šiurkštumais, ko gero – dar greitai prapjaus patį maišą, ištrūks iš jo ir sukels patiems nešėjams didžiausių rūpesčių.“
