Mažakalbystė
IV sekmadienis po Velykų (pamokslas pagal Epistolę)
„Kiekvienas žmogus tebūna greitas klausytis, bet lėtas kalbėti“ (Jok 1, 19).
Šiais žodžiais apaštalas Jokūbas ragina mus lėčiau kalbėti, greičiau klausytis. Šios aplinkybės turėtų mus paskatinti būtent tai ir daryti: pirmiausia – gamtos liudijimas; antra – žala, kylanti daug kalbant; trečia – nauda, kurią gauname kalbėdami mažai.
Pirmiausia, reikia pažymėti, kad gamta mus moko trimis būdais, jog geriau yra klausytis, o ne kalbėti. Gamta davė žmogui dvigubą klausos ir tik vieną kalbėjimo instrumentą, o tai savaime rodo, kad žmogus turi dvigubai daugiau klausytis, nei kalbėti. Gamta daugeliui gyvūnų suteikė klausos gebėjimą, bet ne kalbėjimo gebėjimą, išskyrus protingąjį gyvūną – žmogų. Taigi, kalba turėtų būti protinga: „Jūsų kalba visuomet tebūna maloni ir druska pasūdyta“ (Kol 4, 6). Gamta davė klausos instrumentus, kurie yra visada atviri, o kalbos instrumentus apsaugojo dviem užtvaromis. Žmogaus ausys visada atviros, bet liežuvis paslėptas po lūpomis ir dantimis. Liežuvis panašus į piktą valdovą, todėl Dievas jį aptvėrė daugybe užtvarų: „Saugok savo burnos duris“ (Mch 7, 5).
Antra, reikia pažymėti, kad daug kalbant atsiranda trejopas blogis. 1) Nuodėmės blogis: „Kur daug kalbama, ten kaltės netrūksta“ (Pat 10, 19). 2) Bausmės blogis: „Kas kalba daug žodžių, žeidžia savo sielą“ (Sir 20, 8 Vulgata). 3) Nešlovės blogis: „Duoti atsakymą žmogui jo neišklausius yra ir kvaila, ir užgaulu“ (Pat 18, 13). Apie šiuos tris parašyta: „Liežuvis, tarsi nedorybės visetas“ – tai apie pirmą; „Liežuvio joks žmogus nepajėgia suvaldyti; jis lieka vis nerimstanti blogybė, pilna mirtinų nuodų“ – tai apie antrą; „Glūdi tarp mūsų narių, suteršia visą kūną“ (Jok 3, 6) – tai apie trečią.
Trečia, reikia pažymėti, kad daugiau klausantis ir mažai kalbantis žmogus patiria trejopą naudą. 1) Malonės gėrį: „Klausykis tylėdamas, ir savo drovumu tu įgysi palankumo“ (Sir 32, 9 Vulgata). 2) Išminties gėrį: „Jei palenksi savo ausį, gausi mokslo, ir jei pamėgsi klausyti, būsi išmintingas“ (Sir 6, 34 Vulgata). 3) Laimę ir dvasios ramybę: „Kas užsičiaupia burną ir prikanda liežuvį, apsaugo save nuo daug bėdų“ (Pat 21, 23).
Pasaulio papeikimas
IV sekmadienis po Velykų (pamokslas pagal Evangeliją)
„Jis ateis ir parodys pasauliui, kaip jis klysta dėl nuodėmės, dėl teisybės, dėl teismo“ (Jn 16, 8).
Šiuose žodžiuose išdėstyti trys dalykai, dėl kurių Šventoji Dvasia papeiks pasaulį. Pirma, Ji papeiks dėl nuodėmės, nes žmonės neturėtų jos daryti. Antra, dėl teisumo, nes žmonės turėtų jį vykdyti. Trečia, dėl teismo, nes žmonės turėtų jo bijoti.
Pirmiausia, reikia pažymėti, kad nuodėmės reikia vengti dėl daugelio priežasčių, bet labiausiai dėl trijų didelių blogybių, kurias ji atneša žmogui. 1) Dėl to, kad dėl jos žmogus patiria daugybę nelaimių: „Nuodėmė gi daro tautas nelaimingas“ (Pat 14, 34 Vulgata). 2) Dėl to, kad ji atima iš žmogaus amžinąją šlovę: „Dorumo šalyje daro jis darbus nedorus, Viešpaties didybės nemato“ (Iz 26, 10). 3) Kadangi ji veda žmogų į amžinąją bausmę: „Ir eis šitie į amžinąjį kentėjimą“ (Mt 25, 46).
Antra, reikia pažymėti, kad teisumo reikia laikytis pirmiausia dėl trijų priežasčių. 1) Dėl to, kad jis suteikia žmogui daug džiaugsmo: „Viešpaties įsakai yra teisingi, – paprastus žmones daro išmintingus“ (Ps 18, 8). 2) Nes jis išlaisvina žmogų iš amžinosios mirties: „O teisumas“, tai yra t. y. teisumo darbai, „gelbės nuo mirties“ (Pat 11, 4), t.y. amžinosios. „Kuris stengiasi daryti, kas teisu ir gera, ras gyvenimą, teisumą ir pagarbą“ (Pat 21, 21). 3) Nes jis veda žmogų į amžinuosius džiaugsmus: „O teisieji į amžinąjį gyvenimą“ (Mt 25, 46).
Trečia, reikia pažymėti, kad būsimo teismo reikia bijoti dėl trijų priežasčių. 1) Dėl teisėjo teisingumo: „Teisus teisėjas yra Dievas, – Dievas, kuris gali kasdien bausti“ (Ps 7, 12). 2) Dėl teisėjo griežtumo: „Teismo dienoje aplankys juos. Nes duos ugnies ir kirminų į jų kūnus“ (Jdt 16, 20-21 Vulgata). 3) Dėl nuosprendžio neatšaukiamumo: „Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri prirengta velniui ir jo angelams!“ (Mt 25, 41). Ji vadinama „amžinąja ugnimi“, nes neturi pabaigos. Nuo jos galime būti išgelbėti.
