Apniukęs oras nesustabdė maždaug 20 000 prancūzų – daugiausia jaunų, - sausio 16 d. prisijungusių prie kasmetinio Paryžiuje vykusio Žygio už gyvybę (pranc. Marche pour la vie). Po kelių dienų, sausio 21-ąją, Žygis už gyvybę surengtas ir JAV sostinėje Vašingtoje, - čia su šūkiais, kviečiančiais saugoti dar negimusių kūdikių gyvybes, žygiavo apie 150 000 žmonių.
Vis jaunėjantis Prancūzijos Žygio už gyvybę veidas
Paryžiuje toks žygis surengtas jau 13-ąjį kartą. Šiais metais jis pritraukė itin didelį skaičių dalyvių, nes būtent dabar Prancūzijos parlamente svarstoma nuo 12 iki 14 nėštumo savaitės prailginti legalaus aborto laiką. Nors šį siūlymą atmetė šalies Senatas, bet manoma, kad siūlymas bus priimtas Nacionalinėje asamblėjoje – žemuosiuose parlamento rūmuose.
Siūlymas susilaukė gausios kritikos net iš tų medikų, kurie palaiko ankstyvą abortą, nes aborto procedūra antrame nėštumo trimestre reikalauja itin grubių chirurginių veiksmų, tokių kaip kūdikio kaukolės sutraiškymas. Ne vienas gydytojas pasidalino psichologiniais tokios operacijos sunkumais ir prilygino minėtus veiksmus „skerdyklai“.
Kiti svarbūs įvykiai: balandį Prancūzijoje vyksiantys prezidento rinkimai ir birželį – rinkimai į Nacionalinę asamblėją. Šiais metais Žygis už gyvybę iškėlė 10 reikalavimų kandidatams į prezidentus prieš artėjančius rinkimus:
1. Užsakyti viešą tyrimą apie abortus, siekiant geriau suprasti jų priežastis ir pasekmes, - tokį tyrimą palaiko 88% Prancūzijos populiacijos (IFOP apklausa, 2020 m. sausis).
2. Įgyvendinti kovai su skurdu skirtą šeimos politiką, kad atlikti abortą niekada nebūtų renkamasi dėl ekonominių priežasčių.
3. Pasiūlyti atšaukti įstatymą, kuriuo siūloma nuo 12 iki 14 vaisiaus savaitės prailginti legalaus aborto laiką, jeigu jis bus priimtas.
4. Visiškai kompensuoti visas medicinines procedūras, susijusias su gimdymu (dabar visiškai kompensuojamos tik procedūros, susijusios su abortu).
5. Nuo 6 nėštumo savaitės privalomu padaryti ultragarso tyrimą, kad tėvai galėtų išgirsti įsčiose esančio kūdikio širdies plakimą.
6. Atstatyti privalomą trijų dienų apgalvojimo laikotarpį prieš abortą.
7. Skatinti anoniminį gimdymą, kad sunkumus patiriančios jaunos moterys galėtų pagimdyti vaiką ir atiduoti jį įsivaikinti.
8. Ginti neginčijamą medicinos darbuotojų sąžinės laisvę, kuomet jie nenori atlikinėti abortų.
9. Atmesti bet kokius siūlymus legalizuoti savižudybę su gydytojo pagalba ir eutanaziją.
10. Padaryti paliatyvinę slaugą prieinamą kiekvienam Prancūzijos gyventojui, kuriam jos reikia.
Vis jaunėjantis Žygio už gyvybę veidas yra ženklas, kad nekaltos naujos žmogaus gyvybės svarbos suvokimas tampa vis aktualesnis jaunajai prancūzų kartai. Žygio metu jauni žmonės nešė plakatus su tokiais šūkiais kaip „Vienintelis tikras pasirinkimas yra už gyvybę“, „Už demografinį atgimimą“, „Silpnųjų saugojimas – tai tikroji stiprybė“, „Mano kūnas – ne tavo pasirinkimas“, „Žmogaus gyvybės apsauga – didysis nacionalinis klausimas“, „2022 m. prezidento rinkimuose balsuosiu už gyvybę“ ir kt.
JAV laukia lemtingo Aukščiausiojo Teismo sprendimo
JAV Žygis už gyvybę vyko jau 48-ąjį kartą. Pirmoji eisena surengta dar 1974 m., praėjus metams po Aukščiausiojo Teismo sprendimo byloje Roe v. Wade, kuria privalomai įteisinti abortai visose JAV valstijose.
Nuo šio sprendimo šalyje abortais nužudyta jau daugiau nei 63 milijonai nekaltų gyvybių ir JAV išlieka viena iš nedaugelio valstybių pasaulyje, kur abortai leidžiami visą nėštumo laikotarpį (nors tai ir leidžiama tik kai kuriose valstijose).
Šiais metais JAV laukiama lemtingu galinčio tapti Aukščiausiojo Teismo sprendimo Misisipės byloje, kurioje sprendžiama, ar abortų draudimas prieš vaisiaus gyvybingumą neprieštarauja šalies Konstitucijai (iki šiol JAV valstijoms leidžiama priimti aborto apribojimus tik nuo vėlyvo nėštumo). Šis klausimas į Aukščiausiąjį Teismą pateko po to, kai Misisipės valstijose uždrausti abortai nuo 15-os nėštumo savaitės.
Ekspertų teigimu, jeigu Teismas priimtų Misisipės valstijai palankų sprendimą, tai reikštų faktinį sprendimo Roe v. Wade byloje pakeitimą ir leistų to norinčioms valstijoms net ir visai uždrausti abortus.
Aukščiausiajame Teisme yra susidariusi dauguma teisėjų, kurie nepritaria, kad galimybė atlikti abortą turėtų būti pripažįstama žmogaus teise, nes abortas paneigia kito žmogaus teisę į gyvybę. Teisė į gyvybę egzistuoja teisiniuose dokumentuose, o teisės į abortą iki šiol niekur nėra. Būtent todėl tikimasi nekaltai gyvybei palankaus sprendimo. Būtent su šia viltimi šiuometiniame žygyje žygiavo per 150 000 amerikiečių.
Nors sprendimo laukiama tik birželį, tiek abortus remiančios, tiek jiems prieštaraujančios organizacijos jau skiria milijonus dolerių kampanijoms ir elgiasi taip, lyg sprendimas jau būtų priimtas ir jis būtų palankus nekaltai naujai gyvybei.
Šių metų lapkritį vyks ir vidurio kadencijos rinkimai, kurių metu bus perrinkti visi Atstovų Rūmų nariai ir trečdalis Senato narių. Abortus remiančios organizacijos tikisi, kad Roe v. Wade atšaukiantis Aukščiausiojo Teismo sprendimas gali lemti gausesnį Demokratų partijos kandidatų išrinkimą kai kuriose valstijose, todėl jau investuoja milijonus į politinę kampaniją.
Tuo tarpu už nekaltos naujos gyvybės apsaugą kovojantys aktyvistai mano, kad sulaukus jų pozicijai palankaus sprendimo, abortų klausimas gali tapti vienu svarbiausių artėjančių rinkimų diskusijose, o piliečiai turės galimybę išsirinkti abortams prieštaraujančius politikus, kurie nulems tolesnę šalies post Roe v. Wade kryptį. Laukia labai svarbūs Jungtinėms Valstijoms metai, galintys tapti kulminacija dešimtmečius trunkančioje kovoje. O keičiantis politiniams vėjams JAV, ilgainiui galimos permainos ir kitose Vakarų šalyse.
