Apr 12, 1. Didis ženklas pasirodė danguje: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojomis – mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas.
Ps 97, 1. Giedokite Viešpačiui naują giesmę, nes jis padarė stebuklų.
(Introitas)
Švenčiame vieną iš seniausių ir garbingiausių Mergelės Marijos švenčių. Ji gimė tais laikais, kuomet Bažnyčia buvo vienos širdies ir vieno tikėjimo. Imta švęsti V a. Jeruzalėje, kuomet buvo pašventinta Marijos Kapo bazilika, ši šventė greitai išplito po visą Rytų Bažnyčią, o Romą pasiekė VII a.
Šį Mergelės Motinos slėpinį apmąsto ir skelbia daugybė pamaldžių pasakojimų ir apokrifinių istorijų, kurios mus pasiekia net iš II a., tačiau Bažnyčia nesiremia nei apokrifais, nei pamaldžiomis istorijomis ar mistikų vizijomis, nes, kad ir kokie jie būtų gražūs ar patrauklūs, tikrovė, kurią švenčiame ir skelbiame yra daug nuostabesnė ir prakilnesnė.
Šiandien džiaugsmingai minime Kristaus Prisikėlimu laimėtos pergalės prieš mirtį didįjį įrodymą. Marijoje Viešpats mums parodė, kas laukia Jo mokinių. Ji yra pirmoji iš mūsų, – gražiausioji iš žemės dukterų, kuriai buvo suteikta tai, ko mes kiekvienas tikimės ir viliamės.
Mergelės Nekaltasis Prasidėjimas paskelbė mums Krikšto malonę, per kurią mums yra nuplaunama gimtoji nuodėmė ir mes gauname Kristaus atpirkimo vaisius, o Josios Paėmimas į Dangų su siela ir kūnu,sustiprina tikėjimą kūno prisikėlimu laikų pabaigoje.
Ji yra Gražiosios Meilės Motina – Įsikūnijusios Meilės Gimdytoja. Mergelė Marija yra visa graži – tota pulchra – nes Ji myli, Joje viešpatauja Dievo ir artimo meilė.
Mirtis nedrįso prisiartinti prie Marijos, nes Joje, tarsi nesudegančio erškėčio krūme, liepsnojo Kristaus meilė.
Argi toji, kuri nešiojo ir pagimdė tą, kuris yra pats Gyvenimas ir Prisikėlimas, galėjo patirti kūniškos mirties, kuri yra gimtosios nuodėmės pasekmė, siaubą?
Todėl Rytų Bažnyčia Marijos kūnišką mirtį vadina užmigimu, – tarsi pogulio miegas, kuris padeda atgauti jėgas ir suteikia ramybę.
Apaštalas Jonas, Mylimasis Mokinys ir Marijos sūnus, kurį Ji gavo kaip dovaną po kryžiumi, rašė: „iš mirties esame persikėlę į gyvenimą, nes mylime brolius. Kas nemyli, tas pasilieka mirties glėbyje.“ (1 Jn 3, 14) Sekime Mergelės Motinos pavyzdžiu, – gyvenkime Kristaus ir artimo meile, kad galėtume nueiti ten, kur mūsų mylimoji Valdovė švenčia amžiną Kristaus pergalės šventę.
Lk 1, 28 ir 42. Sveika, Marija, malonės pilnoji, Viešpats su tavimi:
tu pagirta tarp moterų ir
pagirtas tavo įsčių vaisius. Aleliuja.
(Ofertoriumas)
