4 Est 2, 34 ir 35. Amžinąjį atilsį duok jiems, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jiems tešviečia.
Ps 64, 2–3. Tau, Dieve, pritinka giesmė Sione, ir tau reikia ištesėti įžadus Jeruzalėje. Išklausyk mano maldą, pas tave tenueina kiekvienas kūnas.
(Introitas)
Šiandien Motina Bažnyčia mus kviečia malda apglėbti, tuos, kurie yra palikę šį pasaulį su kalčių ir klaidų našta ir todėl patiria gydantį apvalymą Skaistykloje. Mūsų malda šiandien yra gražiausia meilės ir pagarbos išraiška tiems, kurie gyveno prieš mus.
Katalikiškas tikėjimas mums primena, kad mirtis yra blogis: „Juk Dievas sukūrė žmogų, kad būtų nemarus, padarė jį savo amžinybės paveikslu. Bet per velnio pavydą mirtis atėjo į pasaulį, ir jo bičiuliai draugėje tai patiria.“ (Išm 2, 23 – 24) Pirmųjų Tėvų nuodėmė – atsiskyrimas nuo Dievo, ko pasekmė – kūno mirtis.
Tačiau ne mirtis taria paskutinį žodį, o Dievas. Kaip? O gi per savo Sūnų, mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Jis, prisiimdamas mirties absurdiškumą, ją nugalėjo. Savo prisikėlimu Kristus amžiams sutriuškino mirties galią: „Pergalė sunaikino mirtį! Kurgi, mirtie, tavoji pergalė? Kurgi, mirtie, tavasis geluonis?!“ (1 Kor 15, 55)
Taigi, Kristaus Prisikėlimo dėka, mirtis nėra siaubinga visa ko pabaiga, bet tik tikroji pradžia. Nes gyvenimas žemėje yra įžanga, nulemianti tolesnį buvimą anapus. Tik kablelis, po kurio rašoma svarbiausioji mintis.
Mirtis yra mūsų kasdienybės palydovė. Naivu ir pavojinga ignoruoti šį faktą arba nuo jo bėgti. Turime atrasti ars moriendi – mirimo meną. Gerai numirti reikia mokėti. Mirties akimirka yra pati svarbiausia. Prie tavo iškeliauti pasirengusios sielos iš vienos pusės stovi demonų pulkas, skelbiantis tavo nuodėmes ir pasiruošęs nusitempti tave pragaran; iš kitos pusės – Viešpats Jėzus, Mergelė Marija, angelai bei šventieji, kurie užtaria tave Jo akivaizdoje. Šiurpu? Bet tokia yra dvasinė tiesa. Mirtis yra neišvengiama ir jai reikia ruoštis. Daugybė asketinės teologijos traktatų ir maldingumo praktikų ruošė tikinčiuosius didžiajam Egzaminui, kuris vyksta mirties metu.
Prašykime laimingos mirties malonės, kad panašiai kaip šventasis Juozapas ramiai iškvėptume savo sielą, būdami Jėzaus ir Marijos artumoje.
Amžinoji šviesa jiems tešviečia, Viešpatie,
su tavo šventaisiais per amžius, nes esi geras.
Amžinąjį atilsį duok jiems, Viešpatie,
ir amžinoji šviesa jiems tešviečia
su tavo šventaisiais per amžius,
nes esi geras.
(Komunijos antifona)
