Iz 30, 30. Siono tauta, štai ateis Viešpats gelbėti tautų; ir pakels didingą savo balsą Viešpats jūsų širdies džiaugsme.
Ps 79, 2. Tu, kuris valdai Izraelį, klausykis, tu, kuris vedi Juozapą tarsi avį.
(Introitas)
Antrasis Advento sekmadienis mus kviečia prisiminti Viešpaties Pirmtaką Šventąjį Joną Krikštytoją – vieną iš ypatingųjų Advento liturgijos palydovų. Ne tik prisiminti, bet ir persiimti jo vykdyta misija – paruošti kelią Viešpaties atėjimui. Pirmiausia savo paties širdies nutyrinimas, o paskui pagalba artimui pažinti Kristaus didybę.
Šios malonės Motina Bažnyčia ir prašo Viešpaties kolektos maldoje: „Viešpatie, pažadink mūsų širdis parengti kelius Tavajam Viengimiui, kad, prisimindami Jo atėjimą, būtume verti Tau tarnauti.“
Epistolės skaitinyje iš apaštalo Pauliaus Laiško romiečiams, mes esame pamokomi, jog visi Senosios Sandoros įvykiai, aprašyti Šventajame Rašte, yra skirti mūsų pamokymui ir ugdymui. Įstatymo protėviams duoti Dievo pažadai niekur nedingo – jie tobulai išsipildė mūsų Išganytojuje Jėzuje Kristuje. Tad esame raginami sekti prosenių pavyzdžiu ir vis labiau stengtis pažinti Kristų ir Jo saldųjį Mokslą: „Broliai: visa, kas kitados parašyta, mums pamokyti parašyta, kad ištverme ir Raštų paguoda turėtume vilties. Ištvermės ir paguodos Dievas teduoda jums tarpusavyje būti vienos minties, Kristaus Jėzaus pavyzdžiu, kad sutartinai vienu balsu šlovintumėte Dievą, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą. Priimkite vienas kitą, kaip ir Kristus jus priėmė, Dievo garbei.“
Šventoji Evangelija mums pasakoja apie Joną Krikštytoją, kuris, įkalintas Erodo kalėjime, patiria savo tikėjimo išbandymą: ar tikrai jo skelbtasis Mesijas yra Jėzus? Galbūt jisai apsiriko ir suklaidino kitus? Viešpats išsklaido Pirmtako abejones, kviesdamas žiūrėti į tuos stebuklus, kuriuos Jėzus atlieka: „Keliaukite ir apsakykite Jonui, ką čia girdite ir matote: aklieji praregi, raišieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargdieniams skelbiama geroji naujiena. Ir palaimintas, kas nepasipiktins manimi.“
Tad Šventoji Evangelija ir mus pamoko, kad užklupus abejonėms, tikėjimo išbandymams ar įvairioms dvejonėms, turime ieškoti tiesos skaitydami Šventąjį Raštą, Katekizmą, Šventųjų mintis, – idant Išganytojas nušviestų mūsų protų sutemas ir pripildytų mūsų širdis savo dieviškosios ramybės. Viešpats ir dabar daro savo nuostabiausius darbus, kurie patvirtina Jo dieviškąjį gerumą mums.
Šis Advento liturginis laikas kviečia mus sužadinti šventumo troškimą, kad visas mūsų žemiškasis gyvenimas būtų persmelktas Dievo valios pažinimo ir jos vykdymo.
Pakilk, Jeruzale, ir
atsistok aukštumoje;
ir matyk džiaugsmą,
kuris tau sklinda iš tavo Dievo.
(Komunijos antifona)
