Aš esu tautos išganymas, sako Viešpats: kurioje tik nelaimėje jie šauksis manęs, aš juos išklausysiu ir būsiu jų Viešpats per amžius.
Ps 77, 1. Mano tauta, klausyk mano pamokymo; nukreipk savo ausis į mano burnos žodžius.
(Introitas)
Kas yra tikrasis gailestingumas: užkliuvusį už akmens ir parkritusį pakelti ar pašalinti akmenį, kad už jo neužkliūtų? Todėl Motina Bažnyčia kolektoje ir prašo, idant savo Gailestingumo Viešpats iš savo malonės pašalintų visas kūno ir sielos kliūtis, kurios galėtų mums sutrukdyti laikytis Jo Įstatymų. Juk be Dievo malonės mes nesugebame išsilaikyti gerame ir tuoj pat palinkstame į bloga. Šventoji Teresėlė mėgo sakyti, jog Dievas jos labiau pasigailėjo nei Marijos Magdalietės, nes šiai atleido visas jos nuodėmes, o Teresėlę iš anksto apsaugojo nuo tokių progų nupulti.
Tautų Apaštalas mus ragina Epistolės skaitinyje gyventi Kristaus tiesoje su savimi ir kitais, neleisti, kad pyktis mus padarytų nesantaikos nešėjais ir velnio įrankiais: „Tad, pametę melagystę, kiekvienas kalbėkite tiesą savo artimui, nes mes esame vieni kitų nariai. Rūstaudami nenusidėkite! Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės! Ir nepalikite vietos velniui.“ Kadaise krikščionys, vadovaudamiesi šiuo patarimu, skubėdavo iki vakaro susitaikyti su tais, su kuriais dienos eigoje susipyko. Ar nederėtų ir mums sekti šiuo gražiu pavyzdžiu?
Šventoji Evangelija skelbia Viešpaties palyginimą apie nedėkingus svečius, kurie, pakviesti į Karaliaus sūnaus vestuves, atsisakė ten vykti dėl savo siaurų ir egoistinių troškimų. Pakviestieji vestuvių svečiai manė, kad jų reikalai yra svarbesni, ir nesivargino sudalyvauti karaliaus sūnaus puotoje, tuo užsitraukdami sau pražūtį.
Žvelgiant į šiandienę Vakarų krikščioniškosios kultūros šalių Mišių lankymo sekmadieniais statistiką (nuo 5 iki 20 proc.), galima spręsti, kad dauguma katalikų galvoja panašiai, nerasdami laiko ateiti į Dangiškojo Karaliaus puotą, - Šventųjų Mišių Auką, kur Išganytojas Kristus mus maitina „skaniausiais valgiais, kilniausiais vynais, geriausiais, gardžiausiais patiekalais, puikiausiais, tauriausiais gėrimais“ (Iz 25, 6).
Jei tikėjimo praktikavimą suvokiame kaip laisvą pasirinkimą, o Mišių lankymas prilygsta apsilankymui pas dantistą, tuomet mūsų laukia liūdnas, bet teisingas Viešpaties perspėjimas: „daug pašauktųjų, bet maža išrinktųjų“.
Neišmeskime gauto pakvietimo į Karaliaus puotą ir nepraraskime dovanoto vestuvinio drabužio ir su džiaugsmu sėskime prie Viešpaties bičiulių stalo, kad Jis mus pradžiugintų bei pamaitintų.
Jei aš vaikščiosiu varginamas,
tu atgaivinsi mane, Viešpatie,
ir ant mano priešų rūstybės tu ištiesi savo ranką,
ir tavo dešinioji išgelbės mane.
(Ofertoriumas)
