Apr 5, 12; 1, 6. Vertas yra Avinėlis, kuris buvo užmuštas, imti galybę ir dievystę, ir išmintį, ir tvirtumą, ir garbę. Jam garbė ir valdžia per amžių amžius.
Ps 71, 1. Dieve, duok Karaliui savo teisingumo ir Karaliaus Sūnui savo teisumo.
„Dievą ir Jėzų Kristų pašalinus iš įstatymų ir valstybės, išvedant autoritetą nebe iš Dievo, o iš žmonių, atsitiko taip, kad... buvo sugriauti patys autoriteto pamatai, pašalinta pagrindinė priežastis, kodėl vieni turi teisę įsakyti, o kiti pareigą paklusti. Todėl būtinai turėjo būti sukrėsta visa žmonių visuomenė, nebeparemta jokia tvirta atrama ir apsauga“, taip 1922 m. rašė popiežius Pijus XI, apibūdindamas savo laiko problemas, kuomet sekuliarizmas ėmė sparčiai plisti daugumoje valstybių, kurios pamiršusios I Pasaulinio karo siaubą, vėl skubėjo į naujas totalitarizmo pagundas.
Rusijoje triumfuojantis komunizmas, paneigęs Dievą, fašizmas, kuris apėmė Italiją, Meksikos kairiųjų nuožmi kova su Bažnyčia, Vokietijoje kylanti nacizmo ideologija – šioje aplinkoje,1925 m. Pijus XI įsteigia Kristaus Karaliaus šventę, trokšdamas, kad visos tautos nusilenktų Taikos kunigaikščio švelniajam jungui: „Jei žmonės kada nors privačiai ir viešai pripažintų karališką Kristaus galią, visą pilietinę bendruomenę būtinai persmelktų neįtikėtinos gėrybės, tokios kaip teisinga laisvė, tvarka ir ramybė, santarvė ir taika.“
Mišių kolekta prašo, kad visos tautos, išgydytos iš nuodėmės žaizdų, nusilenktų Kristaus Karaliaus valdžiai, kuri yra maloni, nes grindžiama ne prievarta ir galia, o meile ir nuolankumu. Tik tuomet pasaulyje bus daugiau taikos ir teisingumo, kuomet valstybių vadovai pripažins karališkąją Kristaus galią.
Epistolėje apaštalas Paulius mums atskleidžia išganymo paslaptį, – Kristus yra visa ko pagrindas, visa sukurta per Jį, Jam ir Jame. Ne tik sukurta, bet ir atpirkta. Kristus mus išvadavo iš tamsybių valdžios ir atgaivino savo šventuoju Kryžiumi. Todėl Jis yra mūsų Karalius, kuriam mes visiškai priklausome. Tačiau Kristus neverčia, o skatina mus atsiliepti į Jo meilę ir priimti Jo švelnųjį jungą: „Dėkojame Tėvui, kuris padarė mus tinkamus paveldėti šventųjų dalį šviesoje, kuris išgelbėjo mus iš tamsybių valdžios ir perkėlė į savo mylimojo Sūnaus karalystę. O jame mes turime atpirkimą, nuodėmių atleidimą. Kristus – visatos galva. Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos kūrinijos pirmgimis, nes jame sukurta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima.“
Būdamas įžvalgus ir regėdamas, kaip kyla naujos politinės sistemos, paremtos pagoniška ideologija, bei žinodamas, kur link tas nuves – Pijus XI kviečia atsigręžti į Kristų, kurio valdžia neša taiką ir ramybę. Deja, dauguma didžiųjų valstybių neišgirdo popiežiaus kvietimo ir istorija parodė, į kokius naujus baisumus tai nuvedė milijonus žmonių. Taip, nes jei tautose, o pirmiausia žmonių širdyse nekaraliauja Kristus, labai greitai ir dažniausiai ten įsikuria piktojo karalystė.
„Juk jeigu Viešpačiui Kristui yra duota visa valdžia danguje ir žemėje; jei mirtingieji, nupirkti jo Brangiausiuoju Krauju, nauja teise tapo pavaldūs jo valdžiai; jei ši galia apima visą žmogaus prigimtį, tuomet aišku, kad mumyse nėra jokios galios, kuri nebūtų pavaldi šiai valdžiai. Taigi jis turi karaliauti žmogaus prote, kuris privalo tobulu paklusimu tvirtai ir pastoviai sutikti su apreikštomis tiesomis ir Kristaus mokymais; karaliauti valioje, privalančioje paklusti Dievo įstatymams; karaliauti sieloje, kuri turi, paniekinusi prigimtinius geismus, mylėti Dievą virš visko ir jo vieno laikytis; karaliauti kūne ir jo nariuose.“ (Quas Primas, Pijus XI)
Viešpats sėdi kaip
Karalius amžinai.
Viešpats palaimins savo tautą ramybe
(Komunijos antifona)
