Lietuvoje aukojamų tradicinių Mišių vietas ir laikus galite rasti čia.
Esu jau ne kartą sakęs, kodėl myliu senovinį Romos ritualą, taip pat žinomą kaip Lotyniškos Mišios, Tradicinės Mišios, Tridento Mišios arba ekstraordinarinė Mišių forma. Tačiau kaskart, kai parašau šia tema, gaunu laiškų iš nusivylusių skaitytojų, kurie buvo apsilankę Tradicinėse Mišiose, bet nesuprato, kas ten vyksta, ir todėl visą laiką jautėsi pasimetę. Dažniausiai gaunu tokias žinutes: „Buvo labai gražu, man patiko muzika, bet kas iš to: man buvo visiškai neaišku, ką daro kunigas.“
Iš tiesų, naujokams Tradicinės Mišios gali pasirodyti bauginančios, nes jos labai skiriasi nuo daugumai katalikų įprastos Mišių formos. Jos turi savo dvasią, ir prireikia laiko, kol supranti jų ritmą bei struktūrą.
Vis dėlto suprasti lotyniškas Mišias yra įmanoma, nors tam reikės įdėti šiek tiek pastangų. Dar tik prieš keletą dešimtmečių tipiškas katalikiškosios klasės moksleivis, net ir nesuprasdamas visų kunigo žodžių, suvokdavo, kas vyksta prie altoriaus. Nors lotyniškų Mišių įsisavinimas gali šiek tiek užtrukti, esu įsitikinęs, kad tai verta pastangų, nes šios Mišios praturtins jūsų dvasinį gyvenimą ir išugdys jus, kaip jau yra išugdžiusios daugybę šventųjų.
Štai dešimt patarimų tiems, kurie ką tik pradėjo lankytis Tradicinėse Mišiose.
1. Atsiverkite paslapčiai
Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad truputis paslaptingumo nepakenks. Mūsų Apšvietos amžiaus išugdyta, mokslo apsėsta visuomenė nori viską suprasti. Mums nepatinka jaustis neišmanantiems ar būti paliktiems nežinioje. Mes, modernūs žmonės, klaidingai manome, kad žinoti, kaip kas nors veikia, yra tas pat, kaip žinoti, ką tai reiškia. Manau, tai viena priežasčių, kodėl poezija prarado populiarumą, nes savo prigimtimi ji yra metaforiška ir tuo erzina modernųjį protą, įpratusį nagrinėti siaurus, empirinius faktus.
Tačiau žmogaus sielai reikia paslapties. Giliai, kartais labai giliai širdyje mes trokštame ypatingos patirties, pribloškiančio stebuklo, kai ko itin nuostabaus, su kuo susidūrę pamirštume save. Mes norime kažko, kas yra kartu ir pažįstama, ir nepažinu, kas yra mums pasiekiama ir kartu nepasiekiama.
Gera ir tikra liturgija yra būtent tokia. Ji kelia mus aukštyn ir priverčia pamiršti save. Ji yra pribloškianti ir nepriimtina, tačiau sveiku ir džiaugsmingu būdu. Tikras šventumas turi trikdyti. Taigi nesistenkite sužinoti ir suprasti visko, kas vyksta Mišiose. Kai kurie kunigų gestai ir maldos turi pranokti mūsų supratimą, ir jums neskirta suvokti kiekvieno iš jų prasmę. Tiesiog taip yra. Susitaikykite su tuo. Tegul paslaptis jus užlieja ir perkeičia.
3>2. Įsigykite mišiolą
Net ir išsiaiškinus labai svarbų paslaptingumo aspektą, tikriausiai jūs vis dar norite suprasti bent kai ką, kas Mišiose vyksta! Tai pagrįstas noras, todėl patarčiau įsigyti mišiolą. [Kadangi neturime lietuviškai išleisto mišiolo, siūlome skaityti kintamuosius Mišių tekstus ir nekintamą Mišių tvarką mūsų svetainėje, red. past.)
Mišiolai yra naudingi, nes juose pateiktos bent sekmadienių nekintamos ir kintamos Mišių dalys, o daugelyje iš jų galima rasti ir kiekvienos metų dienos bei švenčių skaitinius. Kiekviename mano matytame mišiole galima rasti trumpą Mišių esmės paaiškinimą, nurodymų, kaip jose dalyvauti, taip pat maldų, kalbamų prieš Mišias ir po jų. Tai yra katalikiško pamaldumo lobiai, padedantys giliau suprasti Mišias.
3. Pirmiausia apsilankykite tyliosiose Mišiose
Jei dar visiškai nepažįstate Tradicinių Mišių, patarčiau pradėti nuo kasdienių – tyliųjų arba dialoginių, Mišių. Paprastai jose negrojama vargonais ir negiedama. Jų forma daug paprastesnė ir jose nėra tokių dalykų, kaip smilkalai, apšlakstymo apeigos (Asperges) ar choras.
Siūlau kasdienes Mišias todėl, kad čia mažiau veiksmo. Iškilmingose Mišiose kunigas dažnai kalba vienas maldas chorui giedant kitas, vadinasi, čia gali būti sunku jas sekti. Kasdienių Mišių paprastumas leidžia lengviau suprasti, kas ir kada jose vyksta.
Nors iškilmingos Mišios yra daug gražesnės ir sukelia stipresnių pojūčių, tačiau ir kasdienės Mišios savaip gražios, jų tyla pakylėja širdį maldai. Tai ramybės oazė triukšmingame pasaulyje.
4. Išmokite Mišių dalis
Kai pirmą kartą atėjau į Lotyniškas Mišias, sutrikau. Jos atrodė daug sudėtingesnės nei Naujosios Mišios, reikėjo išmokti daug naujų maldų ir veiksmų. Tačiau, nors jose ir yra papildomų maldų bei veiksmų, jų esminė struktūra nesikeičia ir yra panaši į Naujųjų Mišių: Katechumenų Mišios (nuo Mišių pradžios iki Credo) ir Tikinčiųjų Mišios (nuo Atnašavimo iki Mišių pabaigos). Labai naudinga išsiaiškinti regimus kunigo gestus ir išmokti keletą maldų žodžių, kad galėtumėte sekti jų eigą.
3>5. Žiūrėkite vaizdo įrašus
Nors mažai tikėtina, kad kas nors bažnyčioje atkreips į jus dėmesį, tačiau kartais naujoje aplinkoje galime pasijusti nedrąsiai. Ar viską darau teisingai? Gal ką nors praleidau? Jei nervinatės, kad kvailai atrodysite, patarčiau peržiūrėti vaizdo įrašus „YouTube“ svetainėje ir išmokti Mišių dalis. Ten yra daug nepaprastai gražių vaizdo įrašų su paaiškinimais: pavyzdžiui, 1941 m. Velykų sekmadienio Mišios, kurias aiškina arkivyskupas Fultonas Sheenas.
Kitas nuostabus vaizdo įrašas yra atkurtos XV a. viduramžių Mišios. Žinoma, jos atrodo beveik tokios pat kaip Tridentinės (Tradicinės) Mišios, ir tai rodo Tradicijos tęstinumą. Viduramžių valstietis galėtų lankytis šių dienų Tradicinėse Mišiose ir jaustis kaip namie ir atvirkščiai. Šaunu, ar ne?
6. Išmokite truputį lotyniškai
Norite tikėkite, norite ne, bet lotynų kalba, nors ir svetima daugeliui šiuolaikinių katalikų, vis dar tebėra oficiali Bažnyčios kalba. Pagal Bažnyčios nuostatus, jos dokumentai išleidžiami lotynų kalba ir tada išverčiami į kitas kalbas. Tai galioja ir Mišioms, kurios aukojamos vietinėmis kalbomis.
Norint suprasti Tradicines Mišias tikrai naudinga išmokti keletą lotyniškų žodžių ar maldų. Jums nebūtina tapti šios kalbos žinovais, bet visais laikais katalikai buvo susipažinę bent su keletu pagrindinių maldų lotynų kalba, kaip antai: „Tėve mūsų“ („Pater Noster“) arba „Sveika, Marija“ („Ave Maria“). Nepakenktų išmokti keletą svarbiausių žodžių. Gali būti naudinga žinoti, kad „Dominus vobiscum“ reiškia „Viešpats su jumis“, arba suprantant, kad „Sursum Corda“ reiškia „Aukštyn širdis“, galima suvokti, jog netrukus prasidės Kanonas.
7. Pakeiskite savo mąstymą
Tradicinės Mišios gali gluminti. Tačiau esu įsitikinęs, kad šis suglumimas yra sveikas dalykas. Jis padeda mums pakilti aukštyn ir pamiršti save. Tam tikra prasme šventybė turėtų trikdyti, nes tai reiškia kai ką neįprasto, nekasdieniško. Kai Petras, Jokūbas ir Jonas buvo su Jėzumi ant Taboro kalno, jie nesijautė patogiai ir laisvai. Jie stovėjo sutrikę ir išsigandę Jėzaus dieviškumo akivaizdoje. Taip jautėsi ir Mozė bei visi kiti Dievo akivaizdoje atsidūrę vyrai.
Virš senų bažnyčių durų kartais būdavo užrašyta: „Terribilis est locus iste: hic Domus Dei est et Porta Caeli.“ Išvertus tai reiškia: „Ši vieta baisi, tai Dievo namai ir dangaus vartai.“ Kitaip tariant, Dievo namai turėtų įkvėpti pagarbią baimę. Jie turėtų būti ne paprasta, bet išskirtinė vieta, skirta Visagaliui garbinti.
Vis dėlto mūsų pamaldumas pernelyg dažnai neturi pagarbios baimės, jis banalus ir įprastas. Vieni iš spąstų, į kuriuos lengviausiai įkliūvame, yra manyti, kad Mišios yra mums ir apie mus. Mes pradedame galvoti, kad žiūrovai esame mes, ir pagal tai imame vertiname Mišias. Ką aš iš jų gavau? Ar galėjau ką nors matyti ir suprasti? Ar muzika buvo mano skonio? Tačiau iš tikrųjų Mišios yra ne mums. Jos yra Dievui, žiūrovas yra Jis. Visos maldos ir veiksmai yra skirti Jo garbinimo aukai. Mums duota privilegija dalyvauti šiame didingame garbinime; mes padedame kunigui aukoti šią auką. Bet Mišios skirtos ne mums ir ne mūsų pramogai. Jei tai įsidėmėsite, tikiu, kad Mišios atneš jums didesnę naudą.
8. Įsigykite gerą Mišių vadovą
Mišiolai gali padėti suprasti Mišias, bet kartais jums reikės daugiau pamokymo. Nesijaudinkite. Apie Mišių reikšmę parašyta daug puikių knygų, kuriose daug nuotraukų, diagramų ir aiškinamųjų tekstų. Jei gautumėte senovinę arkivyskupo Sheen'o knygą „This is the Mass“, patarčiau ją perskaityti.
Bet labiau nei bet kurią kitą rekomenduoju nuostabią knygą „Treasure and Tradition: The ultimate guide to the Latin Mass“. Tai pribloškianti knyga. Jei ją skaitysite, labiau branginsite Mišias. Joje yra daug neįtikėtinai gražių iliustracijų, istorinių pastabų, rūbų, šventų daiktų paaiškinimų ir daug kitų dalykų. Net jei niekada nesirengiate dalyvauti Lotyniškose Mišiose, įsigykite šią knygą. Ji pakeis jūsų požiūrį į Mišias ir praturtins jūsų dievogarbą.
9. Būkite kantrūs
Kyla pagunda norėti iš karto suprasti Tradicines Mišias. Deja, tai neįmanoma. Reikės laiko ir šiek tiek pastangų, todėl leiskite Mišioms veikti ir būkite kantrūs.
Norėčiau patarti aplankyti bent jau ketverias šešerias Mišias. Pirmosiose keliose Mišiose tiesiog atsiverkite joms. Nesistenkite sekti jų eigos arba aiškintis, kas vyksta. Tiesiog tyliai melskitės, žiūrėkite, kas vyksta prie altoriaus, ir darykite tai, ką matote darant kitus. Po to, kai pradėsite susivokti, įsigykite mišiolą ir pradėkite klausytis pagrindinių žodžių bei gestų (daugelyje mišiolų rasite nuotraukų su kunigų veiksmais skirtingose dalyse). Kuo ilgiau lankysitės Mišiose, tuo geriau prisitaikysite prie jų unikalios dvasios.
10. Melskitės kartu su kunigu
Naudingiausias būdas melstis Mišiose yra melstis Mišių maldų žodžiais. Tai nereiškia, kad jūs turite kalbėti kiekvieną maldą kaip tik tuo momentu, kai kalba kunigas (nors tai nepakenktų!). Tai reiškia, kad jūs pripažįstate, jog Mišios yra prašymo, garbinimo, atsiteisimo ir dėkojimo auka, ir pagal tai meldžiatės.
Turiu seną maldyną, kuriame nėra jokių šiuolaikinių Mišių maldų. Vis dėlto kiekvienoje Mišių dalyje (nuo pradžios iki Evangelijos ir t. t.) yra maldų, skirtų konkrečiai vienam iš keturių Mišių tikslų. Melstis Mišiose tokiu būdu yra visiškai teisėta. Kai kuriais sekmadieniais atsinešu savo mišiolą ir seku kunigo maldą. Kitais sekmadieniais meldžiuosi keturiomis Mišių intencijomis, savais žodžiais arba naudodamasis maldynu. O dar kitais sekmadieniais aš darau ir viena, ir kita. Lotyniškose Mišiose esi laisvas melstis savais žodžiais, praleisti laiką Dievo akivaizdoje ir pasikalbėti su Juo iš širdies.
Išvada
Šis atsakymas gavosi gana ilgas, bet tikiuosi, kad jis leido jums geriau suprasti, kaip priartėti prie Tradicinių Mišių. Kaip jau minėjau pradžioje, reikės šiek tiek pastangų, kol išmoksite, tačiau nuoširdžiai tikiu, kad nėra nieko naudingesnio, labiau praturtinančio tikėjimą. Tai šventųjų ir kankinių Mišios, Mišios, kurias būtų galima atsekti iki pat senovės Romos katakombų. Kai klausotės kunigo žodžių ir patys meldžiatės, jūs girdite tuos pačius žodžius, kuriuos šimtus metų prieš jus girdėjo katalikai ir jais meldėsi.
Į Tradicines Mišias pasineriame ne iš nostalgijos ar prisirišimo prie praeities. Tai darome, kad mus perkeistų šventumo grožis. Jūs suprasite, kad šis senovinis maldos būdas yra toli gražu ne miręs ar archajiškas, bet labai gyvas ir galingas; tai būdas sutikti Dievą, gyvybingą ir gaivinantį Dievą.
Tad eikite į Tradicines Mišias, jeigu jos aukojamos netoliese. Patirkite jas, melskitės jose ir leiskite jų amžiniesiems ritmams perkeisti jūsų širdis ir sielas.
